Pirmadienis, 19 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

D. Razauskas. Žmogaus teisės ir laisvas asmens pasirinkimas

Dainius Razauskas, www.alkas.lt
2023-06-16 20:49:17
39
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viskas taip. Tik pamiršote vieną esminę smulkmeną: asmuo, asmenybė, neliečiamasis individas esu aš, žmogaus teisės yra mano teisės, o jūs – beviltiška susmurgusi visuomenė, privalanti man jas užtikrinti ir besąlygiškai vykdyti.

Todėl jūs man neaiškinkite, kaip man elgtis. Aš turiu žmogaus teises ir laisvę pasirinkti, todėl kaip noriu, taip pasirenku.

Dabar klausykite, koks yra mano šventas ir neginčijamas lasivas asmens pasirinkimas.

Laisvai ir neginčijamai renkuosi lytį – pasistengsiu būti vyras, ne boba. Nors tai nėra taip lengva ir savaime suprantama, kaip jums, nebandžiusiems, gali atrodyti. O aš esu bandęs, kelis kartus yra pavykę, ir man patiko. Beje, tokiu vyru, ne boba, panorėjusi gali būti ir moteris – tik reikia laisvai pasirinkti.

Laisvai ir neginčijamai renkuosi tautybę ir tautą – stengiuos būti lietuvis. O kadangi esu neliečiamas šventas asmuo su visomis žmogaus teisėmis, tai ir lietuvis mano asmenyje nuo šiol yra neliečiamas, šventas ir saugomas visų žmogaus teisių. Kad ir kaip nenorėtumėte to pripažinti!

Kartu su tautybe laisvai ir neginčijamai renkuosi tėvynę Lietuvą, taip pat gimtąją kalbą – lietuvių. Ar galima pasirinkti tėvynę ir gimtąją kalbą? Jums – ne. Jūs į kokį ideologinį mėšlą įklimpote, po tokį ir klampokite visą savo sumautą gyvenimėlį. O man galima. Nes aš – neliečiamas asmuo, asmenybė, šventas individas, ką noriu – tą renkuosi.

Pasirinkęs tėvynę ir kalbą, laisvai ir neginčijamai renkuosi savo tėvynėje Lietuvoje kalbėti lietuviškai. Tai šventas ir neliečiamas mano asmens pasirinkimas, todėl turėsite jį vykdyti necyptelėję.

Pavyzdžiui, kreipiatės į mane rusiškai, o aš jums atsakau lietuviškai. Arba atvirkščiai: aš jums sakau lietuviškai, o jūs atsiliepiate rusiškai. Aš vis tiek sakau lietuviškai, o jūs vėl rusiškai. Bet aš vis tiek lietuviškai, ir nė neketinu nusileisti. Kalbu mandagiai, geranoriškai, bet – lietuviškai. Tada jūs arba pradėsite kalbėti su manimi irgi lietuviškai (o taip iš tikrųjų neretai nutinka), arba būsite priversti man išaiškinti, kodėl turėčiau kalbėti su jumis kitaip. Ypač kai išvaizda ir laikysena nė iš tolo neprimenate nuskriaustos ukrainietės pabėgėlės.

Čia mano – švento individo – laisvai pasirinkta tėvynė Lietuva, ir joje aš laisvai pasirinkęs kalbu lietuviškai. Nepatinka – keliaukite paskui rusų kreiserį.

Pasirinkęs savo tėvynėje Lietuvoje kalbėti lietuviškai, kartu laisvai ir neginčijamai renkuosi lietuviškai tarti visus man kalbant pasitaikančius asmenvardžius, tiek rusiškus, tiek lenkiškus, vokiškus, angliškus ir marsietiškus. Su visomis lietuviškų linksnių galūnėmis ir tik tais garsais, kokie yra lietuvių kalboje.

Nes kiekvienas garsas, gimęs mano burnoje, yra mano neliečiama privati nuosavybė, prie kurios niekas neturi teisės net prisiliesti! Ne tik savo purvinais pirštais, bet ir ne ką švaresnėmis mintimis.

Jeigu nepatinka, susirinkite savo asmenvardžius ir nešdinkitės šalin kuo toliau nuo manęs, nes vos tik aš kurį nors išgirsiu, iškart ištarsiu savaip – lietuviškai, šventais ir neliečiamais lietuvių kalbos garsais. Netgi marsietiškus, sudarytus iš protarpinio džeržgiančio švilpesio, kurį lietuviui stengiantis ištarti tenka išsilupti priekinį dantį ir prasidurti gerklę (sušvinkusi jūsų visuomenė dabar jau mokyklose visiems taip per prievartą padaro).

