Birželio 3 d. 9 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3), vyks mokslinė konferencija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.
Šios konferencijos rengėjai yra Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės nariai, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos valstybės naujasis archyvas.
Konferencijoje bus atidaryta ir mėnesį veiks įdomi Lietuvos valstybės naujojo archyvo paroda, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklai (1988 06 03 – 1988 10 23).
Konferencijai pirmininkaus LPS iniciatyvinės grupės nariai – akademikas Antanas Buračas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr. Zigmas Vaišvila ir buvęs Lietuvos mokslų akademijos Mokslinio organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas Saulius Lapienis.
Konferencijos darbotvarkė
- ĮŽANGINĖ DALIS
- Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras BANYS, 5 min.
- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė VALIONYTĖ, 5 min.
- Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovė Inga ZAKŠAUSKIENĖ, 5 min.
II. NEATSKLEISTI LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO ISTORIJOS PUSLAPIAI
- Lietuvos žaliųjų judėjimo indėlis steigiant LPS iniciatyvinę grupę. Pirmojo ekologijos klubo „Žemyna“ tarybos narys Saulius LAPIENIS, 15 min.
- LMA Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje Buvęs LMA Puslaidininkių fizikos instituto mokslinis darbuotojas Raimundas MICKŪNAS, 10 min.
- LPS iniciatyvinės grupės išrinkimas Lietuvos TSR mokslų akademijoje. LPS iniciatyvinės grupės narys Alvydas MEDALINSKAS, 15 min.
- Pirmieji LPS kontaktai su užsienio šalimis siekiant Lietuvos nepriklausomybės. LPS iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislovas GENZELIS, 15 min.
- KGB prieš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimų departamento direktorė dr. Kristina BURINSKAITĖ, 15 min.
III. VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBĖ IR LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDIS
- Nuo 1988 m. balandžio 20 d. Arvydo Juozaičio pranešimo „Politinė kultūra ir Lietuva“ iki 1989 vasario 15 d. LPS Seimo deklaracijos dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio. LPS iniciatyvinės grupės narys dr. Arvydas JUOZAITIS, 20 min.
- Ar galėjo tuometė Lietuvos komunistų partija sutrukdyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir kaip? Lietuvos komunistų partijos Vilniaus miesto Lenino r. komiteto Sąjūdžio rėmimo grupės vadovas ir Respublikinės koordinacinės tarybos LKP statuso problemoms spręsti pirmininko pavaduotojas Arvydas DOMANSKIS, 20 min.
- Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas 1990 kovo 11 d. LPS Seimo ir Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų sąveikoje. LPS iniciatyvinės grupės narys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dr.Zigmas VAIŠVILA, 20 min.
- 1990 kovo 11 d. Lietuvos valstybės atkūrimo teisinis pagrindimas. Buvęs Lietuvos teisingumo ministras akademikas Pranas KŪRIS, 10 min.
KAVOS PERTRAUKA
- Politinių problemų aplikavimo ir legitimizavimo praktikos Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvos konstitucijose. Lietuvos istorijos instituto vyr. m. d. dr. Algimantas KASPARAVIČIUS, 15 min.
- Lietuvos teritorinio vientisumo teisinis užtikrinimas 1990 kovo 11 d. valstybės atkūrimo aktais. Lietuvos istorijos instituto vyr. m. d. dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, 15 min.
- Slaptieji Molotovo-Ribentropo protokolai – nuo atminties tautos pasąmonėje iki teisinių pasekmių. Baltijos kelio prasmė. Lietuvos istorijos instituto direktorius habil. dr. Alvydas NIKŽENTAITIS, 15 min.
IV. ISTORINĖ ATMINTIS – PAGARBA TAUTAI IR VALSTYBĖS PAGRINDAMS
- Kodėl lietuvių kalba galėjo būti Lietuvos TSR valstybine kalba ir nebegali būti ja šiandienėje Lietuvoje. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena ANDRUKAITIENĖ, 15 min.; LR Seimo narys akademikas Eugenijus JOVAIŠA, 15 min.
- Sąjūdžio asmenybės. Kultūros leidinio „Nemunas“ vyr. redaktorė poetė dr. Erika DRUNGYTĖ, 15 min.
- Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dokumentų išsaugojimas ir likimas. Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė KONTRIMAVIČIENĖ, 20 min.
