Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą – socialinės dimensijos 2023–2030 m. plėtros pirmenybes.
Numatoma, kad 2024 m. atsiras papildoma varžytuvinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, atitinkantiems priėmimo reikalavimus, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą.
Jau nuo 2022 m. kolegijos siūlo alternatyvų kelią į aukštąją mokslą – trumpąsias studijas.
„Siekiame, kad kokybiškiausios studijų programos būtų lengvai prieinamos ir stojantiesiems iš socialiai jautrių grupių.
Socialinė ekonominė aplinka, kurioje gyvena moksleivis, turi įtakos jo motyvacijai ir galimybėms studijuoti aukštojoje mokykloje.
Neretai abiturientas nesirenka studijų dėl to, kad neturi palaikymo savo aplinkoje, nesijaučia pakankamai pasiruošęs, nemato galimybių.
Švietimas gali ir turi keisti tokią padėtį, atverti visas galimybes šiems žmonėms, teikti akademinę paramą“, – sako švietimo, mokslo ir viceministras Gintautas Jakštas.
Visuomenės grupės, kurioms siekiama suteikti pagalbą įgyti aukštąjį išsilavinimą, yra jautrios socialinės-ekonominės aplinkos asmenys, turintieji individualių poreikių, kylančių dėl negalios, bei vyresnio amžiaus stojantieji į aukštąsias mokyklas.
Šios grupės susiduria su skirtingais finansiniais, akademiniais ir žinių prieinamumo iššūkiais, kuriems spręsti inicijuojamos socialinės dimensijos plane įtvirtintos priemonės.
Aukštojo mokslo prieinamumą numatoma didinti kompleksinėmis priemonėmis
Remiantis socialinės dimensijos planu, aukštojo mokslo prieinamumą siekiančioms užtikrinti aukštosioms mokykloms numatoma teikti metodinę pagalbą, atnaujinti finansinės paramos studentams modelį, kuris apima stipendijas ir paskolas.
Socialinė dimensija bus įtraukiama į struktūrinius aukštojo mokslo procesus – studijų lankstumo galimybes, aukštųjų mokyklų finansavimo bei valstybės finansuojamų vietų skirstymo mechanizmus.
Dar 2022 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurios parengtos bendradarbiaujant su Prezidentūra.
Numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, turintiesiems negalią.
Pagal šią eilę numatoma skirstyti 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau keliant tokius pačius akademinio pasirengimo reikalavimus, kaip ir stojantiesiems per pagrindinę varžytuvinę eilę.
2022 m. kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą.
Trumposios studijos svarbiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.
Aukštojo mokslo prieinamumas taip pat labiau susiejamas su aukštųjų mokyklų finansavimu.
Nuo 2024 m. pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui.
2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.
Parengti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą numatyta ir Vyriausybės programoje.
Jis parengtas atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinius tyrimus, taip pat užsienio šalių patirtį.
