Geopolitinė padėtis
Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas sutiko paremti Švedijos siekį įstoti į NATO po metus trukusios šio žingsnio blokados. Nežinia, ką gudriam politikos lapinui pažadėjo JAV ir ES, bet dabar nuoširdžiai sveikiname dar vieną kaimynę, tapsiančią NATO nare.
Ji dar padidins viso regiono saugumą, o mes spaudžiame kanopą Putinui – didžiausiam aljanso plėtros iniciatoriui.
NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai greičiausiai bus pasiūlytas trijų dalių paketas:
1) praktinės pagalbos programa, kad Ukraina priartėtų prie NATO;
2) Ukrainos NATO tarybos sudarymas;
3) specialiųjų stojimo sąlygų į NATO panaikinimas.
NATO vadovo Jenso Stoltenbergo teigimu, Vilniuje bus derinamas būtent šis svarbus punktas.
„Susitikime bus sprendimų, kurie tai patvirtins. Mes norime tai aptarti su NATO lyderiais. Tikiuosi, bus suderintas reikiamas sprendimas, – sakė jis. Taip pat įvardintas reikalavimas Ukrainai dėl NATO standartų atitikimo.
Pernai Ukraina pateikė paraišką pagreitintai narystei aljanse, o prezidentas V. Zelenskis paragino JAV prezidentą Džo Baideną Ukrainą į NATO pakviesti jau dabar.
Vilties teikianti suderinta pozicija, ypač punktas, jog Ukraina gali būti priimta į NATO be išankstinių sąlygų. Tuomet – pirmyn, kas kliudo Ukrainą pakviesti į aljanso šeimą jau dabar, Vilniuje?
Deja, mūsų galva, tai beveik neįmanoma, nes tiek Vokietija, tiek JAV išsakė aiškią poziciją, jog Ukraina į NATO bus pakviesta, kai baigsis karas.
Stoltenbergas, kalbėdamas apie Ukrainos narystę NATO be išankstinių sąlygų, puikiai suvokia, jog Ukrainos narystė NATO reikštų galimą tiesioginį karą su Rusija.
O be to ir interviu CNN JAV prezidentas labai aiškiai išsakė, kad Ukraina jau įpusėjo karą su Rusija, tad jei Kijevas taptų NATO nariu, tai į mūšio lauką nusitemptų visą aljansą.
Tokios pat pozicijos laikosi Vokietija, Turkija ir kai kurios kitos NATO narės.
Mūsų manymu, ši NATO pozicija yra aljanso Achilo kulnas.
Baimė susikauti su Rusija, kaip tik ir skatina Kremlių ryžtis vis naujoms ir naujoms žudynėms, miestų griovimams ir tolesnei eskalacijai.
Vos tik Ukraina būtų priimta į NATO, Maskvoje įvyktų tikras perversmas, Putinas dingtų be žinios, Gerasimovas „nusišautų“, Kremlius iškeltų baltą vėliavą ir kapituliuotų.
Tačiau kol kas Vakarų lyderius stabdo baimė, ir ta baimė gyvena jų galvose.
Taip pat keistokai skamba tariamas Ukrainos neatitikimas NATO standartams, kai šalis jau antrus metus gina patį NATO nuo teroristinės Rusijos ir savo krauju sulaiko ordų plūdimą į vakarus.
NATO narėms pačioms nepakenktų pasimokyti ukrainietiškų standartų, kaip kariauti su rusais.
Kaip ten bebūtų, signalas apie atviras NATO duris, pravertas, bet neatidarytas, yra labai svarbus Kijevui ir yra rimtas signalas Maskvai.
Ukrainos stojimo ekspromtu į aljansą galimybė Kremliuje karo nusikaltėliams naktimis virsta košmarais ir perauga į nevaldomą trydą.
Kitas geras ženklas, sužibęs po Zelenskio susitikimo su Erdoganu – Turkijos pasiryžimas saugoti „grūdų koridorių“ be Rusijos dalyvavimo susitarime.
Pranešama, jog turkų laivynas saugos „grūdų koridorių“, jei Rusija išeis iš sandorio. Tai būtų Erdogano smūgis į paširdžius Putinui, reiškiantis, jog Turkija pasirengusi naudoti jėgą, gindama grūdų krovinius ir žiebti į dantis rusams jūroje ir ore.