Pasirinkęs kalbėti ir visus asmenvardžius tarti lietuviškai, taip pat laisvai ir neginčijamai renkuosi, lietuviškai rašydamas, visus juos rašyti lietuviškais rašmenimis.

Viskas, ką parašau savo ranka, yra mano šventa ir neliečiama privati nuosavybė. Todėl apie lietuviškai mano parašytus kad ir kokius žodžius, tarp jų asmenvardžius, jūs neturite teisės net prasižioti!

Padarysiu jums nuolaidą ir pasakysiu daugiau: man rašant lietuviškai, bet kokio asmenvardžio autentiška lytimi tampa būtent ta, kuria aš jį lietuviškai parašau. Įsikalkite į savo bukas galvas: asmenvardžio autentiškumas – ne kokia nors nusususi svetimos visuomenės tradicija, kurios kažkodėl privalėčiau laikytis, o mano – neliečiamo asmens, švento individo – laisvas pasirinkimas.

Todėl writing English John Lennon, James George Frazer, or Bronislaw Malinowski is OK (beje, po polsku pisze się odmiennie, Bronisław), bet vos tik imu rašyti lietuviškai, tai jau Džonas Lenonas, Džeimsas Džordžas Freizeris ir Bronislavas Malinovskis (gal net Bronislovas Malinauskas, tai dar reikėtų pasiaiškinti). Juo labiau svetimose visuomenėse pasiklydę, ligi laisvo asmens pasirinkimo nepribrendę lietuviai, kaip Česlovas Milošas, ar net svetimų visuomenių labui ginklu pasikėsinę į laisvą asmens lietuvio pasirinkimą, kaip liūdnai pagarsėjęs Juozapas Giniotis-Pilsūdiškis.

Marsiečių asmenvardžius irgi teks rašyti lietuviškais rašmenimis, daugiau mažiau pagal galimybes, pavyzdžiui Džsrkžmščiaudas (privalumas – rašant nebūtina išsilupti danties ir prasidurti gerklės).

Priminsiu – tai laisvas ir neginčijamas mano asmens pasirinkimas, tad jei kam nepatinka, susirinkite savo asmenvardžius ir nešdinkitės kuo toliau šalin. Nes vos tik aš ką nors parašau, nuo tos akimirkos tai yra šventa ir neliečiama mano privati nuosavybė.

Ir dar viena smulkmena: Lietuvos valdovas Gediminas buvo karalius, o jo valdoma Lietuva – karalystė. Tai tvirtina visi ano meto istoriniai dokumentai iš Vakarų, rašyti daugiausia lotyniškai (visada rex, kaip popiežiaus, niekada dux) arba vokiškai (šiuolaikine kalba tariant, visada König, niekada Fürst nei Herzog). Rytuose rusėnai rašė knjazj, bet ar anuomet tai būtinai reiškė kunigaikštį, ne karalių, – dar klausimas. Vienintelės Lenkijos istoriografija Gediminą aiškiai pravardžiuoja „kunigaikščiu“ (książę) ar net „karo vadu“ (lotyniškai dux, kaip Jono Dlugošo), o Lietuvą – „kunigaikštyste“ (księnstwo).

Bet jums tai tinka, jums kad tik būtų „kaip priimta“. Nes jūs – nupezusi išdavikų visuomenė. O aš – neliečiamas asmuo, asmenybė, šventas individas su visomis prigimtomis ir neginčijamomis žmogaus teisėmis. Todėl laisva valia renkuosi ne ydinga tradicija virtusį pavydžių kaimynų melą, o Vakarų pasaulio pripažintą tiesą – Lietuvos Karalystę ir karalių Gediminą.

***

Beje, gal ir tarp jūsų slapstosi koks individas, asmuo, tebeturintis šiokių tokių žmogaus teisių ir bent vieną kiaušį tarp kojų?

Jeigu toks mane girdi, tai stokis ir kartok drauge:

1) aš, neliečiamas asmuo lietuvis, laisvai ir neginčijamai renkuosi Lietuvoje kalbėti lietuviškai ir visus asmenvardžius tarti lietuviškai, lietuviškais garsais ir linksniuodamas pagal lietuvių kalbos taisykles;

2) aš, neliečiamas asmuo lietuvis, laisvai ir neginčijamai renkuosi, rašydamas lietuviškai, visus asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis;

3) aš, neliečiamas asmuo lietuvis, laisvai ir neginčijamai renkuosi Lietuvos karalystę ir karalių Gediminą.

