Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

Geopolitinė padėtis

Belgijos vyriausybė nepatenkinta dėl šalyje pagamintų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje ir artimiausiu metu dėl to nusiųs kreipimąsi į Ukrainos valdžios institucijas.

Belgija prašys Ukrainos paaiškinti informaciją, kodėl Belgijoje pagamintus ginklus anti-putiniškai nusiteikusios ginkluotos grupuotės naudojo reidams Rusijos Belgorodo srityje.

Prieš kurį laiką laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Ukrainos pusėje kovojantys Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono kovotojai gegužės pabaigoje įžengė į Belgorodo sritį, panaudodami keturias taktines transporto priemones, kurias Ukrainai perdavė Vakarai.

Atrodo, kažkas labai rimtai dirba siekdamas įtikinti Vakarų šalių sprendimų priėmėjus, kad veikti paties Kremliaus sukurtais hibridinio karo metodais Ukrainai yra draudžiama.

Mes labai atidžiai stebime skleidžiamą naratyvą, kad Ukraina gali gintis tik savo teritorijoje ir tik ginantis kažkaip privalo laimėti karą.

Ne, mielieji. Būtent jausdamas didžiulį pavojų, Kremlius ėmėsi visų galimų priemonių, tame tarpe ir informacinių, kad tik sustabdytų veiksmų eigos variantą, kuriame ne Ukraina, o agresorė ir teroristinė valstybė Rusija ginasi savo pačios viduje.

Kinijos gynybos ministras Li Šangfu pareiškė, kad Pekinas siekia dialogo, o ne konfrontacijos su Jungtinėmis Valstijomis, ir perspėjo, kad bet koks abiejų šalių konfliktas atneštų „nepakeliamą nelaimę pasauliui“.

Li sakė, kad pasaulis yra pakankamai didelis, kad Kinija ir JAV galėtų augti kartu, tačiau nesikišdama į Azijos reikalus.

Pekinas reikalauja NATO nedalyvauti Azijos šalių gynybos procesuose bei perspėja šalis nesudarinėti sąjungų su NATO.

Atvirai sakant, tai yra labai panašus ultimatumas į tą, kurį Maskva paskelbė prieš invaziją į Ukrainą, reikalaudama iš Europos patraukti NATO ir JAV karines pajėgas.

Vakarai savo pajėgų nepatraukė, tačiau Rusija Ukrainą užpuolė. Gali būti, jog panašų scenarijų ruošia Pekinas, matydamas akivaizdų Vakarų lyderių neryžtingumą.

Visų šių apokaliptinių scenarijų buvo galima išvengti, jei Vakarai būtų Rusijai į karą atsakę įvesdami taikdarius į Ukrainą.

Vis dar galima tai padaryti, kaip ir pasiūlyti Ukrainai narystę NATO be jokių sąlygų. Bet baimė prarasti gyvybę, vilą, baldus žmogų paverčia bailiu.

„Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras“.

Šimtai tūkstančių protestuotojų susirinko Varšuvoje į vieną didžiausių demonstracijų Lenkijoje nuo garsiųjų 1989 m. mitingų laikų.

Dauguma opozicinių partijų ragino žmonės dalyvauti eitynėse prieš nacionalistinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“, kuriai vadovauja Jaroslavas Kačynskis.

Tarp mitingų dalyvių – buvęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir buvęs prezidentas Lechas Valensa. Teigiama, jog eitynėse Varšuvoje dalyvavo pusė milijono žmonių.

Protestų bangos – masių nepasitenkinimo klasika: infliacija, pragyvenimo išlaidų didėjimas, augantis nedarbas. Protestuojama ir neva dėl kenkimo Lenkijos demokratijai, mat Varšuva pasišovė priimti įstatymą, kuriuo Rusijos įtakojamiems politikams 10 metų būtų uždrausta teisė eiti valstybines pareigas.

Žinoma, negalima visos opozicijos apkaltinti prorusiška veikla, tačiau dažnai kaimynų, kaip ir mūsų politikai, galvoja ne apie valstybės, o apie savo partinės lesyklos padėtį ir stengiasi iš situacijos išpešti kuo daugiau naudos. Visiems nusispjaut, kad tai kenkia regiono saugumui, pačiai Lenkijai ir dirba į ranką Maskvai.

Beje, ES pagrasino imtis veiksmų prieš Lenkiją, kai Seimo nariai patvirtino naują komisiją, kuri gali uždrausti eiti pareigas ryšių su Rusija turintiems politikams.

Net neabejojame, jog ES parlamente yra gausybė lobistų, pardavusių sielas Maskvos šėtonui, bijančių, kad domino griūtis neatbildėtų iki jų galvų.

Nuojauta kužda, jog šių metų gegužę EP drebinęs korupcijos skandalas nėra netikėtumas, greičiau – dėsningumas. 1,5 mln. grynųjų eurų, rastų kratų metu byloja apie kyšininkavimo mastą ir tradicijas.

Kremlius anksčiau pirko politikus Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, tad ar ne kruvinų rublių tvaiko baiminamasi ir šiuo atveju?

Reikšmingi postūmiai

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) teigiamai įvertino būsimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo perspektyvas.

Politiko nuomone, Ukrainos puolimas lems „strategiškai svarbių teritorijų“ sugrąžinimą.

„Kiek tiksliai, kokiose vietose – tai priklausys nuo įvykių raidos, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradės kontrpuolimą. Tačiau manome, kad jiems pavyks“, – pabrėžė Salivanas.

Džiaugiamės, kad Vakarams ir Ukrainai pavyko sustabdyti driskių puolimą gąsdinimais apie triuškinantį kontrpuolimą ir apsikasti gynybinėse pozicijose.

Tai akivaizdus faktas, jog Kremliaus išperos krauna į kelnes, bijodami pralaimėjimo. O tiek nedaug tereikia iki greitos ir visiškos pergalės. Deja, baimė, net stipriausią galiūną paverčia bejėgiu mėsos kalnu.

Ukrainos specialiosios tarnybos okupuotoje Michailovkos gyvenvietėje Zaporožės srityje likvidavo du išdavikus – štabo „Mes kartu su Rusija“ vadovo pavaduotoją Sergejų Dedovodiuką ir jo dukrą Janą, „Michailovkos gyvenvietės karinės-civilinės administracijos“ pirmininko pavaduotoją.

Po karo Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, atsiras driskių, aiškinančių, kad ir tie, ir anie vienodi, nes abi pusės žudė žmones. Lygybės ženklą tarp kovotojų už šalies laisvę ir kolaborantų gali dėti tik toks pat kolaborantas arba paskutinis asilas.

Trumpai

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos personalo nuostoliai Ukrainoje pasiekė 210 350 žmonių. Per parą sunaikinta 470 okupantų.

Nuo invazijos pradžios Rusija mūšio lauke Ukrainoje taip pat neteko: 3 837 tankų, 7 512 šarvuotų kovos mašinų, 3 555 artilerijos sistemų, 583 salvinių raketų sistemų, 344 priešlėktuvinės gynybos mašinų, 313 orlaivių, 298 sraigtasparnių.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Volodinas pareiškė, kad „Lenkija turi atsakyti už Raudonosios armijos karo belaisvių žudymą ir kankinimą XX a. pradžioje, tokiems nusikaltimams nėra senaties termino, būtina, kad tyrimą atliktų TB ir Generalinė prokuratūra“.

Po derybų su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu NATO galva J. Stoltenbergas pareiškė, kad Švedija įvykdė Turkijos reikalavimus ir gali prisijungti prie NATO.

Rusijos karo nusikaltimų ministerija pranešė, kad Ukrainos gynėjai Zaporožės srityje pradėjo puolimą penkiomis kryptimis. Esą visose kryptyse okupantams pavyko puolimą atremti.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw