Vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Minaičių kaime, Radviliškio rajone, iškilmingai paminėtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 73-osios metinės.
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai ir darbuotojai, Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, rajono tarybos nariai ir administracijos atstovai.
Iškilmėse taip pat dalyvavo Lietuvos Laisvės kovotojai – partizanai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai,veteranai, Lietuvos šauliai ir moksleiviai.
Saulėtą vasario 15-osios dieną vykęs iškilmingas minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimu bei Lietuvos Respublikos himnu, prisiminti ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, tarp kurių ir minimos partizanų Deklaracijos signatarai: Petras Bartkus-Žadgaila (1925-1949), Leonardas Grigonis-Užpalis (1905-1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920-1949), Bronius Liesis-Naktis (1922-1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905-1953), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957), Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954).
Prasmingai apie neįkainojamą Lietuvos partizanų auką kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys:
,,Prieš 73 metus, čia, Minaičiuose, susirinkę Lietuvos partizanų vadai, sukūrė centrinę kovojančios Lietuvos vadovybę ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba priėmė istorinę reikšmę turinčią Deklaraciją, išreiškusią pagrindinius Tautos tikslus sovietų okupuotoje Lietuvoje.
Ši ypatingą svarbą turinti politinė Deklaracija pabrėžė demokratinius principus ir visų piliečių lygiateisiškumą, siekį racionaliai spręsti socialines problemas bei ginti Lietuvos reikalus tarptautinėse institucijose, įsitraukti į tautos laisvinimo darbą“ – renginyje kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys.
,,Deklaracija buvo parengta, suredaguota ir pasirašyta tamsiame bunkeryje, aplinkui siautėjant čekistų daliniams. Deklaracijos priėmimo metu nebuvo kitos institucijos, kuri taip plačiai atstovautų okupacijai besipriešinančiam tautos judėjimui ir išreikšti tautos valią.
Priėmus Deklaraciją buvo centralizuotas visos Lietuvos partizaninis judėjimas. Įkurta LLKS vienijo ir atstovavo visoms su sovietinėmis represinėmis struktūromis kovojančioms lietuvių tautos karinėms ir visuomeninėms formuotėms.
LLKS Taryba, priimdama Deklaraciją, atspindinčią tautos siekį – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, turėjo visišką teisinį pagrindą reikšti šį siekį visos tautos vardu. Deklaracijoje skelbiama, kad LLKS Taryba okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad Sąjūdžio tikslas – laisva ir nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika‘‘ – savo pasisakyme akcentavo LGGRTC generalinis direktorius dr.A. Bubnys.
Deklaracijos nuostatos atspindi daugybę ne tik moralinio pobūdžio bei istorinio teisingumo atkūrimo, bet ir teisinius aspektus. Deklaracija turi aiškias sąsajas su vasario 16-osios Aktu, su 1918–1926 m. Lietuvos parlamentarizmu, 1922 m. Lietuvos Konstitucija ir su demokratine pasaulėžiūra apskritai.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija vertintina kaip Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantis teisės aktas, kaip Lietuvos valstybės atkūrimo programinis dokumentas.
Pagal paskirtį ir turinį Deklaracija priskirtina konstitucinės reikšmės teisės aktams. Joje įtvirtinti būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės esminiai konstituciniai pagrindai bei kertiniai parlamentinės demokratijos principai.
Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kuris nustatė 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.
Aštuoniems deklaraciją pasirašiusiems partizanų vadams 2010 m. suteiktas signatarų statusas.
Ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves: Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei, 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir trečiąją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams.
Taip pat buvo padėtos gėlės prie paminklo Deklaracijos signatarams atminti. Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai surengė ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją prie Partizanų bunkerio.
Amžina šlovė 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams, paaukojusiems savo gyvybę už Tėvynės laisvę!
Parengta pagal LGRTC pranešimą
