Pradėtas I. Vėgėlės vedamas pokalbių ratas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais

Rugsėjo 18 d. prasidėjo advokato Igno Vėgėlės vedamas pokalbių ratas „Ieškom sprendimo“. Pirmajame pokalbyje buvo iškeltas klausimas – kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais.

Kaip Vilniuje įvykusiame renginyje sakė profesorius I. Vėgėlė, sumanymo tikslas – suvienijus neabejingus Lietuvos intelektualus rasti atsakymus į svarbiausius Lietuvos valstybei klausimus.

„Mano vaidmuo yra būti vedėju šiame diskusijų klube ir diskusijų konferencijose. Kartu su iškiliais visuomenės žmonėmis, žinomais žinovais bandysime rasti atsakymą, kaip galima pakeisti valdymą Lietuvoje“, – teigė I. Vėgėlė.

Pokalbyje dalyvavęs politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis atsakydamas į šį klausimą aptarė Lietuvos visuomenės santykį su valdžia. Jis neslėpė – Lietuvoje esamą problemų dėl demokratijos įgyvendinimo valstybėje.

„Lietuvoje nėra suprantama, kad yra dvi demokratijos vienu metu. Viena demokratija yra rinkimų metu, kai per rinkimus yra reikalingas pasitikėjimas. Pavadinkime tai pasitikėjimo demokratija. Kita demokratija – tai nepasitikėjimo demokratija.

Vos tik mes išrenkame savo atstovus, reikia 4 ar 5 metus kankintis, kad juos kažkaip suvaldytume. Šie du dalykai yra vienoje vietoje“, – samprotavo prof. A. Jokubaitis.

„Lietuvoje demokratija yra fatalistinė. Lietuviai galvoja, kad viskas išsispręs savaime arba viską išspręs Europos Sąjunga, arba likimas, arba NATO. O mes galime daryti ką norime, galime vienas kitą kritikuoti ir nieko konstruktyvaus nepasakyti“, – teigė profesorius.

Jis leido suprasti, kad jo požiūriu visuomenė yra pernelyg atitolusi nuo bendro labo siekio. Ir tai, pabrėžė jis, tiesiog užprogramuoja tam tikras visuomenėje bei valdžioje kylančias problemas.

„Lietuviai užsiima kiekvienas savo reikalais ir mano, kad kažkokia spontaniška tvarka prives prie geriausių rezultatų. Aš turiu abejonių, kad taip atsitinka. Gali paaiškėti, kad šis rezultatas nėra geriausias“, – teigė filosofas.

Savo ruožtu advokatas I. Vėgėlė pasitelkė statistiką ir konkretizavo problemas, kurios, jo manymu, bado akis kalbant apie visuomenės, valstybės bei valdžios santykį.

„Vadinamasis demokratijos tvarumo barometras rodo, kad 2022 m. buvo žemiausias pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir politinėmis partijomis. Tragiški skaičiai“, – pabrėžė profesorius.

„Lietuvos pasitikėjimas demokratija – prastas. 55 proc. gyventojų mano, kad paprastas žmogus Lietuvoje niekam nerūpi”, – tvirtino I. Vėgėlė, pridurdamas, kad su tuo susijusi kraštutinio liberalizmo politika.

„Iš kraštutinio liberalizmo, kurį stumia politinė valdžia, mes atsidūrėme dideliame susipriešinime. Darau tokią prielaidą. Kas yra suinteresuotas tokiu susipriešinimu ir kas tai gali įveikti?“ – klausė I. Vėgėlė.

Diskusijoje dalyvavęs politologas dr. Vincentas Vobolevičius savo ruožtu pateikė savo nuomonę, kodėl ir Lietuvos visuomenėje kyla įtampos. Anot jo, viena iš to priežasčių yra tai, kad didesnė dalis viešosios nuomonės lyderių yra iš to paties „socialinio burbulo“.

„Jie yra iš liberalaus socialinio fono. Todėl jie atitinkamai ir kalba. Nėra proceso, kuris generuotų konservatyviai kalbančius žmones“, – teigė V. Vobolevičius.

Tačiau, pabrėžė jis, nereikėtų laikytis nuostatos, kad kalbant apie visuomenėje dominuojančias nuomones reikėtų ieškoti konkrečių kaltininkų. Politologo teigimu, kova dėl viešosios nuomonės visada yra kompleksiškas reiškinys.

„Todėl problema yra pačiame žodyje „turi“, kad kažkas turi duoti laisvę, kad kažkas turi susilaikyti nuo noro kažką uždominuoti. „Turi“ yra normatyvinis dalykas.

Kaip veikia mechanizmas… Jei tu, kaip politikos verslininkas, matai priėjimą prie valdžios užčiaupdamas kažkam burną ir, kad tai bus paklausu – tai tu ir užčiaupsi. Nebent kažkas tau neleis. Todėl mūsų problema yra tai, kad neleidžiančių kaip ir nėra.

Yra liberalėjimas, kuris yra organiškas, liberalijimas, kurį skatina įvairios institucijos… Tačiau to drausti negalima“, – samprotavo V. Vobolevičius, pridurdamas, kad gerai veikiančioje demokratijoje visada turi būti dvi apylygių jėgų stovyklos.

„Turi būti kelios panašiai vienodos pusės, kad peržengus į vieną pusę nepatenkinti žmonės turėtų kur nueiti ir už ką pabalsuoti“, – apibendrino jis.