Ketvirtadienis, 7 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Užsienio lietuviai

J. Survilaitė. Lietuviškoji išeivija ir jos atminties išsaugojimas

Janina Survilaitė, www.alkas.lt
2023-06-09 09:00:40
0
„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) | sena.lt nuotr.

„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005) | sena.lt nuotr.

Išeivija – Laisvosios Europos sąžinės ir demokratijos sveikoji pusė, 50 metų brendusi kūrybinių krikščioniškojo tikėjimo metaforų delnuose.

Nuo rusų okupacijos ištrūkusi mūsų tautos piliečių dalis buvo ir liks išskirtinė ląstelė, tvirta savo savastimi, santarve ir tolerancija visoms pasaulio tautoms.

Gyvendami užsienyje, pastebime, kad keičiantis LR Vyriausybėms vis labiau LR diplomatai nesidomi iš okupuotos Tėvynės 1944 metais pasitraukusių II-jo pasaulinio karo pabėgėlių – išeivių – istorine veikla.

Dešimtmečiais pasaulio lietuviai su pasibaisėjimu stebime, kaip buvusi režimo komjaunimo sekretorė, o dabar emigrantė, Jūratė Kaspersena (Caspersen) sovietiniu stiliumi savivališkai perdirbinėja Šveicarijos išeivijos bendruomenės (ŠLB) konvencinę/teisinę 1952-02-17d. Ciurice įkurtą istorinę datą.

Vien tai, kad mūsų tautiečiai Alpių šalyje niekada nebuvo ekonominiai emigrantai, o tik politiniai pabėgėliai bei tik mokslo ir politinės patirties žinių siekiantys išeiviai – istorija juos charekterizuoja išskirtinai pagarbiai.

Pirmosios konvencinės teisinės Lietuvių Bendruomenės įkūrimas 1952-02-17d. neutralioje Šveicarijoje turėjo ypatingus privalomus rėmus, politines taisykles ir konkrečias Įstatų/statutų pareigas ir tikslus kovoje prieš Lietuvos okupaciją, kai 1945/46 m. sovietinis režimas pasaulyje panaikino visas LR diplomatines tarnybas.

Sukūrusi konvencinę/statutinę karo pabėgėlių Lietuvių Bendruomenę Šveicarijos konfederacijoje, ir perėmusi alternatyvią prieš karą LR diplomatijos vestą diplomatinę politką,  Šveicarijos LB užsibrėžė 50 m. tęsti antikomunistinę kovą prieš Lietuvos okupaciją ir įgyvendino reikšmingų pasiekimų:

Išeivijos arvchyvuose galima surasti nemažai tokių faktų… Vieni reikšmingų nuoseklios ŠLB-ės antikomunistinės veiklos darbų buvo ŠLB-nės valdybos kasmetiniai kreipimąsi į JT organizaciją Ženevoje.

Jūratė Caspersen | veidas.lt nuotr.
Jūratė Caspersen | veidas.lt nuotr.

Štai yra 1985-11-26d. išsugotas RAŠTAS ŠLB-nės valdybos pirmininkui N. Prielaidai:

„…Šveicarija nerpripažįsta Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą…“

ŠLB-nės valdyba raštą oficialiai įteiktė Reigano-Garbačiovo susitikime Ženevoje ir paskelbė Laisvojo pasaulio spaudoje. (žr.knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ p.168 raštas pranc. klb.).

Dokumentinėje knygoje „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ (2005), pagal išeivijos mokslininkų dr. Vaclovo Dargužo, prof. kunigo Jono Juraičio, Narcizo Prielaidos ir dr. Alfonso Kušlio patikrintus ir pateiktus archyvus, rašytojos Janinos Survilaitės sudarytame dokumentiniame kataloge/apybraižoje randame išskirtinį Šveicarijos išeivijos gyvenimo ir veiklos aprašymą su dokumentiniais įrodymais Šveicarijos ir Europos 20-jo amžiaus vidurio politinių istorinių įvykių virsmo poslinkius.

Knyga atveria ŠLB karo pabėgėlių kasdienybę, sudėtingą palikusių Tėvynę prigijimą svetimoje 20-jo amž. Šveicarijos žemėje tragiškų pokario įvykių verpetų painiavoje, parodant ir iškeliant lietuviškosios išeivijos tikrąją politinės sąžinės ir demokratinės Tautos atminties sveikąją pusę.

Knygos naratyve – elitiniai lietuvių Tautos karo pabėgėliai, kuriems toliau bręsti buvo lemta laisvoje Vakarų Europoje, neutralioje Šveicarijos konfederacijoje, t. y. pažangiausioje neutraliausioje Alpių šalyje, pilnoje visavertiškų kūrybinių gijų, gelmių ir galių…

Šveicarijos lietuviška išeivija buvo ir liko išskirtinė prie Lietuvos kamieno amžîams priaugusi ląstelė.

Remiantis Lietuvos diplomato, kurį laiką dirbusio Šveicarijoje, Jurgio Šaulio pasakymu jo dienoraštyje, kad gyvenimo nutikimus būtinai reikia žymėti, nes istorija pranyks – pasirodė ypač būtina atkreipti susirūpinimą į dabartinių Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos vadovių D. Henkės ir J. Kaspersenos (Caspersen) veiklą, stengiantis iškraipant išeivijos veiklos faktus pagal sovietinio režimo kurpalį, kad elitinė mūsų Tautos dalis istorijoje ir toliau liktų režimo propagandos replėse, tarybinės tėvynės išdavikų, buržuazinių naciolalistų statuse, menamai, įsikūrusi nelegaliai/pogrindyje, be įstatų sudarymo, patvirtinimo ir jų įregristravimo  į darbinės antikomunistinės veiklos sąskaitą, kas Šveicarijoje buvo ir yra griežtai draudžiama.

Nepasidomėjusi Šveicarijoje nelegaliai 1948–1953m. veikusia fašistine holokausto aktyvistus ir Wermachto karininkus vienijusią pabėgėlių „Lietuvių sąjungos” organizacija, J. Kaspersenos savivališkai pasinaudojo 1950-08-20 d. „Sąjungos“ archyvuose įrašytu režimo propagandai tinkamu faktu ir pasaulio spaudoje išplatino nestatutinę/nelegalią ŠLB-ės įkūrimo datą su tikslu:

tęsti režimo ideologinę sumanymą – „įrodyti“ kad: 1944m. Tėvynę palikę lietuviai buvo (ir yra!) Tėvynės išdavikai, užsienyje veikė nelegaliose gaujose, siekdami nuversti Lietuvoje tarybų valdžią.

Senosios išeivijos kartos išsaugota, 1995–1999m. į Vilniaus universiteto RS grąžinta išskirtinė archyvinė medžiaga, rašytojos J. Survilaitės spaudai parengta šveicarų „Solidarity“ leidykloje 2005 m. išleista dokumentinė knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ pirmąjį 21-jo amž. dešimtmetį susilaukė daug reikšmingų įvertinimų.

„Literatūros ir meno“ 2012 m. straipsnyje Marcelijus Martinaitis rašė:

…Nuo 1990 metų gyvendama Šveicarijoje, rašytoja J. Survilaitė dėsningai rašo apie išeivijos veiklą okupacijos metais.

