Technologijos ir jų siūlomos pramogos šiandien supa nuo mažų dienų, o ilgais ir tamsiais žiemos vakarais prie kompiuterių ir kitų įrenginių ekranų vaikai dažnai praleidžia dar daugiau laiko. Vienas mėgstamiausių mažųjų laisvalaikio užsiėmimų dažnai yra kompiuteriniai žaidimai, tačiau jų turinys ne visada būna tinkamas nepilnamečiams. Dėl to tėvams svarbu domėtis, ką žaidžia jų vaikai, apsaugoti juos nuo žalingo turinio ir užtikrinti, kad kompiuteriniai žaidimai atžaloms būtų naudingi bei prisidėtų prie jų vystymosi.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun sako, kad svarbiausios taisyklės, susijusios su kompiuteriniais žaidimais, priklauso nuo vaikų amžiaus. Būtent jis turėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, nulemiančiu žaidimų pobūdį ir tai, kiek daugiausiai laiko galima praleisti juos žaidžiant. Pavyzdžiui, patiems mažiausiems, į darželį einantiems, vaikams kompiuterinių žaidimų rekomenduojama visai nežaisti arba tai daryti tik dalyvaujant tėvams.
„Jei tokio amžiaus vaikai jau supažindinami su vaizdo žaidimais, svarbu, kad būtų žaidžiama ne tiek su įrenginiu, kiek su tėvais. Be to, tokio amžiaus vaikams žaisti žaidimus ar paprasčiausiai žiūrėti vaizdo įrašus ekspertai rekomenduoja ne ilgiau kaip 1,5 val. per dieną. Žinoma, svarbu ir žaidimų turinys. Nusprendus darželinukams leisti žaisti žaidimus, reikėtų rinktis tokius, kurie būtų orientuoti į vaiko ugdymą, susitelkimo lavinimą, pasaulio pažinimą“, – pataria I. Bimbirytė-Yun.
Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, verta jiems suteikti daugiau savarankiškumo, tačiau vis vien reikėtų stebėti, ar kompiuteriniai žaidimai neatima viso atžalų laiko ir netrukdo mokslams, kitoms pareigoms. Idealiu atveju prie ekrano tokio amžiaus vaikai per dieną turėtų praleisti ne daugiau kaip dvi valandas. Anot I. Bimbirytės-Yun, 8-12 metų vaikams žaidimus pagal jų interesus turėtų padėti išsirinkti tėvai. Dar vyresni vaikai paprastai nori sprendimus priimti patys, tačiau net ir tokiu atveju tėvams vertėtų bent šiek tiek pasidomėti, kokie žaidimai žaidžiami.
Ekspertė pateikia populiaraus žaidimo „Minecraft“ pavyzdį. Jį žaisti kūrybiniame režime su tėvų priežiūra yra saugu ir gali būti netgi naudinga. Tačiau tinklo režime žaidėjai buriasi į komandas ir gali bendrauti tarpusavyje. Tokios komunikacijos turinio niekas nekontroliuoja, todėl vaikui potencialiai gali būti daroma neigiama įtaka, jis gali susidurti su virtualiomis patyčiomis, būti apgautas. Dėl to vien patikrinti žaidimo reitingą nepakanka. Reikia pasigilinti, ką vaikas žaidžia, ar tai gali jam būti naudinga, o galbūt priešingai – žalinga.
„Tam pravartu prisiminti keturias pagrindines taisykles. Pirmoji yra bendravimas. Su atžalomis reikėtų pasikalbėti apie tai, ką jie žaidžia, kodėl jiems tai patinka, kokią reikšmę vaizdo žaidimai vaidina jų gyvenime. Antras svarbus dalykas – priminti vaikams, kad tėvai visuomet yra pasirengę jiems padėti, kad į juos galima kreiptis visais atvejais, įskaitant incidentus virtualioje erdvėje – patyčias, keiksmus, priekabiavimo atvejus ir pan.“, – teigia „Telia“ atstovė.
I. Bimbirytės-Yun teigimu, ne mažiau svarbu ir siekis padėti vaikui mokytis. Pavyzdžiui, pagelbėdami jaunesniems vaikams žaidime įveikti vieną ar kitą lygį, žaisdami kartu tėvai gali sustiprinti ryšį su vaiku ir padėti išmokti spręsti problemas. Galiausiai, būtina susitarti su vaikais, kad į kompiuterius, telefonus ir planšetes be tėvų žinios nebūtų diegiamos jokios programos ar žaidimai. Tėvai privalo būti šeimos kompiuterinės įrangos administratoriais. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis vaizdo žaidimai atžaloms gali būti saugia ir praturtinančia patirtimi.
