Rugpjūčio 17–19 d. Trakų pilies kieme, prasidės naujas, iki šiol ambicingiausias, ansamblio „Lietuva“ kūrybinės veiklos laikas.
Jis prasidės atgimstant įspūdingai Vytauto Didžiojo legendai – muzikinei dramai „Sakmė apie dovanotą širdį“, kuri žiūrovus suburs po atviru dangumi.
Naują veiklos laiką „Lietuva“ tęs savo užduotį – į profesionalią sceną perkels gyvą šalies istoriją ir toliau kvies vienytis, taip primindama, kad turime kuo didžiuotis.
Būsimą repertuarą papildys ne tik žiūrovų pamilti, bet ir nauji, didžiulio masto istoriniai-muzikiniai sumanyai.
„Tikriausiai visi pastebime, kaip paskutiniu metu keičiasi „Lietuva“, ateina jauni talentingi žmonės ne tik atlikti vaidmenų – jie imasi lyderystės tiek kūrybiniame, tiek rengimo procese.
Tai profesionalų kolektyvas, kurio didžioji dalis gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Man patinka, kad „Lietuva“ pasirenka ne pačius lengviausius kelius ir nebijo atlikti bandymus“, – veiklos pradžiai įkvepia „Sakmės apie dovanotą širdį“ režisierius Dalius Abaris, dirbantis su didžiausiais šalies renginiais.
„Kas seka mūsų veiklą pastebi, kad mūsų projektų įvairovė ir mąstai vis auga.
Vis daugiau pritraukiame pripažintų kūrėjų ir garsių atlikėjų, kurie tiki mūsų užduotimi ir komanda.
Mūsų varomoji jėga – prasminga pramoga, kai kalbame apie istorijai svarbius įvykius ir žmones, šiuolaikiškai ir žiūrovams patrauklesne scenos kalba.
Per meninę išraišką mes vienijame skirtingas pasaulėžiūras ir tautas.
Pavyzdžiui, šiemet tęsiame bendradarbiavimą su karaimais, rudenį startuojame su nauju projektu, skirtu bendrai istorijai su žydais.
Vėliau pristatysime dar vieną didžiulį projektą, skirtą mūsų istorinei patirčiai kartu su lenkais.
Mes kuriame su bendruomenėmis ir istorikais, o visa tai patenka po ilgalaikės kampanijos „Auginkime vienybės raumenį“ vėliava.
Ir tai dar ne viskas“, – atskleidžia ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Sakmė iki šiol kelia nuostabą
Veiklos laiko atidarymo kartu su „Sakme apie dovanotą širdį“ Trakuose laukia ne vien ansambliečiai.
Vienas iš kviestinių atlikėjų Rafailas Karpis iki šiol pamena su muzikiniu spektakliu patirtus jausmus, po kurių, rodos, net sunku užmigti.
„Po ansamblio vėliava gimė išskirtinis ir įsimintinas reginys.
Iki šiol sužavėtas scenografija ir tuo, kaip jautriai, subtiliai, ne visada įprastomis priemonėmis galima perteikti istoriją.
Ji tikra, turinti archajišką atspalvį, bylojanti apie dviejų tautų draugystę ir ištikimybę.
Tik čia, Trakų pilyje, žiūrovas pajus tikrąją kūrėjų mintį, kuriamą atmosferą, istorijos autentiškumą“, – pasakoja operos solistas.
Kaip žinia, projektas reikalauja ypač kantraus pasiruošimo – nuo techninio išpildymo Trakų pilies kieme iki sunkaus fizinio nusiteikimo.
„Didelis krūvis atitenka „Lietuvos“ šokėjams, jie turi įvaldyti net akrobatinius dalykus.
Gigantiškuose bokštuose atsiduria instrumentų atlikėjai, choras ir solistai, turime dvi scenas, tarsi simboliškai atstovaujant dvi tautas, jų nuolatinį ryšį.
Mums svarbus pats sumanymas – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į jausminę ir emocinę puses per judesį, muziką.
Mes naudojame virves kaip ženklą ryšio, kad net būdami toli, pakankamai skirtingi, mes galime susitikti ir tą ryšį užmegzti“, – sako Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių.
Po sėkmingo pristatymo 2022 m. rugpjūtį, spektaklis vėl stebins įspūdingu reginiu autentiškoje aplinkoje bei naujovišku išpildymu – neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų, scenarijaus ir šiuolaikinio šokio sprendimais.
Rengėjų teigimu, daugiau muzikinės dramos parodymų nežadama, o žiūrovų patogumui pasirūpinta naktiniais traukinių reisais iš Trakų po spektaklio grįžti į Vilnių, palengvintas susisiekimas pačiuose Trakuose.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ istorinius veikėjus įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, valstybinio ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
Spektakliui muziką parašė Linas Rimša ir Gintautas Venislovas, scenarijų ir libretą – Alvydas Šlepikas, o judesio pasakojimą kūrė choreografės Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė.
Originalios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, išskirtinių drabužių dizainerė – Sandra Straukaitė.
Psichologiškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika.
Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Spektaklis kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.
Didieji pristatymai – tik priešaky
Rugsėjį dienos šviesą išvys pirmosios naujienos.
Artėjančiam Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui paminėti ruošiamas pristatymas – šokio ir muzikos spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.
Jį įtaigiu judesio pasakojimu, pagal kompozitoriaus Jievaro Jasinskio muziką įgyvendins režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ bendra dienotvarkė bus pristatoma rugsėjo 23–24 d. Valstybiniame jaunimo teatre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje.
„Neslepiu ir džiaugsmo, ir dėkingumo, jog kažkas išgirdęs mano muziką nusprendžia statyti šokio spektaklį.
Smalsu, kaip rudenį atrodys galutinis rezultatas, bet žinant, kad komanda turi milžinišką patirtį, jaučiuosi ramiau.
Statant spektaklį žiūrėsime, kaip veikia visos turimos muzikos versijos, kaip padiktuos pats šokis, charakteriai.
Manau, pabaigoje bus labai spalvinga tiek akiai, tiek ausiai“, – teigia jaunosios kartos kompozitorius J. Jasinskis, dar žinomas kaip sostinei atstovaujančio orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadovas bei trombonininkas.
Rugsėjo mėn. nusimato dar vienas pasirodymas – ansamblio choras pirmą kartą dalyvaus Vilniaus tarptautinio teatro šventėje „Sirenos“.
Čia bus pristatyta VšĮ „Operomanija“ prodiusuojama korporatyvinė distopija „Puikus naujas kūnas“, sulaukusi teigiamų kritikų įvertinimų, o vėliau nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią dramaturgiją.
Rudenį turą po Lietuvą surengs abejingų nepalikusi koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių.
Taip pat žadama vieša diskusija su istorikais ir kūrėjais – kaip įžanga į būsimą muzikinį spektaklį apie karžygę Emiliją Pliaterytę.
