Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 metrų atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliais.
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl įžvelgtų galimų korupcinių rizikų taikant želdynų normų skaičiavimo metodiką, darbo grupė, sudaryta iš savivaldybių atstovų, architektų, kraštovaizdžio ir želdynų specialistų bei mokslininkų, po daugiau nei pusės metų viešų diskusijų, praktinių pavyzdžių analizės, parengė pasiūlymus, pagal kuriuos buvo patikslintas aprašas.
Atskirųjų želdynų, kuriems yra priskiriami miestų parkai, skverai ir kiti atskiruose žemės sklypuose suformuoti žalieji plotai, normos papildytos 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu nuo kvartalo ribos jo gyventojui turi tekti 10 m2 želdynų.
Darbo grupei atsižvelgus į realią situaciją itin didelio užstatymo intensyvumo didžiųjų miestų centruose nustatyta mažesnė atskirųjų želdynų norma, nes tokiose teritorijose trūksta vietos želdynams.
Primename, jog Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 m2 žaliųjų miesto erdvių plotą ir rekomenduoja, kad gyventojas 300 m spinduliu pasiektų 0,5-1 ha viešą žaliąją erdvę.
Todėl Apraše nustatyta, kad 1 km pasiekiamumo atstumu į 12 m2 atskirųjų želdynų plotų normą dideliuose ir vidutinio dydžio, t. y. 10 – 100 tūkst. gyventojų, miestuose turi būti įtraukiami ne mažesnio kaip 1 ha ploto atskirieji želdynai – parkai, miesto sodai, skverai.
Atsižvelgiant į tai, kad kitose šalyse taikoma praktika miesto gyventojams tenkantį želdynų kiekį apskaičiuoti viso miesto mastu nenustatant želdynų pasiekiamumo rodiklių aprašas papildytas bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto (m2), tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliu. Juo remiantis galima vertinti bendrą miesto žalumą.
Į atskirųjų želdynų plotų normą bus įskaičiuojami visi II grupės valstybei priklausantys miškų plotai (miestų parkai, miestų miškai, draustinių miškai).
Priklausomieji želdynai – tai žalieji plotai, pasodinti įvairios paskirties statiniams skirtuose žemės sklypuose. Darbo grupei pasiūlius, apraše nustatyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose šių želdynų plotų norma galėtų būti kompensuojama nurodyta apimtimi vertikaliuoju apželdinimu arba įkuriant atskirąjį želdyną ar įveisiant mišką.
Didelių miestų pagrindinių centrų zonose ir kultūros paveldo objektų teritorijose nustatomas reikalavimas nemažinti esamų priklausomųjų želdynų plotų daugiau nei to reikalauja paveldosaugos reikalavimai ar negu nustatyta Priklausomųjų želdynų normose.
Į priklausomųjų plotų normas bus įskaičiuojamos tik kritulių vandeniui laidžią dangą turinčios sporto ir žaidimo aikštelių dalys. Taip pat siūloma nustatyti ant stogo įrengiamų želdinių grunto parametrus ir užskaitos koeficientus, naudojamus apskaičiuojant stogo želdinių ploto įskaičiavimą į plotų normas. Tai turėtų paskatinti antžeminių ir požeminių statinių stogų apželdinimą.
Taikant daugiau atskirųjų želdynų kiekį apibūdinančių rodiklių visuomenė turės galimybę gauti išsamesnę informaciją apie želdynų būklę jų mieste lyginant ją su kitais miestais.
Patikslinus Priklausomųjų želdynų plotų normų nuostatas sudarytos sąlygos tiksliau taikyti plotų normas pramoninėse teritorijose, didelių miestų centrų zonose, kultūros paveldo teritorijose užtikrinant esamų priklausomųjų želdynų plotų išsaugojimą ar kompensavimo galimybę.
Naujos nuostatos dėl stogų želdinių įskaitymo į priklausomųjų želdynų plotų normas paskatins įrengti daugiau tokių želdynų. Apželdinti statinių stogai padidina bendrą rekreacijai tinkamų želdinių plotą gyvenamojoje aplinkoje, sugeria kritulių vandenį, apsaugo pastatus nuo karščio, sudaro palankias sąlygas vabzdžiams, paukščiams.
