Iki rugsėjo 16 d., Panevėžio kraštotyros muziejuje, Vasario 16-osios g. 23, Panevėžyje, Parodų salėje veikia paroda „Aukštaičių vestuvės“.
Senoji matute, tai tau, tai tau, Užugdei dukrelį ne sau, ne sau. (Liaudies daina)
Vestuvės – vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių, nulemiančių jo šeiminę ir asmeninę laimę.
Tradicinės vestuvių apeigos formavosi ilgus šimtmečius, kito keičiantis epochoms, visuomenėms, šeimos modeliui.
Svarbiausios aukštaičių vestuvių apeigos susiformavo XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje, gana patriarchalinėje visuomenėje.
Vestuvių apeigos buvusios ilgos:
prasidėdavo pažintuvėmis, tada sekdavo pražvalgos, tada sužadėtuvės, tada užsakai, tada didvakaris, tada mergvakaris ir benvakaris, tada išlydėjimas į bažnyčią, tada dviejų dienų vestuvių puota su ilgomis iškilmėmis, tada sugrąžtai – ir vestuvės baigdavosi maždaug per du tris mėnesius.
Apeigas lydėdavo dainos, raudos, muzikavimas, inscenizuoti vaidinimai ir šmaikštavimas.
Vestuvių dramoje nei ašarų, nei juoko netrūko.
Senosios vestuvės būdavusios ne tik šeimos, bet ir visos kaimo ar miestelio bendruomenės šventė.
Aukštaitijos metams skirtą parodą „Senosios aukštaičių vestuvės“ paskatino surengti muziejuje saugomi Marijos Boreikaitės-Kosuchinienės piešiniai, skirti Mikalinos Glemžaitės (1891–1985) leistam leidiniui „Kupiškėnų vestuvininkai“ (1936 m.).
Piešiniuose įamžinti ne tik svarbiausi senųjų vestuvių veikėjai, bet daug dėmesio skirta puošnaus liaudiško drabužio detalėms ir nešiosenai.
Šalia piešinių parodoje pristatomi ir kiti su vestuvėmis susiję eksponatai iš Panevėžio kraštotyros ir Kupiškio etnografijos muziejų:
kraičių skrynios, sodai, kvieslio ir kraitvežio kepurės, nuometai, galionai, kalpokai, karūnos, puošnūs rankšluosčiai, juostos, skaros, muzikos instrumentai ir kt.
Taip pat parodoje pristatomi kunigo dr. Gedimino Jankūno šeimoje išsaugoti jo giminės moterų Elžbietos Rožėnaitės ir Pranutės Jankūnaitės kraičiai.
Dairydamiesi po parodą neabejotinai pajusite, kaip greitai keičiasi mados ir papročiai, kaip sparčiai nuo mūsų tolsta archajiškos apeigos, dainos, iš žodyno traukiasi daiktus ir šeiminius santykius apibūdinantys žodžiai.
Keičiasi ir šeimos supratimas, tačiau vis tiek vestuvės išlieka didžiausia ir gražiausia šeimos švente, iškilmėmis, kuriomis švenčiama santuoka – naujo gyvenimo pradžia.
Parodos dailininkė Asta Radvenskienė;
Parodos kuratorė Vitalija Vasiliauskaitė;
Parodą remia Panevėžio miesto savivaldybė.
