Penktadienis, 16 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kur mėgsta augti baravykai ir kaip nepasiklysti miške?

www.alkas.lt
2023-07-29 06:00:48
1
Grybai | Rimi Lietuva nuotr.

Grybai | Rimi Lietuva nuotr.

Miško paklotei pakankamai sudrėkus ir dosniai pašilus, susidaro tinkamos sąlygos išaugti puikiam grybų derliui.

Tačiau, prieš griebiant pintines ir peiliukus, reikėtų apsvarstyti, ar esame tinkamai pasiruošę kasmetinei grybų medžioklei.

Anot grybų žinovės Aurelijos Plūkės, vertėtų pagalvoti, kokių grybų ieškosite.

Be to, grybavimas neapsieina ir be pavojų.

A. Plūkė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti mišką grybavimui, jame nepasiklystant, o gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė dalijasi žiniomis apie grybų naudą sveikatai.

O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad verta paragauti ne tik gerai pažįstamus grybus, bet ir egzotiškesnius.

Kaip grybauti atsakingai, nesukeliant sau pavojaus?

Kaip pagrindinį grybavimo pavojų Aurelija Plūkė įvardina pasiklydimą.

Grybų pasaulio žinovės teigimu, grybaujant dažnai dėmesys sutelkiamas į grybus, jų ieškant nuleidus galvą ir nežiūrint, kuria kryptimi judama:

„Taip labai lengva prarasti orientaciją, kur ėjome, kur pasukome ir kur prasidėjo mūsų grybavimas, todėl gali būti sunku surasti kelią atgal.

Dėl to su savimi visada reikia turėti veikiantį telefoną, pasitikrinti, ar yra ryšys.

Verta telefone turėti programėlę, kuri veiktų be interneto ryšio, pavyzdžiui, „MapsMe“ ar „Google Maps“.

Ir aš, vaikščiodama ilgiau miške, pasižymiu žemėlapyje tašką, į kurį reikia sugrįžti.“

Mikologė teigia, kad tai – ne vienintelis būdas apsisaugoti nuo pasiklydimo.

A. Plūkė pataria atkreipti dėmesį į miške esančius orientyrus, grybauti tam tikrame miško kvartale ir nerinkti grybų vienam nepažįstamoje vietoje:

„Reikėtų sąmoningai atkreipti dėmesį į tam tikrus ryškius orientyrus, pavyzdžiui, išskirtinos formos medį, kalnelį ar ženklą miško takelyje.

Be to, miškas būna suskirstytas į kvartalus.

Taigi, galima apsiriboti grybavimą viename iš jų.

Žinoma, nereikėtų važiuoti grybauti į nepažįstamą vietą vienam.“

Kur geriausia ieškoti grybų?

Mikologė pažymi, kad gana sudėtinga numatyti, kur kiekvienais metais bus derlingi miškai:

„Miškas – tai ne daržas, į kurį pasodini daržoves ir sulauki derliaus.

Pirmiausia, miško pasirinkimas priklauso nuo to, kokių grybų ieškome.

Aš, kaip grybų pasaulio tyrinėtoja, labiausiai mėgstu tuos miškus, kuriuose yra didžiausia grybų įvairovė.

Tai yra senieji miškai, kurie pasižymi dideliu kiekiu negyvos medienos – juose visi nuvirtę medžiai lieka irti.

Ten tikrai galima rasti įvairiausių grybų. Žinoma, ten nelabai rasime įprastų, valgymui renkamų grybų.“

Grybai | pixabay.com, Mammiya nuotr.
Grybai | pixabay.com, Mammiya nuotr.

Norint prisikrauti pintinę baravykų, raudonviršių, voveraičių ir kitų pamėgtų grybų, svarbu jų ieškoti vidutinio senumo miškuose:

„Taip pat svarbu, kada jų einame ieškoti.

Valgomieji grybai pradeda augti nuo liepos vidurio.

Papildomi, tačiau bene svarbiausi veiksniai – drėgmė ir temperatūra.

Grybai labai mėgsta drėgmę, jų augimui netinka sausa dirva.

Jei yra drėgna ir šilta, pavyzdžiui, lyja merkiantis lietus, kuris prisotina drėgme dirvožemį ir vyrauja šilta temperatūra, tai tikrai galima keliauti į mišką ieškoti grybų.“

Mikologė priduria, kad dauguma valgomų grybų gyvena partnerystėje su tam tikrais medžiais:

„Pagal tai galime pasirinkti miškus grybavimui.

Pavyzdžiui, baravykai mėgsta augti po pušimis, ąžuolais, eglėmis, o raudonviršiai auga po beržais, drebulėmis ar ąžuolais.

Tuo tarpu lepšis visada augs po beržais, kazlėkai – pušyne, voveraitės dažniausiai auga spygliuočių miškuose, o kelmučiai – ant yrančios lapuočių medienos.

Geriausia keliauti į pušynus su kitokių medžių priemaišomis, ten valgomų grybų įvairovė bus didžiausia.“

Gausu sveikatai palankių medžiagų

„Vis dėlto, daugiausiai jų išlieka, kai grybai ruošiami garinant arba grilinant.

Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tai tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus bei patiekalus.

Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų.

Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, taip pat juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties.

Dėl šių maistinių medžiagų grybus patariama valgyti tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės gaminių.“

Sveikatai palankios mitybos žinovė pažymi, kad suvalgius didesnį grybų kiekį žmogus gali jaustis apsunkęs, o kartais jie sukelia ir nemalonius virškinimo sistemos jutimus:

pykinimą, pilvo skausmus.

„Yra ir grybams alergiškų žmonių, todėl prieš juos valgant reikia pažinti savo kūną, skanauti po truputį.

Reiktų atsižvelgti dar ir į tai, kad veiksmingam grybų virškinimui žmogaus kūnui reikalingi tam tikri fermentai.

Vienas iš jų – trehalazė.

Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tuomet atveju pasireiškia grybų netoleravimas“, – priduria dr. E. Gavelienė.

Dietologė teigia, kad grybus verta įtraukti į savo mitybos racioną, nepamirštant saiko:

„Grybai yra aromatingi, todėl suteikia maistui specifinį kvapą.

Tai skatina ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, paruošiant virškinimo sistemą darbui.“

Mitybos paįvairinimas

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad savo mitybą galima paįvairinti ne tik mums gerai pažįstamais grybais, bet ir šiek tiek egzotiškesniais:

„Nepaisant to, kad prekiaujame populiariausiais grybais – pievagrybiais, vertėtų išmėginti ir kitus, egzotiškesnius grybus, kurie tikrai gali nustebinti savo naujais skoniais.

Šiuo metu prekybos centrų asortimente turime „Portobello“, baltųjų „Shimeji“ bei juodųjų „Diamond“ grybų.

Be to, pirkėjai gali rinktis ir iš ekologiškos gamybos:

turime tiek ekologiškų „Shitake“, tiek „Eringi“ grybų.

Produkcija neapsiriboja vien šviežiais grybais:

konservuotų bei džiovintų grybų taip pat galite rasti mūsų gaminių lentynose.“

O. Suchočevos teigimu, šią vasarą grybų paklausa išaugusi maždaug 20 proc., tai susiję su vyraujančiomis oro sąlygomis:

„Esant mažam drėgmės kiekiui ir didelei kaitrai, kol kas nesusidaro palankios sąlygos išaugti grybams miškuose, todėl ir žmonės, norėdami įtraukti grybus į savo racioną, tą daro pirkdami mūsų parduodamą gamybą.