Neutrali Šveicarijos politika ir kalnų pasaulis Autorei padėjo įeiti į naujo likimo paskirtą kūrybinę erdvę, apvalyti sielą nuo skaudžių praeities likimo smūgių, o ištikimybė ir meilė Tėvynei Lietuvai dvasiškai sustiprino kūrybinį įkvėpimą tarnauti savo Tautos istorijos virsmams…

 „Alpių lietuvių“ knygoje autorė vartoja  pačią  nuoširdžiausią išraišką, nes turi didžiulę estetinio ir psichologinio sąžiningumo patirtį, kai prisiliečia prie skaudžios karo pabėgėlių išeivių temos.“ (prof. Leonidas Donskis, 2012)

…Kad V. Užtupo leidykla neišleido nė vienos dvasiškai bevertės, greitą komercinę sėkmę atnešančios knygos – apibūdino ir J. Survilaitės išeivijos atskleistos temos vertę, o pats VU doc. V. Užtupas pažymėjo:

knyga „Degėsių gėlės“ privalo būti vertinama kaip tikra žmonijos atminties saugotoja… (Kristina Civinskienė, Naujos knygos 1997).

Apie knygoje „Alpių lietuviai“ atskleistą Šveicarijos pokaryje įkurtos išeivijos Bendruomenės veiklą, kovojant už Tėvynės nepriklausomybės atstatymą, rašoma sąžiningai ir tikroviškai.

Ištyrinėti išeivijos ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis, Žmogaus teisių gynimo komitetais prie JT Ženevoje, Šveicarijos Rytų Europos institutu Berne, su žymiais Vakarų Europos antikomunistais ir disidentais.

Knygoje chronologine tvarka surinktos žinios apie atskirus asmenis:

užrašyti žymių lietuvių išeivių mokslininkų, meno ir kultūros veikėjų pasakojimai, pristatyta Vakarų Europos lietuvių šviesuomenė, šeimos, politikai ir visuomenininkai:

Lietuvos tautinis palikimas užsienyje kūrybingai įsiaudžia į visą Lietuvos istorinės politinės kultūros audinį.

Knygoje piešiami ir dabartinių emigrantų paveikslai, jų tautinės tapatybės kaip vertybės išsaugojimo problemos, neišvengiamo susiliejimo su svetimo krašto mentalitetu ir aplinka pamokos, naujas vakarietiškos tikrovės pažinimas ir jos 21-ojo anžiaus vertinimas.

Apie knygos istorinę reikšmę atsiliepė „Solidarity“ leidyklos recenzijose prof. dr. Antanas Tyla ir dr. Aldona Vasiliauskienė ( 2005).

„Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ knyga įtraukta į Tarptautinio Vilniaus Mokslo ir Kultūros Simpoziumo bei Šveicarijos Ciuricho universiteto centrinės bibliotekos katalogus, 2005m. Įvertinta VU mokslinės bibliotekos administracijos, LR mokslo daktarų:

PLB pirmininko (2005) dr. V. Kamanto, prof. J. Juraičio, prof. V. Girdzijausko, apdovanota dešimčia LR Kultūros, URM-jos  ir kt. Garbės ir Pagyrimo raštų.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje knyga „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ iki šiol yra vienintelė naujausių laikų emigrantės pastangomis užsienyje gimusi išeivijos gyvenimo ir veiklos dokumentinė apybraiža.

Paskutinę savaitę LR prezidento Gitano Nausėdos išsireiškimas, kad mūsų veiklos pasiekimams ar nesėkmėms parodyti pirmiausia turi būti pateiktos aiškios loginės/politinės motyvacijos, norime širdingai prisidėti kalbėdami apie nuo mūsų kartos jau nutolusią istorinę išeivijos veiklą, pabrėždami, kad pačiu svarbiausiu istoriniu dokumentu turi likti teisingi istorinio įvertinimo motyvai.

Palyginkime, kad šiandien norint nepelnytai išaukštinti save ir nužeminti protingesnį ir sąžiningesnį – į viešuną išsiveržia gandai ir propaganda.