Pradžiai nors tiek.

***

Išmokę drauge pasirinkti mes galėtume tapti tikra laisvų žmonių bendruomene, tauta ir ilgainiui gal net susigrąžintume Tėvynę, kaip jau ne kartą esame padarę. Tik reikia prisiimti žmogaus teises ir laisvą asmens pasirinkimą. Jokio kito pasirinkimo, tiesą sakant, nėra.

Autorius yra Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, rašytojas, mitologas, religijotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  2. D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  3. D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“
  4. D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  5. D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  6. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  7. D. Razauskas: Argi lietuvių dauguma – Tėvynės išdavikai?
  8. D. Razauskas. Kaip kvailutis rengiasi ginti tėvynę
  9. D. Razauskas. Asmenvardžių rašyba: „problema“, kurią laikas „išspręsti“ (I)
  10. D. Razauskas. Kūrybos jungas
  11. D. Razauskas. Problemų sprendimas
  12. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  13. D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“
  14. D. Razauskas. Lietuvą „an trijų raidžių“
  15. D. Razauskas. Mėlynojo vandens aidas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 39

    1. Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Jei jau apie lietuvių kalbą taip, tai individas – žmogus, asmuo, būtybė (žr. VLKK); privati – asmeninė; autentiška – tikra (žr. VLKK); tradicija – papročių, apeigų išlaikymas… Dėl lyties pasirinkimo nesupratau, nes vyru būti visomis (!) prasmėmis yra lengva, jei esi gimęs vyru. Rašinio pradžia, ak, ta rašinio pradžia…

      Atsakyti
      • stuoka says:
        2 metai ago

        Nėra lengva, jei kalbam apie drąsą, apie žūtbūtinį ryžtą. Man irgi vieną du kartu yra pavykę, man irgi patiko būti vyru.

        Atsakyti
        • >stuokai says:
          2 metai ago

          Teigti, kad vyrai – drąsūs, o moterys – bailios yra pernelyg vaikiška. Yra labai drąsių moterų, yra labai bailių vyrų. Jei prigimty pas ką nors nėra drąsos, tai jos ir nebus. Arba retkarčiais bus dirbtinai išpausta drąsa. Prieš savo prigimtį nepapūsi. Rašytojas vartoja žodį boba. Ką gi, tai jo kažką pasakantis pasirinkimas. Antrasis rašinio sakinys jau toks nuviliantis, kad toliau geriau ir neskaityti: „privalanti man jas užtikrinti ir besąlygiškai vykdyti“. Gyvūnijos pasaulyje niekas niekam nieko neprivalo. Jei žmogus nelaisvas, tai jokie to nelaimingo žmogaus riksmai jo neišlaisvins, o tik dar labiau sukaustys. Matyt, rašytojas neskiria visuomenės nuo valdžios, ir tai yra jo didelė bėda: „beviltiška susmurgusi visuomenė“ – panašu, kad savęs nelaiko visuomenės dalimi, tai jo reikalas, bet tada nereikia iš visuomenės (kodėl ne iš valdžios?) ir reikalauti.

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 metai ago

            Nežinau, ar tai drąsa vadintina. Tiesiog moteryje gamtos įsriegtas mygtukas, kurį nuspaudžia įtarimas, kad tai, kas vyksta ar vyks, kelia pavojų jos mažyliui. Tada pats kaltas tas, kas nelaiku ir ne vietoje (t.y., prie jos mažylio) atsidūrė.. Reikia žinot, kada geriau pagarbiu atstumu nuo mūsų laikytis. 🙂
            Mažutė, liekna gal 155 cm mamytė pasakojo, kaip vaikštinėjant su vaiku parke, staiga iki jos kiek tolėliau triratuku važinėjusio mažylio klupinėdamas prisvirduliavo girtas maišas – stambus ir aukštas, – ir pradėjo smukti. Motina pamatė, kad tas maišas tuoj užvirs ant jos mažylio. Ji pasakojo, jog net nesuprato, kaip ji vienu šuoliu atsidūrė prie jo, užriaumojo, ir tą nežinia kiek svėrusį girtą maišą stūmė šalin, o šis krito. Normaliomis aplinkybėmis ji niekada nebūtų turėjusi jėgų nė per centimetrą jo pastūmėti. O kilus pavojui, kad nukentės kūdikis, ji gal 4 kartus už pačią sunkesnį girtuoklį šalin švystelėjo…

            Atsakyti
            • motiniškas says:
              2 metai ago

              instinktas, jei Gamta jį tik suteikė, išsaugoti, apginti palikuonis.

