Lietuvos istorijos instituto mokslininkai kviečia susitikti Knygų mugėje

Vilniaus knygų mugėje dalyvausiantys Lietuvos istorijos instituto mokslininkai pristatys knygas, aprėpiančias itin svarbias mūsų valstybės ir visuomenės istorijos temas, leidžiančias atidžiai pažvelgti į iki šiol menkai tyrinėtus klausimus, pateikiančias novatoriškas, istoriografijoje susiklosčiusių dalykų, interpretacijas bei vertinimus.

Kur ir kada vyks svarbiausi renginiai, kuriuose dalyvaus Lietuvos istorijos instituto mokslininkai?

Ketvirtadienį (vasario 24 dieną) knygų mugės lankytojai mėgstantys pasinerti į dinamiškas diskusijas,  kuriose svarstoma praeities pamokų vertė ir prasmė šiandienai, kviečiami 13 val. apsilankyti Konferencijų salėje 1.3 kur vyks diskusija “Ar “prisijaukinome” XVIII amžių? Pokalbis apie sunaikintos valstybės istoriją ir jos pamokas“.

Po intriguojančio pokalbio 15 val. Konferencijų salėje 1.2 vyks prof. dr. Tamaros Bairašauskaitės knygos „Lietuvos totorių istorija“ pristatymas. Šioje sintezėje pateikiama nauja Lietuvos totorių XIV-XX a. 6 deš.  istorijos ir kultūros interpretacija, diskutuojama su istorijos moksle įsigalėjusiais stereotipiniais vaizdiniais bei suformuluojami teiginiai, keičiantys mūsų supratimą apie išeivių iš Aukso ordos ir Krymo chanato migravimo į senąją Lietuvos valstybę priežastis, sąlygas, atvykėlių teisinę ir socialinę padėtį, bajorystės klausimą.

Penktadienį (vasario 25 d.) vyks net trijų išskirtinių knygų pristatymai. Tą dieną 12 val. Konferencijų salėje 1.2 bus pristatyta dr. Valdemaro Klumbio monografija „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“. Ši knyga – svarbus žodis diskusijose apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenį jame. Ar iš tiesų to meto inteligentai buvo komformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kaip su komformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos? V.Klumbio knygoje ne tik ieškoma atsakymų į šiuos sudėtingus klausimus, bet ir atskleidžiama, kodėl XXI a. Lietuvos visuomenės santykis su sovietmečio epocha toks komplikuotas.

Ne mažiau sudėtingus ir dar skaudesnius klausimus 13 val. Konferencijų salėje 1.2 aptars kolektyvinės monografijos “Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941-1944 metais” autoriai. Šioje knygoje pateikiami naujausi duomenys apie Panerius, kuriuose karo metais buvo masiškai žudomi Lietuvos gyventojai, daugiausia žydai bei sovietų armijos kariai. Nežiūrint suteikto Paneriams pasaulinio masto dėmesio, nuodugnūs ir išsamūs tyrimai, tiek pačių istorinių įvykių, tiek paties memorialo (tų įvykių įamžinimo), buvo moksliniu atžvilgiu neadekvatūs, todėl pastarosios monografijos pasirodymą galima vertinti kaip savalaikį ir svarbų naują žodį Holokausto Lietuvoje tyrimuose.

Penktadieninį Lietuvos istorijos instituto leidyklos inicijuojamų renginių maratoną užbaigs 18 val. Konferencijų salėje 1.3 įvyksiančios knygos „1722-1729 metų Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis“ pristatymas. Ši knyga – išskirtinės apimties ir savitos tematikos Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraštis (išverstas iš lenkų kalbos ir parengtas spaudai dr. Jolitos Sarcevičienės), leidžiantis mums su laiko mašina nukeliauti į XVIII a. 3 dešimtmetį.

Turiningą šeštadienį (vasario 26 d.) 11 val. Konferencijų salėje 1.3 pradės dr. Mindaugo Šapokos monografijos „Didysis Šiaurės karas 1700-1721: karas, pakeitęs moderniąją Europą“ pristatymu. Ši knyga yra išskirtinė savo objektu (Didysis Šiaurės karas – labai sudėtingas, kupinas karinių ir diplomatinių įvykių reiškinys) ir moksline ambicija knyga. Iki šiol buvo itin nedaug bandymų pateikti apibendrinantį žvilgsnį į Didįjį Šiaurės karą, kuris pakeitė Šiaurės rytų Europos žemėlapį ir apsprendė šio regiono likimą ilgiems šimtmečiams.

18 val. Konferencijų salėje 1.3 įvyks dr. Giedriaus Subačiaus monografijos „Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834-1846)“. Ši knyga skirta Simono Daukanto didžiosios dalies Sankt Peterburge laikotarpio lietuviškų rankraščių ir spaudinių rašybos analizei. G.Subačiaus nuoseklaus ir kruopštaus darbo dėka Simono Daukanto intelektualiniame portrete įrėžtas dar vienas ryškus bruožas.

Sekmadienį (vasario 27 d.) 16 val. skambiu Knygų mugės finaliniu akordu taps dr. Agnės Railaitės-Bardės knygos „Origo et arma: kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje“ pristatymas. Šioje knygoje pasakojama apie tai, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir kitų Europos šalių, kilmingųjų gyvenime buvo ypač svarbi kilmė (lot. origo) ir herbas (lot. arma), kurie išskyrė juos kaip privilegijuotus visuomenės narius ir neretai buvo naudojami kaip vizitinė kortelė ar net propaganda siekiant ambicingų tikslų. Dr. A.Railaitės-Bardės knyga parodo, kad genealoginė samprata ir atmintis buvo svarbūs sraigtai, padėję senojoje Lietuvos valstybėje suktis didelio masto socialiniam-politiniam-kultūriniam mechanizmui.