Šiandien, rugpjūčio 6 d., gausios teisėsaugos pajėgos pradeda ilgalaikę specialią operaciją sostinės romų tabore, jo apylinkėse bei kitose vietose.
„Turime imtis ryžtingų veiksmų, nes galime sulaukti dar vieno narkotinių medžiagų perdozavusių asmenų mirčių protrūkio. Pagrindinis mūsų tarnybų tikslas – užkardyti kvaišalų tiekimo į taborą kanalus, tam ir bus skirtas didžiausias dėmesys“, – sako operaciją inicijavęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Operacijoje dalyvauja policijos, Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos. Pareigūnai tikrina atvykstančius į taborą, išvykstančius iš jo, esančius teritorijoje ir gyvenamosiose patalpose. Teisėsaugininkams keliamas reikalavimas užtikrinti, kad asmenys, linkę vartoti narkotines medžiagas, negalėtų patekti į taborą. Atskiras dėmesys skiriamas ir atvykstantiems – išvykstantiems automobiliams, taip pat taksi, jų vairuotojams bei keleiviams.
Pasieniečiai savo ruožtu stiprina asmenų, vykstančių iš Rusijos į Kaliningrado sritį ir atgal, transporto ir nelegalios migracijos kontrolę. Be kitų tikslų vėlgi siekiama užkardyti galimą kvaišalų tiekimą į taborą šiuo keliu.
„Policija praeityje jau daug kartų ėmėsi veiksmų, nukreiptų prieš narkotinių medžiagų plitimą tabore: ši vieta buvo stebima, apsupta, kratoma, užkirsti kanalai, suimta daugybė platintojų ir vartotojų. Tačiau akivaizdu, kad vien policinėmis priemonėmis situacijos nepakeisime, nes tai yra socialinė problema. Ji susijusi anaiptol ne tik su kvaišalais, bet ir su nelegaliomis statybomis, romų integracija į visuomene, jų vaikų užimtumu bei lavinimu, elektros, vandens vagystėmis“, – pabrėžia S. Skvernelis.
Jo teigimu, į procesą turi aktyviai įsijungti visos susijusios ir jį paveikti galinčios valstybės institucijos. Diskusijos ir bendras planavimas su dalimi iš jų vyksta, tačiau siekiant pažangos jis turi būti aktyvesnis, nuoseklesnis ir kur kas platesnės apimties.
„Ne mažiau svarbu pasirūpinti tais žmonėmis, kurie tiesiogine to žodžio prasme šliaužia į taborą kvaišalų. Neretai – iš beviltiškumo, nes jiems niekas net nepasiūlo gydymo. Reikia dirbti su tabore gyvenančiais žmonėmis, kurie nori pokyčių, kitokio gyvenimo, sudaryti jiems sąlygas persikelti, ištrūkti iš to liūno“, – teigia ministras.
tãboras [tiurkų k. tabur]:
1. vado vadovaujama k l a j o j a n t i čigonų šeimų grupė, kurios daugumą narių sieja giminystės arba gentystės ryšiai;
2. čigonų s t o v y k l a, gurguolė;
3. į t v i r t i n i m a s iš karinių gurguolės vežimų.
Tai kas tada yra ta vietovė?
Tai yra getas, kuriame vykdomas čigonų apartheidas, ir kur toleruojamas vienos tautybės žmonių kriminalinis gyvenimo būdas (esant periodinėms parodomosioms akcijoms).
Taigi, getas– atskiras ar izoliuotas miesto rajonas, kurioje atskirai apgyvendintos tautinės ar kultūrinės mažumos
Sakyčiau, 2 punktas. Dėl 1-o nesu tikras. Berods, jie ten kažkokius savo “vierchus” (baronus, ar kaip juos ten) turi. Dėl “geto” ir “apartheido” nesutinku: čigonų niekas ten varu nesuvarė, o ir atskirai nuo visų jie patys nusprendė laikytis. Va, kad jų gyvenimo būdo atžvilgiu jau keiksmažodžiu tapusios tolerancijos neturėtų būti – su tuo ginčytis niekaip negaliu. 🙂
P.S. Paieškokite pavyzdžių, kas atsitiko, kai tą fauną kai kuriose šalyse valdžia pabandė normaliai, kaip žmones, apgyvendinti – įdomių vaizdų galima rasti. 😉