Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Miesto garsovaizdžiai“

Sausio 3 d. 17 val. panevėžietė menininkė Milda Butkevičiūtė pristato parodą „Miesto garsovaizdžiai“, kurio pristatymas įvyks Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17).

Parodoje rodomos Panevėžio fotografijos, kurias įkvėpė įvairių laikotarpių miesto vaizdai senoviniuose atvirukuose: miestas pirmojo pasaulinio karo metais, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos Respublikos metais. Rengiant rinkinį, naudotasi Kraštotyros muziejaus fondų medžiaga ir A. Vaicekausko asmenine kolekcija. Šalia fotografijų – garso įrašai. Juos inspiravo įvairios erdvės. Vaikštančių, švenčiančių, besiilsinčių ar dirbančių žmonių, įvairios technikos garsai įraše skamba kasdieniškai, o kartais transformuojasi, parodos lankytojų sąmonei palikdami keistas aliuzijas. Vaizdo ir garso tandemas sukuria stiprų įspūdį, įgalina suvokti miesto esmę, tos vietos dvasią – „genius loci“.

Įdomus autorės sumanymas kartu su fotografijomis panaudoti įvairias garso laikmenas. Kai kurios jau tapusios netolimos istorijos reliktais – vinilinė plokštelė, garso kasetė, magnetofono juosta. Kitos šiuolaikiškos (mp3, CD ir kt.), šiandien vartojamos, nors greitu laiku irgi gali tapti atgyvenomis.

„Varčiau senovinius atvirukus, skaičiau istoriją, stengiausi įsivaizduoti, kaip to meto panevėžiečiai gyveno, kuo kvėpavo, kokie garsai juos supo. Tada vaikščiojau po miestą ir bandžiau atrasti tas vietas, kurias mačiau atvirukuose ir kurios man kūrybiškai buvo reikalingos. Labai įdomu, smalsu. Apimdavo nežinios jausmas ir atradimo džiaugsmas. Kai surasdavau vietą, tada tekdavo laukti tinkamo laiko, šviesos, kad galėčiau fotografuoti. O kai jau turi objektą, tai įrašinėji garsą. Tada jau prasideda kūryba“, – apie parodos kūrimo procesą pasakojo M. Butkevičiūtė.

Autorei buvo įdomi Panevėžio miesto ir jo gyventojų istorija, kultūrinių ir kitų įvairios paskirties pastatų funkcija, architektūrinio paveldo išliekamoji vertė, esama dabartis, kuri po fotoaparato užrakto spragtelėjimo jau tapdavo praeitimi, istorija, kuri nebesugrįš, jei jos nepalies atmintis. Tik lydintis garsas dar kurį laiką jungia praeitį ir dabartį, o tuo pačiu keičia mus ir kuria ateitį.

„Yra įprasta fiksuoti miesto gyvenimo akimirkas fotografuojant, tačiau nėra įprasta kartu fiksuoti vaizdą (nuotrauką) ir garso įrašą. Tai ne tas pats, ką gali sukurti video įrašas. Fotografija, skirtingai nuo video, skatina žiūrovą ne sekti siužetą, o apmąstyti ir individualiai išgyventi matomą situaciją. Garso įrašas, sukurtas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir fotografija, savo ruožtu dar labiau išplečia šias patirtis. Fotografijoje užfiksuotame vaizde laiko tėkmė sustingsta, tačiau garso sustabdyti neįmanoma. Jis tęsiasi laike, turi savo trukmę, o tai reiškia – prasideda ir kažkada baigiasi”, – teigia parodos autorė.

Paroda veiks iki 2014 m. vasario 28 d.