Atitinkamai galime pastebėti tendenciją iš prėjusios vasaros, kuri buvo daug lietingesnė:

grybų pardavimai buvo mažesni, nes žmonės turėjo galimybę jų prisirinkti miške.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baravykai – vieni vertingiausių miško grybų
  2. Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  3. Kaip neapsinuodyti grybais
  4. 5 dalykai, kaip poilsiauti gamtoje
  5. Kaip pasirūpinti vaisių ir uogų atsargomis
  6. Metas grybauti: patarimai, kaip elgtis su miško gėrybėmis
  7. Kodėl sveikiau rinktis lietuviškus gaminius
  8. Daug nepasitenkinimo kėlusios grybavimo taisyklės panaikintos
  9. Grybaudami ir uogaudami miškuose elkimės atsakingai
  10. Šilauogės kelia nuotaiką ir stabdo senėjimą
  11. Pasikeitė lankymo tvarka trijuose rezervatuose
  12. Ką svarbu žinoti uogaujant ir grybaujant?
  13. Grybaujant parsinešama ne tik rudens gėrybių
  14. Burokėliai – žiemos vitaminų ir mineralų šaltinis
  15. Senėjimą stabdančios uogos: kodėl kasdien patariama suvalgyti bent po saują gervuogių?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 1

    1. Bet kvaišalams laisvė says:
      2 metai ago

      Internete – grybautojų sujudimas: ar tikrai ES ketina apriboti jų pomėgį?
      – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/internete-grybautoju-sujudimas-ar-tikrai-es-ketina-apriboti-ju-pomegi-56-2097506?utm_medium=copied
      Išgirstų tai mano mama, jos mama, jos broliai, sesė…Jie dieną miške pradėdavo.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Vaistai | pixabay.com nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

    2025 05 16
    VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.
    Lietuvoje

    Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

    2025 05 16
    Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
    Lietuvoje

    Vartotojams – daugiau duomenų ir aiškumo apie prekes

    2025 05 16
    Mildos šventė
    Etninė kultūra

    Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

    2025 05 16
    Vėjo jegainės | enmin.lrv.lt nuotr.
    Energetika

    Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui

    2025 05 16
    Kęstutis Budrys
    Lietuvoje

    Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

    2025 05 16
    Hibridinių parkų statybos pradžia
    Energetika

    Pasvalio rajone – trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybos

    2025 05 16
    Elektros kaupimo įrenginiai
    Energetika

    Kodėl verta įsirengti elektros energijos kaupiklius?

    2025 05 16

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
    • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
    • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • -.-.- apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
    • Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija
    • Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų
    • Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Audrius Valotka

    Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

    2025 05 16
    Pinigai, monetos

    Trys dažniausi klausimai įsigaliojus kainų apvalinimui

    2025 05 16
    S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

    S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

    2025 05 16
    Lietuva Kanų kino šventėje 2021 | rengėjų nuotr.

    Kanų kino šventė: žvilgsnis į pagrindinę dienotvarkę ir stiprus lietuvių prisistatymas

    2025 05 16
    61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia dienotvarkę: eilėraščiai sklinda nuo Amerikos iki kūrėjų sodybų Lietuvos miškuose | D. Dirgėlos nuotr.

    61-asis „Poezijos pavasaris“ skelbia dienotvarkę: eilėraščiai sklinda nuo Amerikos iki kūrėjų sodybų Lietuvos miškuose

    2025 05 16
    Baltijos šalių chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo II ir III vietas | linesa.lt nuotr.

    Baltijos šalių chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo II ir III vietas

    2025 05 16
    Apsauginiai kremai nuo saulės: ką svarbu žinoti | lrv.lt nuotr.

    Apsauginiai kremai nuo saulės: ką svarbu žinoti

    2025 05 16
    Didysis apuokas | zoosodas.lt nuotr.

    Nykstantys apuokai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į gamtą

    2025 05 15
    Panevėžio miesto dailės galerija | G. Kartano nuotr.

    Panevėžio miesto dailės galerijos sukaktuvėms – šventiniai renginiai

    2025 05 15
    Ieškoma bendro sutarimo etiškam neurotechnologijų panaudojimui | unesco.lt nuotr.

    Ieškoma bendro sutarimo etiškam neurotechnologijų panaudojimui

    2025 05 15

    Skaitytojų nuomonės:

    • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
    • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
    • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • -.-.- apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • Naivus klausimas apie R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Viadukas geležinkeliui pastatytas 1860 metais | A. Naureckaitė, KPD nuotr.

    Sutvarkytas istorinis Kaišiadorių geležinkelio viadukas

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai