Rusija vėl perėjo prie branduolinio šantažo

Politinis strateginis lygmuo

Indijoje vykęs G-20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi taip ir nepriėmus esminių bendrų sutarimų. Didžiąją susitikimo dalį užėmė diskusijos apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje ir didėjančią Kinijos įtaką pasaulyje.

Subrahmanyamas Jaishankaras, Indijos diplomatijos galva, pirmininkavęs susitikimui sakė, kad buvo „skirtumų“ karo Ukrainoje klausimu, „kurių negalėjome suderinti, nes įvairios šalys laikėsi skirtingų nuomonių“.

Kinija ir Rusija paprieštaravo dviems punktams, paimtiems iš ankstesnės G-20 deklaracijos, priimtos praėjusiais metais Balyje. Jose buvo teigiama, kad karas Ukrainoje sukelia didžiules žmonių kančias ir kartu didina pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą, kad reikia laikytis tarptautinės teisės ir kad „branduolinių ginklų naudojimas ar grasinimas juos panaudoti yra nepriimtinas“.

Vertiname, kad tai didelis žingsnis atgal. Ir nors G-20 pareiškimai ir bendri komunikatai yra tik tuščias oro virpinimas, neprilygstantis artilerijos šūvių sukeliamiems garsams, tačiau negebėjimas sutarti dėl to, kas jau buvo vieną kartą pasakyta reiškia, kad Rusijos ir jai tyliai pritariančių G-20 narių pozicijos stiprėja.

Indijos premjeras Narendra Modi kreipdamasis į užsienio reikalų ministrus apgailestavo, kad du pagrindiniai po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios tarptautinės tvarkos tikslai – užkirsti kelią konfliktams ir skatinti bendradarbiavimą – yra nepasiekiami.

„Pastarųjų dvejų metų patirtis – finansų krizė, pandemija, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinė valdysena neįvykdė abiejų savo įgaliojimų“, – sakė jis.

Nežiūrint gražių Indijos pareigūnų kalbų, dėl bendro komunikato balsavimo susilaikė ne tik Kinija, ar Pietų Afrika, bet ir pati Indija.

Klasikinis veidmainiavimas, užtvirtintas burbuliuojančia rusiška nafta.

Šiandien Vokietijos kancleris Olafas Šolcas lankosi Baltuosiuose rūmuose, kur privačiai susitiks su JAV prezidentu Džo Baidenu.

Gali būti, kad Šolcas staiga susivokė, kokią grėsmę pradeda kelti Kinija, norinti pasitraukti iš nuošalės ir tiekti ginklus Rusijai.

Toks žingsnis galėtų iš esmės pakeisti karo eigą, nes Maskva papildytų savo išsekusias ginkluotės atsargas, o „vedybos iš reikalo“ negrįžtamai pakeistų pasaulinio saugumo pusiausvyrą.

Kanclerio praregėjimą demonstruoja prieš kelionę vakar išsakyta kalba Vokietijos parlamente, kur O. Scholzas paragino Kiniją „pasinaudoti savo įtaka Maskvoje ir daryti spaudimą, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė, ir netiekti ginklų agresorei Rusijai“.

Nežinia, kas šį kartą nutiko kancleriui, gal jo ankstesnį kalbų rašytoją pakeitė kurios nors iš Baltijos šalių ar Lenkijos slaptųjų tarnybų agentai, bet griežtėjantis tonas mums suteikia optimizmo.

Kreipdamasis į tuos, kurie reikalauja, kad Ukraina pradėtų derybas su Rusija dėl paliaubų ir taip užbaigtų karą, jis sakė, kad „meilė taikai nereiškia paklusnumo didesniam kaimynui. Jei Ukraina nustotų gintis, tai būtų ne taika, o Ukrainos pabaiga“.

„Negali būti jokių derybų, kai tau įremtas ginklas į smilkinį, nebent tu pats pasiduosi“, – sakė jis.

Tuo tarpu žiniasklaida užsikabino už JAV vyriausiojo diplomato A. Blinkeno ir Rusijos užsienio terorizmo ministro S. Lavrovo susitikimo G-20 užkulisiuose Indijoje.

Pabrėžiama, kad nebuvo padaryta kokių nors poslinkių siekiant sumažinti didelę įtampą tarp abiejų šalių.

Tačiau faktas tas, kad taip vadinamas susitikimas vyko ne ilgiau kaip dešimt minučių, kurių metu per vertėją karo nusikaltėlių valdomos Rusijos atstovui buvo pasakyta, kad JAV toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės, ir sieks, kad karas baigtųsi diplomatinėmis sąlygomis, su kuriomis sutiks Kijevas.

Ką į tai atsakė Rusijos fiurerio pasiuntinys, nežinoma.

Už tai kitas teroristų atstovas, kuris (apgailėtina) buvo įleistas į Jungtinių Tautų nusiginklavimo konferenciją, Rusijos užsienio terorizmo reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pasmerkė JAV ir jų sąjungininkes, atvirai deklaruojančias tikslą nugalėti Rusiją „hibridiniame“ kare.