          • stuoka says:
            2 metai ago

            Pūsti prieš prigimtį – vienas iš įdomesnių žaidimų. Natūralus gali būti tik koks spuogas ant nosies.

            Atsakyti
          • stuoka says:
            2 metai ago

            Dėl vyrų ir moterų tai tiesa. Vadinamos bobos, gero amžiaus moteriškės, kurios jau apie nieką nebesvajoja, kartais yra tokie antžmogiai, kad net tūlam vyrui tik lygiuotis. Tiesiog tradicija priskiria vyrams tam tikras pareigas tam tikrais atvejais, ir aš nieko neturiu prieš tą tradiciją, tik turiu vis pagalvoti, kaip aš pats elgčiausi.

            Atsakyti
            • >stuokai says:
              2 metai ago

              Apie nieką nesvajoja? Kaip psichiatras – kolonoskopuotojas sakau: klystate, oi, kaip skaudžiai klystate.

          • Rasa says:
            2 metai ago

            Skaitant, sakyčiau, kreipimąsi, bet ne straipsnį, susidarė įspūdis, kad Razauskas kaip vyras kreipiasi į vyrus. Man suprantamas toks kreipimasis, nes kai moteris neužima pasipriešinančios pilietinės pozicijos tai dar kažkaip galima pateisinti, bet žvelgti šiandien į tą sulaužytais stuburais lietuvių vyrų minią tiesiog šlykštu.

            Atsakyti
    2. Ewėlynas Dobrawolskas says:
      2 metai ago

      Nu ,bet awtorius ir nacis ! Nu visishkas nacionalistas ! Dar ir ksenofobas.

      Atsakyti
    3. Pasirinkimas? - says:
      2 metai ago

      Prašom – Lietuvoje galioja laisvė vaikų sau pasirinkti…
      Šeštadienio „Vakaro žiniose“ skaitykite: Iš šeimų ir toliau atiminėjami vaikai
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio-vakaro-ziniose-skaitykite-is-seimu-ir-toliau-atiminejami-vaikai/

      Atsakyti
    4. Šventę švenčiantys says:
      2 metai ago

      Bus uždaryta dar 250 mokyklų
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/bus-uzdaryta-dar-250-mokyklu/
      Ar grąžinsime vaikus žąsis ganyti?

      Atsakyti
    5. išCancelinimas says:
      2 metai ago

      B-kos vedėja atšaukė numatytą knygos pristatymą:
      Marius Parčiauskas. Molėtuose – cenzūra dėl kritikos partizaninį judėjimą juodinusiam Ivaškevičiui
      – pozicija.org/marius-parciauskas-moletuose-cenzura-del-kritikos-partizanini-judejima-juodinusiam-ivaskeviciui/
      „Šį kartą cenzūra atsisuko prieš kraštotyrininką, lituanistą Benjaminą Kondratą, kuris išleido jau 23-ąją serijos „Kūrėjų pėdsakais“ knygą, šį kartą apie Molėtų kraštą [ … ]
      Lietuvos „denacifikacijos“ apraiška
      Marius Ivaškevičius yra žinomiausias mūsų krašto menininkas, kurį pasirinkome bibliotekos globėju
      B. Kondrato atvejo iškėlimas į viešumą būtinas ne tik dėl cenzūros fakto, bet ir kaip itin iliustratyvus Lietuvoje susiklosčiusios situacijos, kai antivalstybines, bet kokį didvyriškumą dekonstruojančias nuostatas turėti net labai apsimoka, o patriotines ir tautines – net labai neapsimoka.”

      Atsakyti
    6. Nuoroda says:
      2 metai ago

      pžr. ir rašinį, ir atsiliepimus po juo
      – propatria.lt/2023/06/marius-parciauskas-moletuose-cenzura.html?showComment=1686980309405#c1663098886792770016
      Gali būti, jog yla iš maišo lenda?

      Atsakyti
    7. Romas says:
      2 metai ago

      Tokia kieta (straipsnio) pozicija būtina. Man ji primena būseną badaujant, valantis organizmą – išdvėsiu, bet nevalgysiu…
      Tokia “gelžbetoninė” nuostata panaikina abejones, nuramina protą. Visas procesas einasi lengvai.
      Dainiaus pozicija, kaip abėcėlė kalbai ar daugybos lentelė matematikai.

      Kita vertus yra ir desperacijos nuotaika, nes tai tik gynyba, lyg paskutinis mūšis. O juk vien gynyba karo nelaimėsi. Be gero skydo reikalingas ir kalavijas.