- LPS iniciatyvinės grupės klubo dokumentų perdavimas Lietuvos valstybės naujajam archyvui.
- LPS iniciatyvinės grupės pirmųjų vėliavų, plevėsavusių 1988 birželio 21 d. ir 24 d. mitinguose Vilniuje, perdavimas Lietuvos nacionaliniam muziejui. LPS iniciatyvinės grupės narys Artūras SKUČAS ir Eglė SKUČIENĖ, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai.
DISKUSIJA.
Konferencijos darbotvarkė [pdf]
Šaunu, bet, matyt, susigriebta paskutiniu momentu paminėti. Vaja, kaip toli nuo tų dienų nužingsniavo gyvenimas…
Ir kaip toli?
– respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/visuomenininkas-valdas-vizinis-sveiki-atvyke-i-surajevo-lietuva/
jog iki Šurajevo Lietuvos…
Atsistatydinus Vyriausybei kalba apie dilemą: Seime niekas nežino, kaip sklandžiai ją pakeisti
– tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2023/05/26/news/atsistatydinus-vyriausybei-kalba-apie-dilema-seime-niekas-nezino-kaip-sklandziai-ja-pakeisti-27174549?type=audio
Bet juk taip paprast išspręsti šį klausimą – dabartinės koalicijos partijos dar šiąnakt susijungia į naują – Bečekučių, ar kitaip pavadintą partiją, ryte prisistato rinkėjams, ir jos nariai nuo rytojaus tampa švarūs, niekaip su šios kadencijos žygdarbiais, nei su jų slėpimu nesusiję!
Waitinu, kaip ir kaalicia
Atsistatydinus Vyriausybei kalba apie dilemą: Seime niekas nežino, kaip sklandžiai ją pakeisti
– tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2023/05/26/news/atsistatydinus-vyriausybei-kalba-apie-dilema-seime-niekas-nezino-kaip-sklandziai-ja-pakeisti-27174549?type=audio
Bet juk taip paprast išspręsti šį klausimą – dabartinės koalicijos partijos dar šiąnakt susijungia į naują – Bečekučių, ar kitaip pavadintą partiją, ryte prisistato rinkėjams, ir jos nariai nuo rytojaus tampa švarūs, niekaip su šios kadencijos žygdarbiais, nei su jų slėpimu nesusiję!
„Oponentai“: Česlovas Juršėnas ir Česlavas Okinčicas
− tv.lrytas.lt/laidos/oponentai/2023/06/01/news/-oponentai-ceslovas-jursenas-ir-ceslavas-okincicas-27238750?type=audio
Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus !
Nacionalinis susivienijimas kviečia kartu paminėti Nepriklausomybę atkūrusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimt penkmetį. Paminėkime jį susitelkdami ne į praeities prisiminimus. Žvelkime į ateitį, kaip tai darė ir Sąjūdžio kūrėjai.
Sąjūdis iškovojo svarbiausią laimėjimą – Nepriklausomybę. Tačiau dėl įvairių priežasčių nesugebėjo įgyvendinti tikrai laisvos ir visiems piliečiams lygiai teisingos Lietuvos vizijos. Dažnai skleidžiamas melas, kad tos vizijos nė nebuvo.
Toji vizija buvo užrašyta ir gyva žmonių atmintyje. Ją galima nesunkiai palyginti su šiandienos Lietuvos tikrove ir dabartinių politikų siekiais.
Sąjūdis norėjo kurti Lietuvą kaip tautos namus čia, lietuvių tautos etninėse žemėse. Šiandien sveikinamas lietuvių išsivaikščiojimas globaliame pasaulyje, o tautos išnykimas laikomas šalies pažangos sąlyga. Sąjūdis siekė įtvirtinti valstybinę lietuvių kalbą. Šiandien lietuvių kalba atvirai niekinama, griaunama ir vėl verčiama tik buitine virtuvių šnekta. Sąjūdis siekė, kad lietuvių tauta augtų ir laisvai skleistų savo kūrybines galias tarp kitų pasaulio tautų ir išliktų amžiams. Sąjūdžio tikslas buvo atvira pasauliui, bet tvari ir tolygi besivystanti laisvų ir orių lietuvių šalis. Šiandien kaip norma priimama demografinė krizė ir tautos nykimas, tuštėjantys regionų miestai ir kaimai, atvirai įgyvendinamas Lietuvos be lietuvių projektas skatinant darbo imigrantų antplūdį ir masinę šalies kolonizacija svetimšaliais. Sąjūdis projektavo visapusiškai išsilavinusius būsimus šalies piliečius ir Tėvynės patriotus ugdančią tautinę mokyklą. Šiandien ją keičia atskirties ir susvetimėjimo Tėvynei simbolis – Tūkstantmečio mokykla, kurioje net oficialiai nėra vietos tautinei kultūrai. Sąrašą galima tęsti kone visose srityse .
Kaip ir Sąjūdžio metais, dažnai nė patys nejausdami vėl gyvename lemtingų virsmų akivaizdoje. Keičiasi geopolitinė ir demografinė padėtis, kinta pačios valstybės supratimas ir daugybė kitų mūsų išlikimui esminių atramų. Ką darysime?
Minėdami Sąjūdžio dieną pirmiausia turime paklausti savęs to paties, ko kadaise klausė jo kūrėjai: ar norime mirti ir visam laikui išnykti kaip savita ir gebanti praturtinti žmoniją tauta ?
Kviečiame ne tik prisiminti Sąjūdį, bet ir užduoti sau šį – išlikimo – klausimą birželio 2 d., Sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimo išvakarėse Vilniaus širdyje, prie Vinco Kudirkos paminklo. Kviečiame neformaliam pokalbiui apie Sąjūdžio nueitą kelią, iškovojimus ir nesėkmes. O svarbiausia – apie Sąjūdžio idėjos gyvybingumą ir aktualumą šiandien. Kudirkos aikštėje galėsite pabendrauti su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu prof. Vytautu Radžvilu, kitais Sąjūdžio dalyviais, taip pat ir jaunosios kartos atstovais. Ilgą laiką, nuo 14 iki 18 valandos, būsime aikštėje, pasiruošę atviram, neformaliam, konstruktyviam pokalbiui apie Sąjūdį ir gyvojo Sąjūdžio dvasią .
“Facebook” čia
– facebook.com/events/564885669166751/?acontext=%7B%22ref%22%3A%2252%22%2C%22action_history%22%3A%22[%7B%5C%22surface%5C%22%3A%5C%22share_link%5C%22%2C%5C%22mechanism%5C%22%3A%5C%22share_link%5C%22%2C%5C%22extra_data%5C%22%3A%7B%5C%22invite_link_id%5C%22%3A1055556132109348%7D%7D]%22%7D .
Nacionalinis susivienijimas
http://www.susivienijimas.lt
Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus !
Nacionalinis susivienijimas kviečia kartu paminėti Nepriklausomybę atkūrusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimt penkmetį. Paminėkime jį susitelkdami ne į praeities prisiminimus. Žvelkime į ateitį, kaip tai darė ir Sąjūdžio kūrėjai.
Sąjūdis iškovojo svarbiausią laimėjimą – Nepriklausomybę. Tačiau dėl įvairių priežasčių nesugebėjo įgyvendinti tikrai laisvos ir visiems piliečiams lygiai teisingos Lietuvos vizijos. Dažnai skleidžiamas melas, kad tos vizijos nė nebuvo.
Toji vizija buvo užrašyta ir gyva žmonių atmintyje. Ją galima nesunkiai palyginti su šiandienos Lietuvos tikrove ir dabartinių politikų siekiais.
Sąjūdis norėjo kurti Lietuvą kaip tautos namus čia, lietuvių tautos etninėse žemėse. Šiandien sveikinamas lietuvių išsivaikščiojimas globaliame pasaulyje, o tautos išnykimas laikomas šalies pažangos sąlyga. Sąjūdis siekė įtvirtinti valstybinę lietuvių kalbą. Šiandien lietuvių kalba atvirai niekinama, griaunama ir vėl verčiama tik buitine virtuvių šnekta. Sąjūdis siekė, kad lietuvių tauta augtų ir laisvai skleistų savo kūrybines galias tarp kitų pasaulio tautų ir išliktų amžiams. Sąjūdžio tikslas buvo atvira pasauliui, bet tvari ir tolygi besivystanti laisvų ir orių lietuvių šalis. Šiandien kaip norma priimama demografinė krizė ir tautos nykimas, tuštėjantys regionų miestai ir kaimai, atvirai įgyvendinamas Lietuvos be lietuvių projektas skatinant darbo imigrantų antplūdį ir masinę šalies kolonizacija svetimšaliais. Sąjūdis projektavo visapusiškai išsilavinusius būsimus šalies piliečius ir Tėvynės patriotus ugdančią tautinę mokyklą. Šiandien ją keičia atskirties ir susvetimėjimo Tėvynei simbolis – Tūkstantmečio mokykla, kurioje net oficialiai nėra vietos tautinei kultūrai. Sąrašą galima tęsti kone visose srityse .
Kaip ir Sąjūdžio metais, dažnai nė patys nejausdami vėl gyvename lemtingų virsmų akivaizdoje. Keičiasi geopolitinė ir demografinė padėtis, kinta pačios valstybės supratimas ir daugybė kitų mūsų išlikimui esminių atramų. Ką darysime?
Minėdami Sąjūdžio dieną pirmiausia turime paklausti savęs to paties, ko kadaise klausė jo kūrėjai: ar norime mirti ir visam laikui išnykti kaip savita ir gebanti praturtinti žmoniją tauta ?
Kviečiame ne tik prisiminti Sąjūdį, bet ir užduoti sau šį – išlikimo – klausimą birželio 2 d., Sąjūdžio iniciatyvinės grupės išrinkimo išvakarėse Vilniaus širdyje, prie Vinco Kudirkos paminklo. Kviečiame neformaliam pokalbiui apie Sąjūdžio nueitą kelią, iškovojimus ir nesėkmes. O svarbiausia – apie Sąjūdžio idėjos gyvybingumą ir aktualumą šiandien. Kudirkos aikštėje galėsite pabendrauti su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu prof. Vytautu Radžvilu, kitais Sąjūdžio dalyviais, taip pat ir jaunosios kartos atstovais. Ilgą laiką, nuo 14 iki 18 valandos, būsime aikštėje, pasiruošę atviram, neformaliam, konstruktyviam pokalbiui apie Sąjūdį ir gyvojo Sąjūdžio dvasią .
“Facebook” čia
– facebook.com/events/564885669166751/?acontext=%7B%22ref%22%3A%2252%22%2C%22action_history%22%3A%22[%7B%5C%22surface%5C%22%3A%5C%22share_link%5C%22%2C%5C%22mechanism%5C%22%3A%5C%22share_link%5C%22%2C%5C%22extra_data%5C%22%3A%7B%5C%22invite_link_id%5C%22%3A1055556132109348%7D%7D]%22%7D .
Nacionalinis susivienijimas
http://www.susivienijimas.lt
Viešnagės laikas, žinoma, atsitiktinai parinktas? –
Skandalingas guru vėl Lietuvoje: buvę jo sekėjai įspėja apie rimtą pavojų
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/skandalingas-guru-vel-lietuvoje-buve-jo-sekejai-ispeja-apie-rimta-pavoju/
Iš Lietuvos mokyklų išvarytas Jo Šventenybė rengia pasirodymą Vilniuje
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/is-lietuvos-mokyklu-isvarytas-jo-sventenybe-rengia-pasirodyma-vilniuje/
Šiandien V. Kudirkos aikštėje
nuo 14 iki 18 val.
Nacionalinis susivienijimas rengia pokalbius tema:
Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus !
Su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais bus bendraujama apie Sąjūdžio nueitą kelią, iškovojimus ir nesėkmes, apie Sąjūdžio idėjos gyvybingumą ir aktualumą šiandien.
Na Sąjūdžio paveldėtoju dar ir NS dedasi, o 1994 m. nacionalinio vienijimosi su Lenkija sutarties, išduodant Sąjūdžio laisvės Lietuvai iškovojimą, kaip nematė, taip – nemato, – Lietuvos valdžia ją kaip tęsė, taip tęsia. Tai ką čia dar kalbėti…
Vytautas Radžvilas. Sąjūdinės dvasios kalba (Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime)
– tiesos.lt/vytautas-radzvilas-sajudines-dvasios-kalba-lietuvos-savivaldybiu-asociacijos-suvaziavime/
Almantas Stankūnas. Savivaldos krizė: ištakos ir sprendimo būdai
– tiesos.lt/almantas-stankunas-savivaldos-krize-istakos-ir-sprendimo-budai/
Minėjime Seime V.L. papriekaištavo, kad iniciatyvinė grupė nepakviesta į minėjimą.
Iškilmingas Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjimas
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000279762
1:25 val. trukmės įrašas
Pirmas pasisako Prezidentas.
(tarp pasisakymų – sovietmečio vaizdai ir žmonės, „Ąžuoliukas”)
0:13:20 – V.Č.N.
0:18: 40 – Alvydas M.
0:39:25 – visa salė atsistoja ir ploja. Tribūnoje – V.L.
0:48:20 – „Antį” prisimenat? – pasisako „Antinas”
0:53: 40 – „Varlytė”
01:04:20- „Abišalom” (pamenate, ką Tomkus taip pavadino?)
01:11:15- Visų mylėta Angonita
Valstybės taryba buvo atkurtos valstybės valdymo institucija. Pagal Vasario 16-osios aktą spręsti dėl Lietuvos valstybės valdymo institucijų steigimo galėjo tik Steigiamasis seimas. Valstybės taryba galėjo steigti tik savo struktūrinius padalinius. Taigi 1919 balandžio 4 d. Lietuvos valstybės taryba teisėtai galėjo turėti tik Valstybės tarybos prezidento, o ne Lietuvos prezidento instituciją. Tokiu atveju 1919-04-04 atsiradęs A. Smetonos vadinimas Lietuvos prezidentu nėra teisėtas. Šio vadinimo atsiradimą Konstitucijos pakeitimu istorikas A. Kasparavičius savo pranešime laiko nepagrįstai. Tai veikiau laikytina A.Smetonos, vadovavusio Valstybės tarybai, savivaliavimu. Beje, 1919-04-04 įsteigtos Lietuvos prezidento institucijos Steigiamasis Seimas taip pat, matyt, nelaikė teisėtai esančia, kadangi 1920 m. gegužę ją įsteigė. Be to, A.Smetonos savivaliavimu gali būti laikoma ir tai, kad Steigiamasis Seimas posėdžiavo ne sostinėje Vilniuje, o Kaune. Tai vis – Lietuvos veiksmai esantys naudingi Lenkijai, strategiškai siekiant, kad neatsirastų Lietuvos valstybės su sostine Vilniumi. Laikas šiuos faktus pervertinti Lenkijos politikos Lietuvos atžvilgiu faktų šviesoje. .
S. Lapienis: pakvietęs į lemtingąjį Sąjūdžio gimtadienį
– diena.lt/naujienos/lietuva/politika/pakvietes-i-lemtingaji-sajudzio-gimtadieni-1127555
„Juokais šiandien gal sakyčiau, kad vėl grįžome į LTSR – tiesa, kiek kitokią – Lietuvos Trejopų Standartų Respubliką.”
Piliečiai ir valstybė Valstybės ištakos
– pozicija.org/101191-2/
Ruslanas Baranauskas. Nuotoliniai Lietuvos nusprendėjai (iš skaitytojų pašto)
– pozicija.org/ruslanas-baranauskas-nuotoliniai-lietuvos-nusprendejai-is-skaitytoju-pasto/
Galima sakyti, kad konferencija pavyko. Daug svarbių istorinių faktų atskleista. Ypač aukšto lygio pranešimu istoriškai pagrindė Vilniaus ir Klaipėdos vientisumo su Lietuva klausimą Č. Laurinavičius. A. Kasparavičius nuodugniai nušvietė iki karo buvusius Lietuvos Konstitucijos keitimus, įrašant neįrašant joje straipsnį, nustatantį valstybės sostine Vilnių. Tačiau ką politiškai reiškė, kokiais sumetimais, kieno interesais padaryta tai, kad 1922 m. Konstitucijoje liko nenurodyta kas yra Lietuvos sostinė, liko neaišku, nors politiškai tai labai svarbus faktas, tame galima įžvelgti tylų veikimą prieš Vasario 16-osios valstybės politikos liniją, tylų Lietuvos pratinimą prie to, kad sostinė yra Kaunas, prie Lenkijos politikos naudai atsiradusio „Kauno Lietuvos“ valstybės pavadinimo.