Jis teigė, kad tai pažeidžia jų įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus ir kelia pavojų, kad karas Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamas.

Nusižeminę JT atstovai klausėsi Riabkovo įspėjimų, kad „JAV ir NATO politika, kuria kurstomas konfliktas Ukrainoje“, ir jų „didėjantis įsitraukimas į karinę konfrontaciją yra kupinas tiesioginio branduolinių galių karinio susidūrimo su katastrofiškomis pasekmėmis“.

Rusija vėl perėjo prie branduolinio šantažo, o jos atstovų sapaliojimai ir šantažas tarptautinėse institucijose įgauna pagreitį.

Teroristams iš tribūnos svaidantis grasinimais pasauliui, Vengrija dar kartą atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo.

Balsavimas atidedamas dviems savaitėms ir perkeliamas į kovo 20 d. prasidedančią parlamento sesiją.

Vengrija, be Turkijos, išlieka vienintelė NATO šalis narė, kuri dar nepatvirtino abiejų Šiaurės šalių paraiškų įstoti į Vakarų karinį aljansą.

Vengrijos premjeras ir Putino draugelis Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jis asmeniškai pritaria abiejų šalių prisijungimui prie NATO, tačiau teigia, kad Stokholmo ir Helsinkio vyriausybės „skleidė akivaizdų melą“ apie Vengriją, o tai sukėlė klausimų jo partijos įstatymų leidėjams, ar pritarti pasiūlymams.

Iki šiol stebimės vienu dalyku – Maskvos aklumu orbaniškų priemonių taikymui. Jeigu Kremliaus trogloditai būtų buvę bent per nago juodymą protingesni, korupciniais pinigais, turint tokį įdirbį, per metus laiko jau būtų buvę nupirktos kelios burnos, kurios sudarytų Rusijos mylėtojų būrelį. Įsivaizduokite 5 ar 7 orbanus ES, ir toliau jokių komentarų šiuo klausimu mums rašyt nebereikia.

Operacinis lygmuo

Vakar Kremlius apkaltino Ukrainos diversantus, kad šie perėjo į vakarų Rusiją ir apšaudė kaimų gyventojus. Ukraina paneigė šį teiginį ir perspėjo, kad Maskva gali pasinaudoti šiais kaltinimais, kad pateisintų savo išpuolių suaktyvinimą vykstančiame kare.

Tikslios išpuolio Briansko srityje aplinkybės neaiškios. Regiono gubernatorius sakė, kad žuvo du civiliai gyventojai.

Fiureris Putinas dėl įsiveržimo apkaltino Ukrainos „teroristus“, teigdamas, kad jie sąmoningai nusitaikė į civilius gyventojus, įskaitant vaikus, vykdydami „dar vieną teroro išpuolį, dar vieną nusikaltimą“.

Branduoliniai grasinimai, technikos ir mėsos telkimas netoli Ukrainos sienų ir dabar dar ši provokacija rodo, kad Rusija ruošiasi ir ruošia savo visuomenę svarbiam pareiškimui. Kas bus skelbiama? Karo stovis? Visuotinė mobilizacija?

O gal chuntos vado pakeitimas kitu „Putinu“? Pamatysime, ir visai netrukus, Maskvos šuneliui Lukašenkai grįžus iš Kinijos.

Vysbadene, JAV karinių veiksmų simuliacijos centre baigėsi keletą dienų trukusios pratybos Ukrainos karininkams. JAV pareigūnai atsisakė kalbėti apie galimus mūšio lauko scenarijus, kuriuos Ukrainos kariuomenės personalas nagrinėjo per pratybas.

Tačiau JAV pajėgų vadas Markas Milis, vakar apsilankęs centre sakė, kad „niekas čia nesėdi ir nesako ukrainiečiams, eikite į kairę ar į dešinę, darykite tą ar aną. Tai nėra tarptautinės bendruomenės darbas“.

Milis išreiškė optimizmą Ukrainos kariuomenės atžvilgiu, nors pripažino, kad laukia sunki kova. „Aš nepaprastai pasitikiu Ukrainos valia priešintis. Ir, manau, kad galiausiai rezultatas bus laisva, nepriklausoma, suvereni Ukraina“, – sakė jis.

Tačiau Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno patarėjas generolas Viktoras Nazarovas buvo santūresnis. Jis sakė, kad karas su Rusija gali trukti dar metus, bet jis turi baigtis Ukrainos pergale mūšio lauke.

Jo nuomone, vien Rusijos teritorijos dydis ir tai, kad priešas turi branduolinių ginklų yra priežastys, dėl ko Rusija nepatirs visiško pralaimėjimo besąlygiškai pasiduodant. Tačiau rusų išstūmimas iš Ukrainos teritorijos yra įmanomas.

Kalbėdamas apie vakarykštį Rusijos teroristų surengtą daugiabučio apšaudymą Zaporožėje, V. Zelenskis patikino, kad Ukraina duos agresoriui ir karinį, ir teisinį atsaką.

„Į šiandienos brutalią Rusijos raketų ataką Zaporožėje mes atsakysime kariniu ir teisiniu būdu. Okupantas neišvengiamai pajus mūsų jėgą. Teisingumo jėgą visomis prasmėmis“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas vakariniame vaizdo kreipimesi.

Tuo tarpu mūšiai ties Bachmutu po truputį tampa gravitacijos centru abiems pusės. „Kovos Bachmute vyksta ištisą parą… Padėtis kritinė“, – pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pavaduotojas Volodymyras Nazarenka.

„Jie neatsižvelgia į savo nuostolius, patirtus bandant užimti miestą šturmu. Mūsų pajėgų užduotis Bachmute – padaryti priešui kuo daugiau nuostolių. Kiekvienas ukrainiečių žemės metras priešui kainuoja šimtus gyvybių“.

Karas visada yra 50 procentų menas, ir 50 procentų matematika. Matematika, už kurios slepiasi asmeninės kiekvieno kario tragedijos. Matematika, kuri sako, kada dar verta laikytis dantimis įsikabinus aukštumos, aukojant geriausius savo karius, ir kada jau laikas atsitraukti.

Menininkai, kuriuos minia nešioja ant rankų, tos pačios minios yra dažnai sutrypiami ir išmetami į istorijos šiukšlyną.

Taktinis lygmuo

Ketvirtadienį karo nusikaltimų tyrėjai, remdamiesi naujais įrodymais, pareiškė, kad neseniai išlaisvintame pietiniame Ukrainos Chersono regione veikė mažiausiai 20 kankinimo kamerų tinklas, kurį „planavo ir tiesiogiai finansavo Rusijos valstybė“.

Dar dviejų žuvusiųjų kūnai ištraukti iš po namo griuvėsių Zaporožėje. Pažymima, kad komunalinės tarnybos išvežė daugiau kaip 102 tonas statybinių šiukšlių, o Ukrainos valstybinės avarinės tarnybos psichologai mieste suteikė pagalbą 76 namo gyventojams ir aukų artimiesiems.

Ukraina neabejotinai gaus modernių naikintuvų iš Vakarų partnerių. Jų bus kelių tipų, iš kurių vienas bus pagrindinis ginkluotosioms pajėgoms, pareiškė Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas.

Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijevkos ir Šachtarsko kryptyse Ukrainos gynėjai atrėmė 85 priešo atakas.

Priešas ir toliau pažeidinėja tarptautinės humanitarinės teisės normas. Okupantai įvykdė 31 oro ir 3 raketų smūgius, daugiausia į civilinę infrastruktūrą Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse.

Yra sužeistų civilių gyventojų, apgadinti daugiaaukščiai gyvenamieji ir privatūs namai. Užfiksuoti 88 apšaudymai iš salvinių raketinės ugnies sistemų.

Priešo raketų smūgių grėsmė yra didelė visoje Ukrainos teritorijoje.

Rusų okupantai toliau plėšikauja laikinai okupuotoje Zaporožės srities teritorijoje. Nuo 2023 m. vasario pradžios rusų samdiniai pradėjo ypač aktyviai atiminėti automobilius iš gyventojų, negavusių rusiškų pasų.

Vadinamosios okupacinės valdžios atstovai daro spaudimą vietos gyventojams, siekdami pasisavinti žemės sklypus. Dauguma Chersono srities Bojovės gyvenvietės gyventojų atsisakė perduoti savo privačius sklypus į vietos okupacinės administracijos balansą.

Nuo šių metų kovo 1 d. apie 200 šios gyvenvietės gyventojų buvo išvežti nežinom kryptimi vadinamosioms filtravimo priemonėms, o jų namuose apgyvendinti rusų samdiniai.

Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos 13 kartų smogė iš oro okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams. Gynėjai numušė priešo lėktuvą Su-25, sraigtasparnį Mi-24 ir 7 bepiločius orlaivius (1 – „Supercam“, 2 – „Orlan“ ir 4 – „Lancet“).

Linksmesnės žinios iš Kreminos apylinkių. Per paskutines dvi paras ginkluoti valkatos taip gavo į kailį, kad atsitraukė nuo Dibrovos ir greitkelio 66 link savo irštvų.

Sėkmingi specialiųjų operacijų pajėgų karių ir artilerijos dalinių veiksmai sunaikino pagrindinius atramos punktus ir tiekimo grandines. Okupantas užsidarė Kreminoje ir persigrupuoja, tačiau jam aiškiai ima stigti šaudmenų, o ypač – gyvosios mėsos.

Pranešama, kad Prancūzija svarsto tyliai perduoti Ukrainai savo kai kuriuos užkonservuotus „miražus“ (naikintuvus).

Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.

Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624.