Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos.
Kaip Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, gyventojai, ko gero, mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas: „Tikrovė yra tokia, kad surinktos pakuotės rūšiavimo konteineriuose yra sudeginamos kogeneracinėse deginimo jėgainėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.“
Seimo narys pažymi, kad šiuo metu pakuotę išleidęs gamintojas yra įpareigotas tik pusę jų perdirbti, tuomet jis nemoka aplinkos taršos mokesčio ir siūlo, kad gamintojas privalėtų susirinkti ir perdirbti visas pakuotes.
Pasak K. Adomaičio, tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Europos Sąjungai (ES): „ES Lietuvai jau yra įvedusi tokį mokestį, dabar jį mokame iš valstybės biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės. Ši pareiga tiesiogiai nepaveikia tų, kurie plastikines pakuotes gamina ar naudoja savo produkcijai ir niekaip neskatina jų pagaliau imtis veiksmų perdirbti pakuotes. Jei, priėmus pataisas, dalies pakuočių vis dėl to nepavyktų perdirbti, šį mokestį mokėtų tie, kurie pakuočių daugiausiai pagamina ar naudoja savo produkcijai ir neperdirba.“
Laisvės frakcijos nario duomenimis, daugelyje Europos šalių tvarka yra gerokai griežtesnė – reikalaujama ne tik perdirbti plastiką ir taip taupyti plastiko mokesčius, bet ir į naujas pakuotes būtinai įdėti perdirbto plastiko: „Mes einame šiek tiek paprastesniu verslui keliu. Pritarus šiam įstatymui, pavyzdžiui, jei verslas iš savo pakuotės pagamintų kad ir šiukšlių maišų, tai jau būtų laikoma tinkamu įstatymo įgyvendinimu.“
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms pritarė 93, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 Seimo nariai.
