Minėdamas Tarptautinę kovos su narkotikais ir narkotikų kontrabanda dieną, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad narkotikų rinkoje atsiranda vis įvairesnės naujos medžiagos, kurios dažnai pasižymi itin dideliu stiprumu ir grynumu, o žmonės kartais net nežino, ką iš tiesų vartoja.
Dėl didėjančios ir nuolat besikeičiančios narkotikų pasiūlos ir vartojimo įvairovės Europos šalyse kyla vis naujų iššūkių narkotikų politikai ir sveikatos priežiūrai. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) 2023 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje pateikiama naujausia narkotikų situacijos Europoje apžvalga, kylančios naujos grėsmės ir įvairių neteisėtų narkotikų vartojimo tendencijos – nuo stimuliantų ir opioidų iki naujų kanapių produktų, ketamino ir „juoko dujų“.
Nors dažniausiai Europoje vartojamu neteisėtu opioidu išlieka heroinas, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač Baltijos šalyse, vis didesnį susirūpinimą kelia naujų sintetinių opioidų (pvz., fentanilio darinių ir nitazenų) vartojimas. Daugelis naujų sintetinių opioidų pasižymi itin stipriu poveikiu ir kelia perdozavimo ir mirties pavojų. Organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms šios medžiagos gali būti pelningesnės, nes tūkstančiams dozių pagaminti reikia visai nedidelio jų kiekio.
Nors, palyginti su Šiaurės Amerika, nauji sintetiniai opioidai šiuo metu vaidina gana nedidelį vaidmenį Europos narkotikų rinkoje, tačiau Baltijos šalyse kelia didelių problemų ir yra siejami su didėjančiu mirčių nuo perdozavimo skaičiumi.
Lietuvoje nuo 2021 m. stebimas narkotikų sukeltų mirčių skaičiaus didėjimas (2020 m. – 47 mirtys, 2021 m. – 62 mirtys). 2021 m. Lietuvoje sintetinis opioidas karfentanilis buvo aptiktas 16 mirusių asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, organuose ir biologiniuose skysčiuose. Kiti šaltiniai taip pat rodo didėjantį karfentanilio paplitimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Lietuvoje.
Iš 2022 m. rudenį Vilniuje ištirtų 150 panaudotų švirkštų, kurie buvo atsitiktinai pasirinkti iš dviejų žemo slenksčio paslaugų teikimo vietų surinktų švirkštų, daugumoje (129 iš 150 švirkštų) buvo rasta karfentanilio, o heroino nebuvo rasta nei viename švirkšte. 2021 m. karfentanilio buvo rasta kas trečiame ištirtame švirkšte (51 iš 150 švirkštų).
Panašu, kad padėtis gali ir toliau blogėti, nes beveik visas Europoje suvartojamas heroinas yra gaunamas iš Afganistano, kur 2022 m. balandžio mėn. Talibanas paskelbė draudimą auginti opijines aguonas. Nors dar per anksti vertinti, kaip šis draudimas paveiks Europos heroino rinką, bet baiminamasi, kad bet koks šio narkotiko pasiūlos sumažėjimas gali lemti sintetinių opioidų pasiūlos ir paklausos padidėjimą Europoje.
Kokainas yra dažniausiai Europoje vartojamas neteisėtas stimuliantas. 2021 m. ES valstybėse narėse buvo konfiskuotas rekordinis kokaino kiekis – 303 tonos. Beveik 75 proc. viso šio kiekio sudarė Belgijoje (96 tonos), Nyderlanduose (72 tonos) ir Ispanijoje (49 tonos) konfiskuotas kokainas. ES neteisėta kokaino gamyba tampa vis reikšmingesnė – 2021 m. likviduotos net 34 kokaino laboratorijos (2020 m. – 23), kai kurios iš jų – didelio masto.
Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus buvo konfiskuoti palyginti maži kokaino kiekiai. 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo konfiskuota 4,6 kg kokaino, o per laikotarpį nuo 2014 m. mažesnis konfiskuotas kiekis buvo užfiksuotas tik 2016 m. (2,7 kg). Vis dėlto, pačių kokaino sulaikymo atvejų skaičius 2021 m. Lietuvoje buvo didelis – 147 atvejai, o didesnis buvo tik kanapių produktų sulaikymo atvejų skaičius.
Kokainą per pastaruosius metus vartojo maždaug 1,3 proc. (3,7 mln.) suaugusių europiečių (15–64 metų amžiaus), o Lietuvoje – 0,6 proc. 15–64 m. gyventojų. Europoje 2021 m. kokainas buvo dažniausia medžiaga, susijusi su pacientų patekimu į ligoninių skubios pagalbos skyrius dėl ūmaus apsinuodijimo (nustatytas 27 proc. tokių atvejų). Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 15 apsinuodijimo kokainu atvejų (2020 m. – 13 atvejų). Iš viso Lietuvoje į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų bet kuriomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2021 m. buvo kreiptasi 377 kartus.
Nerimą kelia, kad labiau pažeidžiamų grupių asmenys vis plačiau vartoja švirkščiamąjį kokainą ir kreką. Stebima ir bendra tendencija, kad stimuliantai yra vis dažniau švirkščiami, kartais vartojami kartu su heroinu ar kitais opioidais. Panaši tendencija stebima ir Lietuvoje. 2022 m. 10 iš 150 Vilniuje ištirtų panaudotų švirkštų buvo rasta amfetamino (2021 m. – 4 iš 150 švirkštų), iš jų 5 švirkštuose amfetaminas buvo rastas kartu su opioidais (karfentaniliu ar metadonu). Kuriant intervencijas ir organizuojant žalos mažinimo paslaugas labai svarbu suprasti žalą, siejamą su besikeičiančiais švirkščiamųjų narkotikų vartojimo modeliais.
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje plačiausiai vartojamas neteisėtas narkotikas tebėra kanapės. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) duomenimis, 2021 m. ES konfiskuotas kanapių dervos (816 tonų) ir augalinių kanapių (256 tonos) kiekis pasiekė aukščiausią lygį per dešimtmetį, o tai rodo labai didelį šio narkotiko prieinamumą. Lietuvoje 2021 m. taip pat buvo konfiskuotas didžiausias nuo 2014 m. džiovintų kanapių kiekis (253 kg), kuris buvo 30 proc. didesnis nei 2020 m. ir viršijo per metus sulaikytos kanapių dervos kiekį (187 kg). Per pastaruosius metus kanapių vartojo maždaug 8 proc. (22,6 mln.) suaugusių Europos gyventojų (15–64 metų amžiaus), Lietuvoje – 4,3 proc. 15–64 m. gyventojų.
Dėl problemų, susijusių su kanapių vartojimu, 2021 m. Europoje vienokį ar kitokį gydymą nuo priklausomybės dėl narkotikų vartojimo pradėjo 97 000 žmonių. Kai kurie produktai, kuriais neteisėtoje rinkoje prekiaujama kaip natūraliomis kanapėmis, gali turėti stiprių sintetinių kanabinoidų priemaišų, todėl kelia apsinuodijimo pavojų. Stiprūs kanapių ekstraktai ir valgomieji produktai taip pat siejami su ūmių apsinuodijimų atvejais Europoje. Lietuvoje 2021 m. išliko aukštas apsinuodijimų kanapėmis skaičius – 88 atvejai.
Kanapių politika Europos šalyse pamažu plečiasi ir dabar apima ne tik nelegalių kanapių kontrolę, bet ir kanapių bei kanabinoidų, skirtų gydymui ir kitoms reikmėms (pvz., kosmetikai, maistui), reguliavimą. Šiuo metu penkios ES valstybės narės (Čekija, Vokietija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai) ir Šveicarija pradeda arba planuoja taikyti naujus kanapių tiekimo rekreacinėms reikmėms reguliavimo būdus.
Lietuvoje 2023 m. gegužės mėn. buvo patvirtinta Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, kurioje numatyta peržiūrėti esamą baudžiamąją politiką, taikomą narkotikų vartotojams, dekriminalizuoti veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę ir užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones.
