Lenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai

Liepos 5 d., į Lietuvą atvykus Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą, kad kai kurių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis dokumentuose neprieštarauja Konstitucijai.

Visą KT žodinę ekvilibristiką galite perskaityti ČIA.

Skelbiant KT nutarimą „užlūžo“ KT serveris

Įdomu tai, kad šiandien 15 val. skelbiant šį KT nutarimą visi kurie norėjo pasižiūrėti KT anonsuotą tiesioginę transliaciją liko „musę kandę“, nes transliacija taip ir nebuvo surengta.

Paskambinus į KT buvo gautas atsakymas, kad tiesioginės KT nutarties skaitymo transliacijos nebus, nes esą „užlūžo KT serveriai“…

Į šią transliaciją anonsavusią Alkas.lt redakciją skambinę skaitytojai samprotavo, kad KT nariai matyt nesivargino nė susirinkti. Tiesiog išnagrinėję klausimą rašytine tvarka išplatino pranešimą spaudai ir viskas…

Paskambinus KT atstovei spaudai Giedrei Maksimaitytei, ji patikino, kad KT posėdis vyksta, tiesiog „užlūžo serveriai“… Paprašyta posėdžio vaizdo įrašo – labai dėl to nustebo, pasakė, kad tai pirmas kartas kai kam nors to reikia… Paklausta ar posėdis filmuojamas numykė, kad gal būt kas nors filmuoja salėje savo mobiliu telefonu…

Buvusio VLKK pirmininko Audrio Antanaičio komentaras

Su buvusiu VLKK pirmininku A. Antanaičiu po KT sprendimo kalbasi Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas:

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos nario, tautininko Gintaro Songailos komentaras

Su G. Songaila po KT sprendimo kalbasi Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas:

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Mindaugo Karaliaus komentaras

Su M. Karaliumia po KT sprendimo kalbasi Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas:

Seimo nariai bandė priminti KT, kad valstybinė kalba yra Konstitucinė vertybė

14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Vienas iš Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ steigėjų, šios asociacijos pirmininko pavaduotojas, žinomas lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas, Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas nuolat kantriai ir viešai primina, kad nelietuviškos asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose  bemaž tris dešimtmečius siekia į Lietuvos kaimynė  Lenkija ir jos įtakojama lenkų nacionalistų politinė grupuotė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Viešai šie nuolatiniai reikalavimai iki šiol buvo pateikiami kaip tariama Lietuvos žmonių teisė į „autentišką asmenvardį“, tačiau tikras geopolitinis siekis visada buvo – sutelkti prieškarių Lenkijos okupuotos pietryčių Lietuvos dalies tautiškai tvirtai neapsisprendusių gyventojų grupes ties lenkišką tapatybe.

„Lenkija niekada nepripažino 1920-1939 m. dalies pietryčių Lietuvos okupacijos ir aneksijos. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lenkijoje iš karto pradėta kurti po II pasaulinio karo į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių prarastų teritorijų repolonizacijos strategija. 

Lenkijos Seimo Senato užsakymu buvo sukurta strategija nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ tai yra „pakraščius“ –  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Tarp šios strategijos veiksmų minimi ir tokie kaip tariamai pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas, bei elito polonizavimas“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno šios strategijos sėkme užtikrina tai, kad yra pasirinktas palaipsninis, netiesioginis veikimo būdas kai išsireikalavę kelių nelietuviškų raidžių Lietuvos respublikos pase „repolonizacijos“ strategijos vykdytojai toliau naudojasi tariamos diskriminacijos svertu – kuomet jų iškovotos išimtys įvardijamos kaip diskriminuojančios kitus asmenis kurių pavardės rašomos šiomis išimtimis neįteisintais rašmenimis.

„Byloje dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių pasuose nevalstybine kalba – nelietuviškomis raidėmis  – pradėta nuo už užsieniečių ištekėjusių moterų teisės rašyti pavardes Lietuvoje taip kaip rašoma užsieniečio vyro šalyje. Kalbėta tik apie „W“ ar kelias lotyniškas raideles. Dabar kai tie tikslai pasiekti ryžtingu žingsniu einama toliau – jau pateikti įstatymo projektai dėl teisės vardus ir pavardes Lietuvos piliečių pasuose rašyti su visais galimais diakritiniais ženklais. Parengti įstatymų projektai numatantys, ne tik vietovardžių rašybą nevalstybine kalba, bet ir daugiakalbystės įteisinimą kai kuriose Lietuvos Respublikos vietovėse, bei tų vietovių paskelbimo tam tikrais autonominiais dariniais“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno apgailėtina tai, kad KT daug kartų pasisakęs, kad valstybinė kalba yra visų Lietuvos piliečių, nepaisant jų tautybės, lygiateisiškumo garantas dėl formalių priežasčių atsisakė svarstyti Seimo narių prašymo dalį dėl asmenvardžių rašybos išimčių prieštaravimo 29-tam KT straipsniui, pagal kurį „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

„Tuo dabar kaip tik ir naudojasi apie priimtų išimčių diskriminacinį pobūdį skalambijantys ir dar daugiau išimčių siekiantys „repolonizatoriai“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno Lietuvos valdžios, saugumo ir teisėtvarkos įstaigos nesugeba arba nenori suvokti sprendimų silpninančiu valstybinės lietuvių kalbos statusą pavojaus mūsų valstybingumui.

„Pastarasis, Mindaugo karūnavimo išvakarėse ir Lenkijos prezidento Dūdos viešnagės dieną, paskelbtas KT sprendimas labai įkvėps Lietuvos išvalstybinimo strategus. Nestabdydami valstybinės kalbos konstitucinio statuso griovimo, netruksime savo valstybės dokuentuose sulaukti ir visų nelietuviškų rašmenų su visais galimais diakritiniais ženklais, o po to ir svetimšalių teritorinių-autonominių darinių savo valstybės viduje. O tada Lietuvos didysis kunigaikštis Gitanas Nausėda arba jo pasekėjas dar žemiau nusilenks, kad ponai ant galvos jam užmautų „tikrą karūną“ ar bent prie svetimai karūnai ištikimos krūtinės prisegtų sparnuotą ordiną“, – perspėja J. Vaiškūnas.