Tačiau ne viskas taip greitai. Rugpjūtį planuojamas Erdogano ir Putino susitikimas, kuomet ir paaiškės galutinės šio žaidimo taisyklės ir gairės.
Grūdų krizė naudinga Maskvai, kaip svertas, išjudinantis milijonus pabėgėlių į Europą, tačiau Ankara supranta, jog pirmiausia dalis alkanų Azijos ir Afrikos minių srautų judės būtent per Turkiją.
Pranešama, jog NATO viršūnių susitikime Vilniuje Berlynas paskelbs apie naujus paramos paketus Ukrainai, taip pat bus didinamas tankų „Leopard 1“ tiekimas.
Patvirtinta, kad NATO sąjungininkai susitarė dėl „regioninių planų“ gynybai nuo galimos Rusijos atakos.
Susitarta, kaip aljansas reaguotų į Rusijos išpuolį, įveikdamas Turkijos blokadą ir panašūs scenarijai.
NATO milžinas bunda iš letargo miego, ir neabejojame, jog netolimoje ateityje viskas bus gerai. NATO narės, kovodamos mažuosius karus Afganistane ir Irake, dešimtmečius nematė didelio masto gynybos planų poreikio, nes manė, jog posovietinė Rusija nebekelia egzistencinės grėsmės.
Tai rodo liūdną realybę, jog milžiniškus resursus valdančių institucijų vadovai daugybę metų vadovavosi iškreipta realybe powerpoint ataskaitose, prašmatniose konferencijose su didelėmis projekcijomis, kuriose mirgėjo gražiai nupieštos kreivės ir „tortai“ – vizualai, mažai ką turintys bendro su realybe ant žemės.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos sausumos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis praneša, jog Bachmutą praktiškai ugnimi kontroliuoja ukrainiečiai.
Rusai atsidūrė beveik visiškuose spąstuose. Naikinami okupantų daliniai, tačiau kai kuriems pavyksta prasiveržti iš esamų pozicijų.
Patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė pasistūmėjo vieną kilometrą Melitopolio bei Berdiansko kryptimis, tačiau situacija Avdejevkos „apendikse“ labai sudėtinga, vyksta nuožmūs mūšiai.
Naktį Kremliaus karo nusikaltėliai šachedais smogė Kijevui. Visi 26 dronai sunaikinti oro gynybos pajėgų.
Ukrainos kariai toliau vykdo puolamąsias operacijas į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto miesto.
„Bachmuto kryptimi mūsų kariai toliau vykdo puolamąsias operacijas į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto miesto“, – sakė kariuomenės atstovas Andrijus Kovaliovas.
Trumpai
Kremlius praneša/dezinformuoja, kad Maskvoje susitiko „Wagner“ karinės kompanijos virėjas Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas. Fiurerio kilimėlis spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Putinas į susitikimą pakvietė 35 žmones, tarp jų ir dalinių vadus, o pokalbis truko tris valandas.
Pasak Peskovo, „Wagner“ vadai pasakė Putinui, kad jie yra jo kariai ir tęs kovą už jį.
Liubiankos FSB pasakų departamentas tęsia muilo operą „Virėjas ir karalius“. Šiuos komiksus su paveikslėliais matysime dar ilgai.
Rusijos „opozicinė“ žiniasklaida praneša/dezinformuoja, jog remiantis naujausiais duomenimis, per Ukrainos karą žuvo 50 000 rusų. Ukrainos kariuomenės generalinio štabo duomenimis, sunaikinta 234 480 okupantų.
Europos Komisija metams pratęsė nemokamą tarptinklinį ryšį ukrainiečiams. Lygiagrečiai Komisija rengiasi Ukrainos integracijai į ES tarptinklinio ryšio zoną.
Ukraina sulauks 500 mln. eurų paramos kritiniams poreikiams, įskaitant kurą, medicinos priemones, išminavimo įrangą ir pontoninius tiltus; taip pat modernizuojant gynybos sektorių, įskaitant karines ligonines bei Ukrainos perėjimą prie NATO standartų.
Šiuos tikslus įgyvendins steigiama NATO ir Ukrainos taryba.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