      Atsakyti
    8. Rasa says:
      2 metai ago

      Ačiū autoriui už kvietimą būti tvirtu ir suvokti savo šventą teisę. Dar pridurčiau – ir pareigą. Ne daugelis supranta, kad prasidėjo paskutinis mūšis. Jį pralaimėjus, reikėtų daug laiko ir nepalyginamai didesnių pastangų, kad atsigauti arba jau numirti.

      Atsakyti
    9. Grėsmė says:
      2 metai ago

      Apie didžiausią grėsmę mums
      – komentaras.lt/nuomones/apie-didziausia-gresme-mums/128402/

      Atsakyti
    10. NUORODOS says:
      2 metai ago

      Vytautas Budnikas. Mums reikia susigrąžinti prarastą savigarbą. Turime norėti išlikti kaip tauta ir valstybė
      – pozicija.org/vytautas-budnikas-mums-reikia-susigrazinti-prarasta-savigarba-turime-noreti-islikti-kaip-tauta-ir-valstybe/
      Vilniaus rajone – trys valstybinės kalbos
      – pozicija.org/vilniaus-rajone-trys-valstybines-kalbos/
      Signataras apie teismo sprendimą: Nemenčinėje, negalėsi įsidarbinti, jei nemokėsi lenkiškai!
      – pozicija.org/signataras-apie-teismo-sprendima-nemencineje-negalesi-isidarbinti-jei-nemokesi-lenkiskai/
      …………………………………………………………………
      Konservatoriškoji neostribų tvirtovė
      – pozicija.org/konservatoriskoji-neostribu-tvirtove/
      Marius Parčiauskas. Molėtuose – cenzūra dėl kritikos partizaninį judėjimą juodinusiam Ivaškevičiui
      – lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2011844/marius-parciauskas-moletuose-cenzura-del-kritikos-partizanini-judejima-juodinusiam-ivaskeviciui?fbclid=IwAR1b3z0s36PDC1oM6cgnhcGQZBPJHuwK4IYYzfih1Ne6LbTxPqAoz5nLzQs , arba
      – pozicija.org/marius-parciauskas-moletuose-cenzura-del-kritikos-partizanini-judejima-juodinusiam-ivaskeviciui/
      Renginys Ukmergėje. Nacionalinio susivienijimo organizuojama diskusija „Ar išvengsim cenzūros įsigalėjimo Lietuvoje?”
      – pozicija.org/renginys-ukmergeje-nacionalinio-susivienijimo-organizuojama-diskusija-ar-isvengsim-cenzuros-isigalejimo-lietuvoje/
      Vytautas Radžvilas. Amžinoji TS-LKD kadencija?
      – pozicija.org/vytautas-radzvilas-amzinoji-ts-lkd-kadencija-i-dalis/
      – pozicija.org/vytautas-radzvilas-amzinoji-ts-lkd-kadencija-ii-dalis/
      Beje:
      Ilinojuje naikinamas finansavimas bibliotekoms, kuriose nebus seksualizuotų LGBT knygų vaikams
      – pozicija.org/ilinojuje-naikinamas-finansavimas-bibliotekoms-kuriose-nebus-seksualizuotu-lgbt-knygu-vaikams/
      (tai lauks G.L. anūkų?)

      Atsakyti
    11. Neuromokslininko įspėjimas says:
      2 metai ago

      Stalinizmas sugrįžta – tik šį kartą pasauliniu mastu?
      – youtube.com/watch?v=OQ0p1jbSoTI

      Atsakyti
    12. jo says:
      2 metai ago

      „Pavyzdžiui, kreipiatės į mane rusiškai, o aš jums atsakau lietuviškai.“ – Visiškai pritariu (kartais galima padaryti išimtį, jei įsitikinate, kad kalbate su pabėgėliu iš Ukrainos). Priešingu atveju Lietuvoje lyg koks piktybinis auglys išaugs „ruskij miras“.
      Ir neįtikėtina, bet faktas: labai aktualus tapo net ir autoriaus kvietimas visus asmenvardžius tarti lietuviškai, lietuviškais garsais ir linksniuodamas pagal lietuvių kalbos taisykles. Deja, bet varoma propaganda už „rašiba ariginala kalbą“ padarė griaunančią įtaką net ir daugelio žmonių kalbėjimui, pvz., koks nors politkorektiškas, progresyvus lietuvis sako „Igor perdavė žinutę Bronislav“, nes pasakyti normaliai lietuviškai, kad būtų aišku kas ir kam, jau jam atrodo pernelyg didelis nacionalizmas…

      Atsakyti
      • Belieka pasveikinti says:
        2 metai ago

        Irena ANDRUKAITIENĖ: Sulaukėme valstybinės kalbos išvalstybinimo dienos (Kalbos politika Sąjūdžio ir Aukščiausiosios Tarybos laikais)
        – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/irena-andrukaitiene-sulaukeme-valstybines-kalbos-isvalstybinimo-dienos-kalbos-politika-sajudzio-ir-auksciausiosios-tarybos-laikais/

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          2 metai ago

          Gerbiamoji „Belieka pasveikinti“, tai gi Alke šis straipsnis yra: https://alkas.lt/2023/06/13/i-andrukaitiene-kalbos-politika-sajudzio-ir-auksciausiosios-tarybos-laikais/

          Atsakyti
    13. Jei nepainioju, says:
      2 metai ago

      viena iš Seimo partijų ruošiasi jungtis prie Vokietijos Žaliųjų partijos?
      Pagal W-pediją, VŽP
      Politinė ideologija – Ekologija, Kairiųjų liberalizmas, Feminizmas, Multikultūrizmas
      Tokiu atveju galime būti visiškai tikri, jog ši partija susikūrė ir stengiasi tik „Vardan Lietuvos”…
      Tiesa, o kaip tas paslaptingai dingęs SS vadovautos Ministrų Tarybos posėdžio įrašas – atsirado? Ar tada buvo spręstas Vilniaus senamiesčio kvartalo „grąžinimas savininkams”?

      Atsakyti
    14. Tirštas vakuumas says:
      2 metai ago

      Beje, ar kas nors atkreipėte dėmesį, kad dabartinis Vinco Kapsuko universitetas eksponuoja Gedimino laiškus. Ir kažkaip nenurodo, kas tasai Gediminas: karalius, didysis kunigaikštis ar dar kas. Tiesiog Gediminas.

      Atsakyti
      • Rima says:
        2 metai ago

        Gerai pastebėjote. Nes tebėra Vinco Kapsuko Darbo Raudonosios Vėliavos.

        Atsakyti
      • Vilna says:
        2 metai ago

        O kam jiems politiškai prolenkistams tirti kaip būta iš tikrųjų, jeigu Lenkija yra “ištyrusi” taip, kad Jogailai kaip Lenkijos karaliui viskas tiktų, t.y. kad Gediminas būtų Jogailos senelis, o Lietuva būtų viešai žinoma, kaip senelio valdyta, taigi yra teisėtai paveldėjimo keliu priklausanti Lenkijos karalystei. Akivaizdu, kad laikant Gediminą Lietuvos karaliumi ir Jogailos seneliu, būtų galimas Lietuvos priklausymo Lenkijos karalystei teisėtumo klausimo kilimas to meto aukštuomenėje ir apskritai.

        Atsakyti
        • taiva says:
          2 metai ago

          Vokietijos kaizeris Vilhelmas II Hohencolernas buvo Jungtinės Didžiosios Britanijos imperatorės Viktorijos, Vokietijos Hanoverių dinastijos atstovės anūkas. Jis buvo šeštas eilėje Didžiosios Britanijos karūnos paveldėtojas. nors per I pasaulinį karą Vokietija ir Didžioji Britanija buvo skirtingose pusėse kariaujančios valstybės…

          Atsakyti
    15. medikas says:
      2 metai ago

      Dainiau, o Jūs čia rimtai ? Ar čia kažkokį mokslinį tyrimą darote su skaitytojais ? Straipsnis skamba kaip pamišėlio scena iš kaži kokios tragikomedijos, kaži kokiam klojimo teatre…

      Atsakyti
    16. LosAngeles says:
      2 metai ago

      :):)
      nu įdomiai autorius suraitė. patiko mintis…

      Atsakyti
    17. jo says:
      2 metai ago

      D. Razausko asmeninis pasirinkimas yra geras dalykas, bet štai koks yra mūsų valstybės pasirinkimas:
      naujieji imigrantai [iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Azijos ssr respublikų] negali būti palikti „pilkojoje zonoje“ – jie turi būti įtraukti į Lietuvos socialinį gyvenimą. Priešingu atveju vieną dieną tai gali tapti rimta šalies problema.
      „Čia, matyt, reikia kalbėti apie integraciją, kad jie jaustųsi gerai. Ir tam, matyt, reikia vartoti rusų kalbą. Bet reikia pasakyti, kad rusų kalba daliai Lietuvos visuomenės yra tam tikras dirgiklis. Tačiau mūsų konferencijoje dalyvauja ir Kauno rusų bendruomenės, aktyviai dalyvavusios Sąjūdyje, atstovai, todėl mūsų šaliai labai svarbu įrodyti, kokios svarbios mums yra rusų, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, kokį vaidmenį jos suvaidino kuriant mūsų valstybę. Šiandien jos tam tikra prasme turi atlikti ne tik kultūrinį, bet ir pilietinį vaidmenį ir galbūt bandyti suvienyti atvykėlius“, – aiškino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė Vida Montvydaitė.
      lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2017256/imigracija-be-integracijos-lietuvoje-kuriami-nauji-baltarusiu-ukrainieciu-ir-rusu-getai

      Taigi, stengsimės (valstybė stengsis), kad jie jaustųsi gerai, tam vartosime rusų kalbą, įrodinėsime, kad tų bendruomenių vaidmuo kuriant valstybę buvo labai pozityvus ir tada šioje valstybėje viskas bus gerai.

      Atsakyti
    18. jo says:
      2 metai ago

      D. Razausko asmeninis pasirinkimas yra geras dalykas, bet štai koks yra mūsų valstybės pasirinkimas:

      naujieji imigrantai [iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Azijos ssr respublikų] negali būti palikti „pilkojoje zonoje“ – jie turi būti įtraukti į Lietuvos socialinį gyvenimą. Priešingu atveju vieną dieną tai gali tapti rimta šalies problema.

      „Čia, matyt, reikia kalbėti apie integraciją, kad jie jaustųsi gerai. Ir tam, matyt, reikia vartoti rusų kalbą. Bet reikia pasakyti, kad rusų kalba daliai Lietuvos visuomenės yra tam tikras dirgiklis. Tačiau mūsų konferencijoje dalyvauja ir Kauno rusų bendruomenės, aktyviai dalyvavusios Sąjūdyje, atstovai, todėl mūsų šaliai labai svarbu įrodyti, kokios svarbios mums yra rusų, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, kokį vaidmenį jos suvaidino kuriant mūsų valstybę. Šiandien jos tam tikra prasme turi atlikti ne tik kultūrinį, bet ir pilietinį vaidmenį ir galbūt bandyti suvienyti atvykėlius“, – aiškino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė Vida Montvydaitė.

      Taigi, stengsimės (valstybė stengsis), kad jie jaustųsi gerai, tam vartosime rusų kalbą, įrodinėsime, kad tų bendruomenių vaidmuo kuriant valstybę buvo labai pozityvus ir tada šioje valstybėje viskas bus gerai.

      Atsakyti
    19. jo says:
      2 metai ago

      D. Razausko asmeninis pasirinkimas yra geras dalykas, bet štai koks yra mūsų valstybės pasirinkimas:
      naujieji imigrantai [iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Azijos ssr respublikų] negali būti palikti „pilkojoje zonoje“ – jie turi būti įtraukti į Lietuvos socialinį gyvenimą. Priešingu atveju vieną dieną tai gali tapti rimta šalies problema.

      Atsakyti
      • jo says:
        2 metai ago

        „Čia, matyt, reikia kalbėti apie integraciją, kad jie jaustųsi gerai. Ir tam, matyt, reikia vartoti rusų kalbą. Bet reikia pasakyti, kad rusų kalba daliai Lietuvos visuomenės yra tam tikras dirgiklis. Tačiau mūsų konferencijoje dalyvauja ir Kauno rusų bendruomenės, aktyviai dalyvavusios Sąjūdyje, atstovai, todėl mūsų šaliai labai svarbu įrodyti, kokios svarbios mums yra rusų, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, kokį vaidmenį jos suvaidino kuriant mūsų valstybę. Šiandien jos tam tikra prasme turi atlikti ne tik kultūrinį, bet ir pilietinį vaidmenį ir galbūt bandyti suvienyti atvykėlius“, – aiškino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė Vida Montvydaitė.

        Atsakyti
        • jo says:
          2 metai ago

          Taigi, valstybė stengsis, kad jie jaustųsi gerai, tam vartosime rusų kalbą, perauklės lietuvius, kad rusų kalbos vartojimas nebūtų dirgiklis, įrodinės, kad tų bendruomenių vaidmuo kuriant valstybę buvo labai pozityvus ir tada šioje valstybėje viskas bus gerai.

