Šiandien pakalbėsim apie vieną paslaptingiausių Lietuvos valdovų, o gal ir visai ne valdovą, tai yra Skirgailą.
Kalbėsimės su istorike Inga Baranauskiene.
Kodėl jis – valdovas? Štai atsiverskime Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istoriją“, ir čia antros dalies pirmoji knyga pavadinta „Lietuvių praeitis, kai valdė kunigaikštis Kazimieras I Skirgaila“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais taip buvo priimta, kad Skirgaila yra vienas iš Lietuvos valdovų ir įeina į Lietuvos valdovų eilę. O štai dabar tokia situacija, kad Skirgailos nėra: yra Jogaila ir po jo iš karto Vytautas. Ar tai pagrįsta?
Šie Jūsų aiškinimai dėl Skirgailos valdymo aplinkybių neįtikina. Istorija yra aiškiai supainiota Jogailos naudai, jam tapus Lenkijos karaliumi.
Julijonos kartu su Vengrijos karaliaus žmona Elžbieta Bosniete to laiko veikime įžvelgtina nuo seno einanti linija Lenkijos naudai. Gedemino valdymas laikytinas būrio kunigaikščių (jų tarybos) valdymu iš Vilniaus. Jaunutis yra vyriausiojo to būrio kunigaikščio tikrasis sūnus, todėl jam po tėvo mirties atiteko Vilnius. Algirdas ir Kęstutis yra kitų tą būrį (tarybą) sudariusių kunigaikščių sūnūs. Labai tikėtina, kad Algirdui su Kęstučiu nušalinus Jaunutį, Vilniuje buvo pasodintas Algirdo sūnus ne Jogaila, o Skirgaila. Tačiau po Algirdo mirties, Julijonai vadovaujant ir veikiant Lenkijos naudai (numačius per Jogailos vedybas Lietuvą prijjungti prie Lenkijos karalystės) tam teisiškai buvo reikalinga, kad Jogaila taptų visos Lietuvos valdovu. Julijonos ir Jogailos jėgos pašalino Vilniuje sėdėjusį Skirgailą ir Jogaila tapo vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Skirgailai teko bėgti į Livoniją, Pskovą. Toliau sekė Julijonos ir Jogailos vykdytas Kęstučio, Vytauto sudorojimas. Po šių įvykių grįžęs Skirgaila talkino Jogailai siekiant vedybų su Jadvyga, matyt, nesitikėdamas, kad Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, pasiliks ir Lietuvos Vyriausiuoju kunigaikščiu. Kada šis tikrasis Julijonos ir Lenkijos ponų sumanymas jam paaiškėjo ir Skirgaila bandė jėga atsisėsti į Lietuvos sostą Vilniuje, Jogaila, kad tai sutrukdytų, dislokavo Lenkijos kariuomenę Vilniuje ir 1392 m. prisikalbino Vytautą jam tarnauti, o vėliau jį įformino savo vietininku Lietuvoje. Tai va taip šis Lietuvos istorijos gabalėlis matytinas ne jogailiškai, o iš tikrųjų.