Specialistai perspėja širšių nenaikinti patiems!

Dažnai sklando mitas, kad nuo širšių apsiginti padeda „Cobra“, saldus vanduo stiklinėje ar skiesta vandeniu parūgusi uogienė piltuvėlyje. Deja, tokios gyventojų iniciatyvos dažnai baigiasi liūdnai. Specialistai perspėja, kad šiemet širšės itin aktyvios ir piktos.

Širšės įsiutinamos

Kaip pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė, per šią vasarą buvo ne vienas gyventojų bandymas širšes naikinti patiems.

„Gyventojams trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis su šiais neretai žmogaus gyvybei pavojingais vabzdžiais. Jokiu būdu negalima judinti jų lizdo, kol širšės yra aktyvios, t. y. dienos metu. Nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos. Deja, gyventojai ne visada kreipia dėmesį į perspėjimus ir taip dar labiau sunkina padėtį sau ir specialistams“, – apgailestauja vadovė.

„Neseniai gavome kreipimąsi dėl širšių, apsigyvenusių drevėje ir nuolat puldinėjančių šalia esantį namą. Šeimininkai, susiradę lizdą, ėmė jį purkšti nuodais ir užsandarino drevės angą. Tačiau širšėmis atsikratyti nepavyko – jos pasidarė tik piktesnės. Drevėje yra be galo daug angų, per kurias papuola vabzdžiai. Keliama prielaida, kad gyventojams pavyko nunuodyti tik nedidelę dalį širšių – laimei, kad gyventojai nenukentėjo“, – pasakoja Margarita Kutkaitė ir patikina, kad naikinti širšes reikia turėti ir biologinių žinių, ir patirtį, ir specialias priemones.

Vapsvos savo lizdus gina įnirtingai

Paprastam žmogui prie širšių lizdo geriau nesiartinti. Yra rūšių, kurios itin įnirtingai gina savo lizdus ir vejasi įsibrovėlius. Be to, į gynybą vabzdžiai pasikviečia ir gentainius, tad žmogų netrukus gali apipulti didžiulis būrys įpykusių vabzdžių. Tokiu atveju lieka vienintelė išeitis – dengti rankomis akis, veidą ir bėgti.

„Šiais metais širšės lenda net į butus. Tarp blokų įsitaiso lizdus ir pro sienų plyšelius patenka į gyvenamąsias patalpas. Be to, daugybę lizdų per vasarą buvo nulipdyti ir po žeme, medžių drevėse, tarp šakų“, – teigia bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas bei atkreipia dėmesį, kad rudenį širšių lizdai tampa neretai didesni nei žmogaus galva.

Įkandimas gali būti pavojingas gyvybei

Širšių įkandimai gana skausmingi ir pavojingi žmonėms, nes gali sukelti alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui rekomenduojama įgeltą vietą patepti antihistamininiu tepalu arba specialiu preparatu, skirtu naudoti po įkandimo. Pastebėjus bėrimą, pradėjus vemti, jaučiant galvos svaigimą, padažnėjus pulsui, sulėtėjus kvėpavimui, patariama nedelsiant kreiptis į artimiausią ligoninę. Deja, šiais metais ne vienas įkandimas baigėsi žmogaus mirtimi.

Alergiškiems žmonėms vapsvų ir širšių sezono metu rekomenduojama nuolat nešiotis ampulę adrenalino. Įgėlus vabzdžiui, patartina iš karto suleisti vaistus, toje vietoje uždėti šaltą kompresą ir vykti į artimiausią ligoninę.

Apie UAB „Dezinfa“

Bendrovė “Dezinfa” – viena iš pirmųjų privačių įmonių Lietuvoje, profesionaliai užsiimančių kenkėjų kontrolės paslaugomis. Nuo 2008 m. bendrovė priklauso stipriausiam kenkėjų kontrolės įmonių tinklui pasaulyje „Rentokil“. Lietuvoje veikia 5 įmonės padaliniai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiuo metu „Dezinfoje“ dirba 71 kenkėjų kontrolės ekspertas. Daugiau informacijos apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas www.dezinfa.lt.