          Atsakyti
      • jo says:
        2 metai ago

        aiškino Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovė Vida Montvydaitė:

        Atsakyti
        • jo says:
          2 metai ago

          „Čia, matyt, reikia kalbėti apie integraciją, kad jie jaustųsi gerai. Ir tam, matyt, reikia vartoti rusų kalbą. Bet reikia pasakyti, kad rusų kalba daliai Lietuvos visuomenės yra tam tikras dirgiklis. Tačiau mūsų konferencijoje dalyvauja ir Kauno rusų bendruomenės, aktyviai dalyvavusios Sąjūdyje, atstovai, todėl mūsų šaliai labai svarbu įrodyti, kokios svarbios mums yra rusų, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės, kokį vaidmenį jos suvaidino kuriant mūsų valstybę.“

          Atsakyti
          • >>>jo says:
            2 metai ago

            Sunaikins lietuvių kalbą, valstybinę lietuvių kalbą – sunaikins Lietuvą. Baisu. Labai baisu. O Rusija trina rankas iš džiaugsmo. Tai kas kam dirba, ką?

            Atsakyti
        • Bartas says:
          2 metai ago

          “Tautinių mažumų departamento” vadovė V Montvydaitė. O keliom mažumom ji ” vadovauja”?

          Atsakyti
      • >>>jo says:
        2 metai ago

        Nepainiokite. valdžios su valstybe, tai ne tas pats.

        Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    G. Paluckas lankosi Suomijoje
    Lietuvoje

    G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

    2025 05 19
    Kavos pupelės „Bazzara Dodicigrancru“
    Gamta ir žmogus

    Kavos pupelės brangsta: kaip verslui išvengti išaugusių kaštų?

    2025 05 19
    Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda
    Lietuvoje

    Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

    2025 05 19
    Elektra | pixabay.com nuotr.
    Energetika

    Daliai vartotojų visuomeninis elektros tiekimas užtikrinamas iki 2030 m.

    2025 05 19
    Lietuvoje lankosi Norvegijos gynybos ministras
    Lietuvoje

    Lietuvoje lankosi Norvegijos gynybos ministras

    2025 05 19
    Vairuotojo pažymėjimas | vrm.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paprastėja JK išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarka

    2025 05 19
    Registrų centras | Registrų centro nuotr.
    Lietuvoje

    Registrų centrui iškelti nauji ambicingi lūkesčiai

    2025 05 19
    Valakampių tiltas
    Lietuvoje

    Įsigaliojo eismo ribojimai vykstant Valakampių tiltu

    2025 05 19

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Steve Bannon apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Būtent! - apie Prezidentas lankosi Lenkijoje
    • > filologams apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • >Rimvydui apie R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Coinsdrom apžvalga: kas nutiktų, jei fiat valiutos žlugtų, o kriptovaliutos laimėtų?
    • G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais
    • Kavos pupelės brangsta: kaip verslui išvengti išaugusių kaštų?
    • Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Kavos pupelės „Bazzara Dodicigrancru“

    Kavos pupelės brangsta: kaip verslui išvengti išaugusių kaštų?

    2025 05 19
    PakarklytA

    R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

    2025 05 19
    „Open Spirit 2025“

    Kariai nukenksmino Baltijos jūros dugne rastas minas

    2025 05 19
    INVA – invazinių rūšių informacinė sistema. verta žinoti! | vstt.lt nuotr.

    INVA – svetimžemių rūšių informacinė sistema: verta žinoti!

    2025 05 19
    Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

    Prezidentas lankosi Lenkijoje

    2025 05 19
    Čiurlionio kūryba ant paštomatų Mindaugo g. 25, Vilnius

    Čiurlionio kūryba miestų erdvėse – 9 LP EXPRESS paštomatai pasipuošė legendinio menininko darbais

    2025 05 19
    Minimos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-osios žūties metinės

    Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 34-asias žūties metines

    2025 05 19
    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui | vkpk.lt nuotr.

    Paveldo komisija pabrėžia paveldo reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui

    2025 05 19
    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš leidimą turinčių įmonių | vvtat.lrv.lt nuotr.

    Vasara artėja: rinkitės atsakingai – pirkite keliones tik iš teisėtai dirbančių įmonių

    2025 05 19
    Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

    Ir žodis tapo ginklu

    2025 05 18

    Skaitytojų nuomonės:

    • Steve Bannon apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Būtent! - apie Prezidentas lankosi Lenkijoje
    • > filologams apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
    • >Rimvydui apie R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti
    • Saulės Vilna apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Setupad | G. Tilvikės nuotr.

    Setupad - pirmoji kompanija Baltijos šalyse tapo sertifikuotu Google leidėjų partneriu

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai