Finansinio raštingumo reikėtų mokytis nuo mažens – šiai nuomonei pritaria ne tik asmeninių finansų ekspertai, bet ir psichologai. Kada vaikai yra pasiruošę savarankiškai apsipirkti, priklauso ne vien nuo jų amžiaus ar raidos. Didelę įtaką vaikų gebėjimui savarankiškai naudotis pinigais daro ir tėvų įskiepytos nuostatos.
Pasak daugiau nei 10 metų darbo patirtį turinčios psichologės Sonatos Vizgaudienės, kiekvienas vaikas turėtų būti mokamas finansinio raštingumo, nepaisant jo charakterio ypatumų.
„Įprastai skaičiuoti mokantys, dažniausiai 6-7 metų amžiaus, vaikai gali įvertinti, kiek jie turi pinigų ir ar jų užtenka norimam pirkiniui įsigyti, kiek grąžos mokėdami gaus. Jei vaikas sugeba tai padaryti, galima parduotuvėje jam leisti pačiam sau kažką nusipirkti ir išbandyti procesą. Ypač tai aktualu jautresniems vaikams, kurie mokydamiesi apsipirkti gali įgauti ir daugiau drąsos – tokiu būdu per gerąją apsipirkimo patirtį skatinamas didesnis pasitikėjimas savimi“, – komentuoja S. Vizgaudienė.
Mokytis apsipirkimo galima ir namuose žaidžiant įvairius žaidimus su žaisliniais pinigais – tokiu būdu lavinami ir skaičiavimo įgūdžiai. Tačiau, kaip elgtis su pinigais, geriausia mokytis realiomis sąlygomis.
„Duodant vaikams pinigų kasdienėms reikmėms, reikėtų atskirti kišenpinigius nuo maistui skirtų pinigų. Pavyzdžiui, jei vaikas perka pietus mokykloje, galima jam duoti truputį didesnę sumą, kad jis turėtų pasirinkimo laisvę – ar išleisti nuo pietų likusius pinigus skanėstams, ar atsidėti į taupyklę. Taip vaikas mokomas planuoti savo biudžetą“, – sako psichologė.
Dėl šios priežasties ir vaikui per gimtadienius ar šventes artimųjų dovanojamus pinigus reikėtų aptarti su vaiku – ar jis nori už juos kažką iš karto įsigyti, o gal taupyti didesniam pirkiniui.
„Svarbu, kad vaiko turimi pinigai būtų naudojami jo poreikiams. Pavyzdžiui, 5-7 metų vaikai yra per maži suprasti ir rūpintis šeimos gerove, tad jei pasiūlysite vaikui kartu taupyti kokiam namų apyvokos daiktui, jam bus tiesiog neįdomu. Tačiau pasiūlius taupyti jo norimam dviračiui ar kompiuteriui, motyvacija bus kur kas didesnė. Be to, po kurio laiko įsigijęs išsvajotą daiktą vaikas patirs ir daugiau pasitenkinimo, nei kad būtume jį nupirkę tą pačią dieną. Taip ugdomas įprotis ne tik taupyti, bet ir planuoti didesnius pirkinius“, – pataria S. Vizgaudienė.
Leisti pramogauti ir saugiai apsipirkti
Prekybininkų teigimu, pradėti formuoti vaiko finansinio raštingumo įgūdžius galima apsiperkant ar pramogaujant kartu su šeima.
„Kasdien šalies „Akropoliuose“ apsilanko tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik dėl gausaus prekių asortimento, bet ir siūlomų pramogų – kino, boulingo, restoranų ir kavinių, tad tai tinkama vieta ir pirmiesiems mažųjų lankytojų pirkiniams. Pavyzdžiui, skatindami vaikų savarankiškumą tėvai ar globėjai gali leisti jiems patiems įsigyti bilietą į labai norimą pažiūrėti kiną, spragintų kukurūzų ar ledų“, – vardina „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Dominykas Mertinas.
Pasak jo, kaip viena iš finansinio raštingumo priemonių gali būt ir „Akropolio“ dovanų kortelė, kuria vaikai galėtų atsiskaityti už norimus pirkinius ar pramogas.
„Dovanų kortelė kaip virtuali pinigų išraiška skatina vaiką naudotis moderniomis atsiskaitymo priemonėmis. Jos suma gali būti nuo 10 eurų – tai saugi suma, o vaikams tokiu būdu suteikiama galimybė pasirinkti, kam jie nori gautą dovaną išleisti. Be to, dovanų kortele galima atsiskaityti ne vieną kartą, skirtingose parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, tad vaikas yra mokomas ne tik planuoti, bet ir apskaičiuoti, kiek kainuoja norimi pirkiniai ar pramogos“, – sako D. Mertinas.
Vaikystėje sudedami finansinio elgesio pagrindai
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, tačiau antrina, jog vaikus supažindinti su pinigais svarbu dar jiems būnant darželyje. Tai padaryti galima per įvairius žaidimus arba vaikus įtraukiant į kasdienes veiklas parduotuvėse.
„Idealu, jei vaikai pradėtų praktiškai naudoti pinigus nuo 6-7 metų. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jis turėtų žinoti, kaip savarankiškai disponuoti pinigais, mokėtų skaičiuoti grąžą, nepamiršti jos paimti. Jei vaikas mokomas atsiskaityti kortele, reikėtų jam priminti žvilgtelti į likutį sąskaitoje. Taip ugdysime įpročius, kurie pasitarnaus mokykloje“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad kol vaikas mokosi disponuoti pinigais, tėvams ar globėjams reikėtų stebėti jo finansinį elgesį.
„Tėvai ar globėjai gali su vaiku tartis dėl jo valdomo biudžeto – kiek skirti kasdienėms reikmėms, o kiek pramogoms, vėliau aptarti išlaidas. Jei vaikas naudojasi banko kortele, galima kartu peržiūrėti operacijų išrašą ir paanalizuoti, kaip pavyko laikytis susitarimo. Reguliarus tėvų stebėjimas, kaip vaikas elgiasi su pinigais, ir kartu nuoseklus mokymas, kaip geriau tai daryti, ugdo vaikų finansinį raštingumą ir padeda jam geriau pasiruošti savarankiškam gyvenimui“, – sako ji.
Pirmąją banko kortelę vaikui Lietuvoje galima užsakyti nuo 7 metų, ja noriai naudojasi pradinukai.
„Banko kortelė yra gera praktinė priemonė, padedanti mažuosius šeimos narius mokyti finansinio raštingumo. Be to, mokėti vaikui kortele yra ne tik patogu, bet ir saugu – pametus kortelę, tėvai ar globėjai gali ją greitai užblokuoti, tad sąskaitoje esančios lėšos lieka saugios. Be to, galima nustatyti dienos limitą, kiek vaikas gali išleisti pinigų, tad nekyla rizika, kad visos santaupos bus neapdairiai išleistos“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Pasak psichologės S. Vizgaudienės, leidžiant vaikui naudotis banko kortele reikėtų įvertinti, ar jis jau geba suvokti virtualius pinigus. „Abstraktus mąstymas, kurio reikėtų norint suprasti virtualius pinigus, formuojasi nuo 9 metų, tad reikėtų, kad iki tol vaiko sąskaitoje esanti suma būtų nedidelė, o tėvai nuolat tikrintų atžalos apsipirkimo įpročius. Vėliau, nuo 10-11 metų vaikai gali patys pasitikrinti sąskaitos likutį ir geriau suvokti, kur ir kam išleido turėtus pinigus“, – sako S. Vizgaudienė.
Pašnekovės teigimu, itin svarbu vaikams formuoti sveiką santykį su pinigais, kad ateityje būtų galima išvengti ydingo finansinio elgesio.
„Jei vaikas nuolat girdės, kad niekam nėra pinigų ar kad labai sunku juos uždirbti, jam gali išsiugdyti nuostata, kad pinigai yra labai sunkus ir sudėtingas dalykas, kad jis negalės uždirbti daugiau ar sau kažko leisti. Tokiu atveju pinigai vaikui siesis su įtampa ir nesaugumu. Tai nėra gera nuostata. Vaikai turi suprasti, kad pinigai yra uždirbami, o turimą biudžetą reikia planuoti“, – pabrėžia psichologė.
Nori įsigyti priešą? Paskolink pinigų.
Keletą savaičių mėnesyje maitinkitės ne Lietuvos restoranuose, kavinėse, o Zermate ar Lozanoje. Ten pigiau.