Taip, norėdama pateisinti savo komjaunuolišką manipuliavimą begėdišku ŠLB archyvų klastojimu, 2013-05-07 d. internetinėje pasaulio spaudoje J. Kaspersenos knygą „Alpių lietuviai“ sovietiškai apšmeižta:

išeivijos knyga yra tedencinga, neargumentuota, iškraipyti istoriniai faktai, ŠLB 50-metis atšvęstas 2 metais vėliau… J. Survilaitė šmeižia, juodina ir kompromituoja ŠLB-nės Pirmininkę J. Kaspersen…

Tautą sudaro gyvieji ir mirusieji.

Istorija, į kurią atsiremiame – yra mūsų visų istorija, todėl yra svarbiausias politinis ideologinis veiksnys ir variklis, kurio išsaugojimui visi privalome jungtis ir liūdyti.

Pabaigai paprastas mokyklinis klausimas:

„Kokiais bruožais įvertinamos LR URM-jos paskirtų LR diplomatų žinios siunčiant juos diplomtinei tarnybai į užsienio šalis?

Ar kiekvienas LR diplomatas sugeba teisingai perskaityti archvyvinį išeivijos išsaugotą veiklos protokolą?

Įdomumo dėlei iš dešimtmetį Šveicarijoje dirbusių diplomatų tik vienas LR Berno ambasadorius p. Jonas Rudalevičius buvo kompetentingas įvertindamas emigrantų veiklą, pažymėjęs, kad išeivijos archyvus ištaisyti nauji emigrantai NETURI JOKIOS TEISĖS.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Atminties dienoraščiai
  2. J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse
  3. Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija
  4. J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai
  5. J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume
  6. J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta
  7. J. Survilaitė. Vidinės ramybės pranašas
  8. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  9. J. Survilaitė. Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?
  10. J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse
  11. J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje
  12. J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse
  13. J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai
  14. J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?
  15. J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.
Lietuvoje

Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę

2025 08 06
„Via Baltica“ atnaujinimas
Lietuvoje

Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos

2025 08 06
Statybos Rūdninkų poligone
Lietuvoje

Sąjungininkų karių priėmimo infrastruktūrai – 30 mln. eurų

2025 08 06
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas imasi didžiausio projekto istorijoje

2025 08 06
Panevėžio gėlynai
Gamta ir žmogus

Panevėžys pasipuošė tūkstančiais augalų

2025 08 06
Telefonas
Lietuvoje

Numatoma blokuoti kelis kartus daugiau sukčių skambučių

2025 08 06
Meškinio tiltas
Lietuvoje

Ruošiamasi ketvirtojo tilto per Nerį ir viaduko atnaujinimo darbams

2025 08 06
Minijos gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje gerinamos sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems

2025 08 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Pajuokaukime apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žaliuojantys plotai raudonuose skaičiuose: ar Lietuvoje kertama per daug?
  • 7 įdomūs faktai iš šiuolaikinės bibliotekos gyvenimo
  • Į Ministro Pirmininko pareigas socialdemokratai siūlo I. Ruginienę
  • Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos

Kiti Straipsniai

Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (I)

2025 08 06
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

2025 08 06
Sengirės fondas

„Sengirės fondas“ pristato „Neįkertamo turto“ projektą – kviečia investuoti į „Senamiškio rezidencijas“

2025 08 06
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Politinės organizacijos – valstybės naikinimui

2025 08 05
Jonas Vaiškūnas: Kiek dar liesis kruvina nafta?

J. Vaiškūnas. Kruvina nafta: kiek dar liesis?

2025 08 05
B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

2025 08 05
Vytautas Sinica. Kviečiu į protestą

V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

2025 08 04
Prof. dr. Remigijus Misiunas

R. Misiūnas. Kruvina grinorių kronika (III)

2025 08 04
Sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

„Neurotechnology“ proveržis: sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

2025 08 04
XIX-oji G. Palucko vyriausybė

Atsistatydina XIX-oji Vyriausybė

2025 08 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Pajuokaukime apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Mezolito baltai (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Fotografas Z. Norvaiša. Dokumentą saugo Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas | archyvai.lt nuotr.

Lietuva neabejotinai yra jūrų valstybė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai