Muziejus po atviru dangumi, kur tiek vaikai, tiek suaugusieji gali prisiliesti prie protėvių istorijos ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme – toks apibūdinimas labiausiai tiktų Širvintų rajone įsikūrusiam „Vikingų kaimui“.
Amatai, karyba, gyvenimo būdas
„Atvykusiems pas mus galima ne tik liesti įvairius eksponatus, bet ir juos išbandyti, pasimatuoti ar net ragauti,“ – sako viena iš šio muziejaus įkūrėjų Judita Korsakienė.
Su senovės baltų bei vikingų istorija, karyba, gyvenimo būdu, amatais susipažinti tiesiogiai, o ne iš vadovėlių, galima per muziejaus pamokas ir veiklas – pasimatuoti rekonstruotus šarvus ar šalmus, pakilnoti skydus ir ginklus, gal net surengti nedidelį draugišką mūšį su klasės draugais ar šeiminykščiais.
„Pasak įvairių tyrimų, vaikams istorijos mokytis yra lengviau, kai jie jos mokosi tiesiogiai, ir mes tai matome ne teoriškai, bet ir praktiškai,“ – sako J. Korsakienė.
Pasak pašnekovės, vaikai įsimena penktadalį žodžiu teikiamos istorijos, o kai istoriją galima „išsibandyti“, įsimenama ir įsisavinama net iki 100 proc. gautų žinių.
„Vikingų kaimą“ įkūrę brolis ir sesuo su antromis pusėmis ne tik pasitinka atvykusius pažinti senovės istorijos, bet ir vyksta į mokyklas bei jose rengia pamokas, pamokas.
„Mūsų rengiamos patyriminės pamokos ypatingos tuo, kad jose vaikai su istorija susipažįsta per sensoriką, tai yra, liesdami, klausydami, uosdami, ragaudami ir stebėdami, o toks būdas itin įtaigus, taip pat labai tinkamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams,“ – pasakoja viena iš „Vikingų kaimo“ įkūrėjų.
Istorijos mokosi visais penkiais pojūčiais
Tam, kad istoriją pajustų visais penkiais pojūčiais, pamokų dalyviai išbando ir archajiškos virtuvės patiekalus, patys gamina bei degustuoja iš senovinių sudėtinių dalių paruoštą maistą, bando prisiminti, kokių senovės atspindžių bei skonių gali rasti nuo mažens pažįstamose jų šeimų virtuvėse.
Azartiškiausi pamokų dalyviai turi galimybę susipažinti su senoviniais stalo žaidimais, tokiais kaip sukučių varžybos arba avies šonkaulių mėtymo rungtynės.
Į muziejų po atviru dangumi „Vikingų kaimas“ atvykę protėvių istorija besidomintys vaikai ir suaugusieji turi galimybę apsirengti tokiais rūbais, kokius prieš šimtmečius dėvėjo baltų žemėse gyvenę žmonės, pasipuošti jų mėgtais papuošalais, išbandyti buities prietaisus – maisto gaminimo indus, ugnies įkūrimo ir išsaugojimo būdus, įvairius įrankius, sužinoti, kaip buvo pasirūpinama vandens tiekimu ir kada vaikai imdavo mokytis tam laikmečiui reikalingų dalykų, tokių kaip ūkio darbai, karyba, įvairūs amatai.
Nenorėjo grįžti į miestą
Viena iš „Vikingų kaimo“ kūrėjų J. Korsakienė pasakoja, kad ši pamokų erdvė po atviru dangumi sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei 10 metų.
Paklausta apie muziejaus pradžią, pašnekovė juokiasi, kad įsigyto 5 hektarų žemės ploto Širvintų rajone buvo gerokai per daug šeimos reikmėms, tad istorija besidomintys ir protėvių palikimą gerbiantys bei mylintys žmonės nusprendė tuo užkrėsti ir kitus.
„Tiesiog nebenorėjome grįžti gyventi į miestą, todėl ieškojome variantų, kaip savo sąlygas ir gyvenimo būdą suderinti su prasmingomis bei svarbiomis veiklomis,“ – sako J. Korsakienė.
Pritrūko žinių vystyti verslą
Vis tik, pasak moters, po kurio laiko „Vikingų kaimo“ kūrėjai suprato, kad vien meilės senovės istorijai, atsidavimo, amatų bei karybos išmanymo neužtenka.
Muziejaus kūrėjai nusprendė dalyvauti Lietuvos socialinio verslo asociacijos rengtoje socialiniam verslui skirtoje intensyvioje trijų mėnesių trukmės programoje „Poveikio akademija“, kurios dalyviai mokėsi finansinio tvarumo, aiškinosi, kaip plėtoti verslą, sėkmingai komunikuoti kuriamą vertę ir kitų dalykų, svarbių socialinių verslų steigėjams.
„Dalyvaudami programoje puikiai supratome, kad svarbu aiškiai susidaryti verslo planą, be to, konsultantų ir lektorių dėka baigiame išsigryninti naują kryptį, kuri turėtų veikti atskiru pavadinimu – ruošiamės parengti programą, skirtą šeimoms, kuri šviestų būtent apie mūsų – baltiškąją – kultūrą,“ – sako pašnekovė.
„Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvavo 12 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms surengtos 4 ekspertinės mokymų sesijos, buvo užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos.
Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimėjo finansinį „Luminor“ banko paskatinimą – 3000 eurų.
Apie „Luminor“
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione.
Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius.
Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.
