Vyriausybei nutarus pratęsti karantino režimą iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. ir šalyje įvedus griežtesnius karantino apribojimus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį į įsigaliojusius apribojimus sveikatos srityje.
Sugriežtinus tvarką, yra draudžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų liginių lankymas, išskyrus sunkios (terminalinės) būklės ligonius, taip pat pacientus iki 14 metų amžiaus ir gimdyves. Tokių ligonių lankymas gali būti leidžiamas įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.
Sugriežtinto karantino metu ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas, įvertina asmens sveikatos būklę ir priima sprendimą kokiu būdu bus teikiamos paslaugos. Tik kontaktiniu būdu šiuo metu gali būti teikiamos odontologo, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat vaikų ir suaugusių skiepijimo paslaugos. Kontaktiniu būdu gali būti teikiamos ir paslaugos vykdant ligų prevenciją, atliekant įsidarbinančių asmenų profilaktinių sveikatos patikrinimą, teikiant psichologinės pagalbos ar psichoterapijos paslaugas. Tiesa, pastarosios paslaugos gali būti teikiamos ir nuotoliniu būdu.
Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose gydomi koronaviruso (COVID-19) infekcija sergantys ligoniai, veikla sugriežtino karantino sąlygomis yra perorganizuojama, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui ir sudaryti sąlygas gydyti sunkesnės būklės ligonius. Esant poreikiui, gydant COVID-19 liga sergančius ligonius, yra leidžiama didinti šiose įstaigose esančių lovų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
Atsižvelgiant į sunkią epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo Lietuvoje, šiuo metu yra mažinamas ar išvis stabdomas planinių stacionarinių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
Susiję straipsniai:
- Karantino metu reabilitacijos paslaugos teikiamos įprastai, būtina turėti siuntimą
- Karantino metu net 50 proc. išaugo psichologų paslaugų poreikis telefonu
- Gydymo įstaigoms mažinama administracinė našta
- Seimas pritarė siūlymui įpareigoti pacientus pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą
- Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį
- PSD taryba pritarė naujoms gydymo paslaugų kainoms
- Gerės gydymo paslaugų kokybė
- Gydėtės? Sužinokite gydymo kainą Lietuvoje
- Įstaigos kviečiamos ieškoti būdų, kaip gerinti lėtinių ligonių gydymą
- Pasiūlytas paprastas būdas kaip išgelbėti penkiskart daugiau žmonių nuo staigios mirties
- Latvijoje gydytojai streikuoja. Ar to reikėtų laukti ir Lietuvoje?
- Pasirašyta sutartis, kuri nustatys medikų algų didėjimą
- Lietuva ir Latvija bendradarbiaus gelbstint žmonių gyvybes
- Prezidentas: Ligoniai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais
- Kaip gyventi susirgus vėžiu?
- Gydytojams už darbą gegužę gydant COVID-19 papildomai skirta 7,6 mln. eurų
- Šeimos gydytojai reikalauja mažinti biurokratiją
- Dėl kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarkos konservatoriai kreipėsi į Prezidentą ir Ministrą Pirmininką
- Sveikatos ekspertų taryba: dabar svarbu susitelkimas ir prisitaikymas
- Vaistų gamintojai ragina keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią vaistų kompensavimo tvarką
- „Kultūros receptai“ sušildo širdį, gydo sielą
- Pasaulinės sveikatos dieną gydytojai-klounai sulaukė paramos iš vaistininkų
- J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
- Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja du lietuviai
- Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?
- Ruošiamasi sveikatos pertvarkai – rengiami pokyčiai teikiant skubią pagalbą
- Gydytojai galės anksčiau nutraukti koronavirusu sergančiojo atskirtį
- Menas ir grožis padeda sveikti
- Santakos klinikos paaiškina, kada sergantieji COVID-19 išleidžiami gydytis namo
- Kauno karščiavimo klinika dvigubina pajėgumus
Kovidas – tai 2020 m. gripas. Net požymiai visi visai tie patys. Kiek piktesnė atmaina – bet nėra tai, ko nebūtume patyrę anksčiau.
Kalbos apie tai, kad dabar daugiau sergančių – nepagrįstos. Niekas neskaičiavo kiek žmonių pernai sirgo, ir dabar neskaičiuoja.
Skaičiuoja tik viruso nešiotojus, ne sergančiuosius, o tai ne tas pat. Kalbos kad dabar daugiau viruso nešiotojų, nei pernai ar užpernai – nieko vertos, nes pernai nebuvo masinio testavimo, nežinia kiek pernai buvo viruso nešiotojų.
Kalbos apie tai, kad dabar daugiau miršta nuo viruso – NEPAGRĮSTOS. Juk nežinom kiek nuo gripo viruso mirdavo anksčiau. Testavimui milžiniškos lėšos skiriamos tik nuo šių metų, vienas testas kainuoja 70-80 eurų, TOKIE PINIGAI dėl mirusių 80-90 metų senolių niekada nebuvo leidžiami. Tai faktas. O mirdavo ir anksčiau Lietuvoj po 110 žmonių kasdien, daugiausia senolių.
Ar praeity gripo epidemijos metu daug sirgdavo? Aišku, daug. Pamenu kadaise dukra žiemą iš mokyklos grįžus kartais sakydavo: pusės klasės nėra, serga. Kiek mokinių tada sirgdavo Lietuvoje? Kiek žmonių persirgdavo per sezoną? Apie 30-40% gyventojų. Virš milijono.
Kuo stebitės? Kad valdžia parsidavusi? Prieš milijardierių kyšius atsilaikyti sunku. Juk ir dėl mažesnių neatsispirdavo..
Ar ne LRT R laidoje po 17 val. buvo trumpas reportažėlis iš Antakalnio ligoninės apie ten gydomą DŪSTANTĮ V. Kvietkauską – buv. LTV laidos apie eismo saugumą vedėją, o vėliau Seimo narį. Šalia jo gulėjęs su tokia pat diagnoze palatos kaimynas vakar mirė.
Taip. Su silpnu imunitetu kai kurie net miršta nuo viruso. Daugiausia – senukai, arba šiaip paliegėliai. Taip visada buvo, taip ir dabar yra.
Yra ligų, kuriomis sergant, žmogaus imunitetas specialiai vaistais slopinamas 🙁 Tai nebūtinai seni žmonės.