Trečiadienis, 29 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

KT svarstys bylą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nevalstybine kalba

www.alkas.lt
2023-06-19 14:39:08
6
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

       

Birželio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad birželio 20 d., antradienį, 14 val. pradės nagrinėti byla dėl pavardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose nevalstybine kalba.

Grupė Seimo narių (pareiškėjai) KT prašė ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose įtvirtinta galimybė piliečių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba.

Seimo nariai savo abejones grindžia, be kita ko, tuo, kad nors Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime, apskritai neužkirto kelio Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardą ir pavardę rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau jis aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms.

Pareiškėjų narių nuomone, tai reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.

Pareiškėjai KT nurodė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, 2021 m. sausio 14 d. kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

VLKK 2021 m. lapkričio 6 d. priėmė, pareiškėjos vertinimu, neigiamą išvadą dėl pateikto Įstatymo projekto. Kaip nurodo pareiškėja, pasak VLKK, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Tačiau įstatymų leidėjas, pareiškėjų nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį.

Alkas.lt primena, kad nelietuviškos asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose  bemaž tris dešimtmečius kantriai siekia į Lietuvos lenkų rinkimų  akcijos (LLRA) politinę partiją susibūrę lenkų nacionalistai ir juos skatinantys bei remiantys Lenkijos politikai ir aukščiausia Lenkijos valdžia. Nors šie nuolatiniai reikalavimai viešai buvo pateikiami kaip tariama žmonių teisė į „autentišką asmenvardį“, tačiau tikras geopolitinis jų siekis – sutelkti prieškarių Lenkijos okupuotos pietryčių Lietuvos dalies tautiškai tvirtai neapsisprendusių gyventojų grupes ties lenkišką tapatybe.

„Lenkija niekada nepripažino 1920-1939 m. dalies pietryčių Lietuvos okupacijos ir aneksijos. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lenkijoje iš karto pradėta kurti po II pasaulinio karo į Rytus nuo Lenkijos sienų esančių prarastų teritorijų repolonizacijos strategija. 

Lenkijos Seimo Senato užsakymu buvo sukurta strategija nukreipta į po Sovietų sąjungos žlugimo ir Europos sąjungos įsigalėjimo Lenkijos tiesioginei įtakai atsivėrusius „kresus“ tai yra „pakraščius“ –  taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Tarp šios strategijos veiksmų minimi ir tokie kaip tariamai pažeidžiamų tautinės mažumos teisių gynimas, bei elito polonizavimas“, – sako vienas iš Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ steigėjų, šios asociacijos pirmininko pavaduotojas, žinomas lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, ekrano nuotr.
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, ekrano nuotr.

Pasak J. Vaiškūno šios strategijos sėkme užtikrina tai, kad pasirenkamas palaipsninis, netiesioginis veikimo būdas.

„Kad ir šioje byloje dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose nelietuviškomis raidėmis  – pradėta nuo už užsieniečių ištekėjusių moterų teisės rašyti pavardes Lietuvoje taip kaip rašoma užsieniečio vyro šalyje. Kalbėta tik apie „W“ ar kelias lotyniškas  raideles. Dabar kai tie tikslai pasiekti ryžtingu žingsniu einama toliau – jau pateikti įstatymo projektai dėl teisės vardus ir pavardes Lietuvos piliečių pasuose rašyti su visais galimais diakritiniais ženklais. Rengiami įstatymų projektai numatantys, ne tik vietovardžių rašybą nevalstybine kalba, bet ir daugiakalbystės įteisinimą kai kuriose Lietuvos Respublikos vietovėse“, – sako J. Vaiškūnas.

Ar Lietuvos valdžios, saugumo ir teisėtvarkos įstaigos galu gale sugebės suvokti sprendimų silpninančiu valstybinės lietuvių kalbos statusą pavojų mūsų valstybingumui, ar sugebės pristabdyti į Lietuvos išvalstybinimą kreipiančių teisės aktų priėmėjus priklausys ir nuo KT sprendimo šioje byloje.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dėl nelietuviškos asmenvardžių rašybos Lietuvos dokumentuose vėl kreipiamasi į KT
  2. A. Ažubalis: Mėginama įbrukti antikonstitucinę piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba
  3. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba
  4. Seime bus svarstomas antikonstitucinis asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo projektas (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. KT tirs, ar asmenvardžių rašyba dokumentuose ne valstybine kalba neprieštarauja Konstitucijai
  6. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą
  7. Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video)
  8. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  9. Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių
  10. Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos)
  11. Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai
  12. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  13. K. Garšva. Asmenvardžių rašybos įstatymų projektai
  14. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  15. A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Spėjikas says:
    2 metai ago

    Atspėjau, kad seimas nepasileis, o vyriausybė išliks ta pat, nepaisant pažado atsistatydinti. Galiu atspėti ir dabar, kokia išvada bus.

    Atsakyti
    • Ėwėlynas Dabrowolskas says:
      2 metai ago

      I myślę, że sąd będzie sprawiedliwy 🙂

      Atsakyti
  2. Mikabalis says:
    2 metai ago

    Jau yra būtina Seimui priimti Kalbos įstatyme nuostatą, kad viešame vartojime ne lietuvių rašmenų pavardės yra transkribuotos lietuviškai ir sugramatintomis lietuvų kalbos formomis. Taip taptų nutrauktas dabar radęsis jovalynas, rašant ne lietuvių rašmenų pavardes, viešame kalbos vartojime.

    Atsakyti
    • Mickėyus Mouseas says:
      2 metai ago

      Tai ,kad jovalas jau seniai. Straipsnis:
      Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        2 metai ago

        Che, juokingiausia, kad prie ruso Marcinkevičius pats balsavo už autentišką pavardžių rašybą. Gali būti, kad pasikeitė žmogaus pažiūros, bet aš nelabai tuo tikiu – tokiame amžiuje žmogus paprastai pažiūrų nekeičia. Greičiausiai vargšas senukas pamiršo, ką kalbėjo jaunystėje, o piktavaliai patarėjai pakišo neva tautinę mintį pakalbėti truputį nesąmonių. Sunki ta senatvė.

        Atsakyti
        • jo says:
          2 metai ago

          Nežinau kokio tu amžiaus, bet tu, matyt, ne tik pamiršti, bet ir prifantazuoji nebūtų dalykų… Prie ruso toks klausimas nebuvo nei balsuojamas, nei Marcinkevičius tokiame balsavime dalyvavo.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasienis
Lietuvoje

Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui

2025 10 29
Pinigai
Lietuvoje

Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka

2025 10 29
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles

2025 10 29
Būstas
Lietuvoje

Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

2025 10 29
Vėlinės
Gamta ir žmogus

Vėlinių iššūkiai vairuotojams: kamščiai, plikledis ir neatidūs pėstieji

2025 10 29
Kelio darbai
Lietuvoje

Ruošiamasi kelio Klaipėda–Radailiai–Kretinga atnaujinimui

2025 10 29
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas
Gamta ir ekologija

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
Telefonas
Gamta ir žmogus

„Telia“: Lietuva užveria vartus telefoniniams sukčiams

2025 10 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  • Nepagyrė mūsų šiandienos apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Prezidentas: Kontrabandą užkardysime ryžtingais, koordinuotais veiksmais
  • Kuršis apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka
  • Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles
  • Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

Kiti Straipsniai

Virtuali paroda apie D. R. Glemžaitę

Minime Lietuvos laisvės kovotojos D. R. Glemžaitės-Bulovienės 100-ąsias gimimo metines

2025 10 29
Kostas Smoriginas

Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino

2025 10 29
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis

2025 10 28
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tamsūs laikai kunigaikščiui Margiriui?

2025 10 28
Nacionalinis susivienijimas: Radžvilas vs Sinica

Teisingumo ministerija įregistravo Nacionalinio susivienijimo vadovybės pasikeitimą – partijai vadovaus Vytautas Sinica

2025 10 28
Istorinis komiksas apie pasipriešinimo legendą Juozą Lukšą

Žvalgų dieną pristatomas naujas istorinis komiksas apie pasipriešinimo legendą Juozą Lukšą

2025 10 27
Žvalgų diena

Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

2025 10 27
Telšiai

K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose

2025 10 27
Knyga ant Kuršos upės kranto

Gudijoje išleista knyga apie senuosius baltų vardus rytuose

2025 10 26
Laiko sukimas | sumin.lt nuotr.

G. Navaitis. Gyvenimas valdišku laiku

2025 10 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Žemaitiška stiprybė Telšių kultūriniuose akcentuose
  • Nepagyrė mūsų šiandienos apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Prezidentas: Kontrabandą užkardysime ryžtingais, koordinuotais veiksmais
  • Kuršis apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje
  • Tikrai apie P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Via Baltica“ atnaujinimas | sumin.lt nuotr.

Pradėti darbai ilgiausiame „Via Baltica“ ruože

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai