Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vilniaus medžių priežiūros tvarką keis profesionalai (video)

www.alkas.lt
2021-07-11 17:32:44
1
Vilniaus medžių priežiūros tvarką keis profesionalai | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17 skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojų pareigybės.

Naujos komandos veikla neapsiriboja tik „Vilniaus miesto parkų“ želdynų klausimais – papildomo dėmesio reikia viso miesto medžiams, pripažįsta kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas.

 – Kokias funkcijas tvarkant miesto želdynus atlieka arboristas ir kraštovaizdžio architektas?

Dovilė Ivanauskienė:
– Kraštovaizdžio architektą prilyginčiau šeimos gydytojui – jis turi matyti bendrą želdynų sveikatos padėtį, gamtosauginį, urbanistinį, socialinį, ekologinį kontekstą.

Tai yra, ir jausti širdimi gamtos procesus, ir suprasti, ko žmonėms reikia gyvenant mieste. Socialiniai pokyčiai mieste pastaraisiais metais labai ryškūs, o architektas turi matyti ir į priekį penkerius ar dešimt metų. Reikia išmanyti ir botaniką, ir inžineriją, architektūrą ir tuo pačiu – psichologiją.

Svarbu tik nesusireikšminti – nors ir žinovai, esame tik svečiai su savo sprendimais, svarbiausi yra mūsų prižiūrimose teritorijose gyvenančių žmonių lūkesčiai, kurių ten gal gyvens dar kelios kartos.

Aš visada bandau klausti, ko žmonėms trūksta ar žiemą, ar vasarą, nes ta erdvė turės būti patraukli ne brėžiny, ne iš paukščio skrydžio, bet turės atlikti tam tikrą funkciją ir būti tvari.

Renaldas Žilinskas:
– Arboristui labiausiai rūpi miesto medžių priežiūra. Lietuvoje tokie žinovai atsirado vos prieš dešimt metų, kai Jungtinėse Valstijose ši specialybė gimė prieš šimtą metų.

Jų atsiradimas radikaliai keičia požiūrį į miesto medžius, nes tai, kas vyko iki tol, buvo ne medžių priežiūra, o nesiskaitymas su jais.

Priežiūrai buvo naudojami du būdai – lajų pakėlimas, kad neužstotų šviesos, ir viršūnių nupjovimas, kad netrukdytų laidams. Tai buvo daroma prie gatvių, o parkuose ir skveruose medžiai buvo išvis palikti likimo valiai.

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė | Asmeninė nuotr.
– Kaip galima pagelbėti miesto medžiams?

R. Ž.
– Mūsų tikslas – suteikti jam bent mažiausias išgyvenimo sąlygas – atverti, išlaisvinti iš asfalto ar trinkelių pakankamo pločio pomedį ar polajį.

Medžiui šaknynas svarbiau nei laja. Jei medis „įbetonuotas“, jis pradeda mažinti lają, kad išgyventų. Laja pradeda džiūti nuo viršūnės, vėliau sausėja lajos kraštai. Jei suteiksim medžio augavietei daugiau erdvės, jis bus sveikesnis.

Bet reikia suprasti, kad visi šiandien atliekami darbai neduos labai greito poveikio – medis yra gyvas, bet inertiškas kūnas, kuris prisitaiko prie aplinkos sąlygų labai iš lėto. Pavyzdžiui, šiandien mieste matomi sausi medžiai yra pastarųjų trejų metų kaitros pasekmė, ir tai yra visos Lietuvos problema.

Kita vertus, daugelio dešimtmečių nepriežiūra labai sutrumpino medžių amžių. Nors gamta parodė, kad Lietuvos miestams nėra geresnio pasirinkimo nei liepos, kurios pačios ištvermingiausios, natūraliomis sąlygomis jos gali nugyventi 500 ir daugiau metų, o miesto sąlygomis teišsaugome jas 80 ar 100 metų.

Ir su tuo iš esmės reikia susitaikyti – net ir tinkamai prižiūrimas, medis urbanizuotose teritorijose gyvena trumpiau. Labiausiai vargsta prie gatvių augantys medžiai – ten įprastai ir mažesnis augavietės plotas, ir didžiulė automobilių tarša, ir kaitra nuo aplinkinių išasfaltuotų teritorijų.

–  Jei medžiai taip kenčia nuo kaitros, turbūt verta koreguoti ir įprastą praktiką – laistyti sodinukus tik pirmuosius trejus metus, kol jie įsitvirtina?

R. Ž. 
– Lietuvos miestuose medžius laistydavo ponas Dievas, bet anksčiau vasarą lietaus būdavo daugiau nei saulės. Dabar laikas prisitaikyti prie klimato pokyčių – karščio bangos vis dažnėja, jos stiprėja, ir teks priprasti, kad reikia laistyti ir brandžius medžius, ypač augančius prie gatvių ir aikštėse.

Ir tam reikia nusimatyti ir žmonių resursus, ir lėšas – kitaip mes tuos medžius prarasime. Vilnius jau eina į tą pusę, ir efektas matyti.

– Kartais girdėti nuomonių, kad vasarą geriau nekišti rankų prie medžių – visi darbai esą turi būti atliekami pavasarį arba rudenį.

R. Ž.

– Taip, tai vis dar gajus stereotipas, bet mokslas įrodė, kad yra priešingai – medžius reikia genėti vasarą, nes tada medis yra gyvybingiausias ir lengviausiai užsigydo žaizdas. Tad šis laikas yra pats didžiausias darbymetis medžių priežiūrai. Daugiausia dirbama su medžių šaknynu.

Daugelis vilniečių jau pastebėjo naują miesto praktiką pomedį padengti skiedrų mulčiumi. Girdėti baimių, kad mulčius sugeria drėgmę, ir ji nepasiekia medžių šaknų, bet iš tikrųjų mulčius sulaiko drėgmę, kad neišgaruotų per greitai (drėgmę sulaiko ir augalai, kurie dabar sodinami daug kur polajyje).

Tas būdas šiuo metu yra pats veiksmingiausias gelbstint medžius nuo kaitros, susitvarkant su drėgmės stygiumi, ir tai turėtų tapti medžių priežiūros standartu, ypač – prie gatvių. Aišku – nelaistant nebus ir drėgmės.

Vasarą rūpinamės ir brandžių medžių apramstymu, ir vienu didžiausių darbų – bandome atitaisyti per ilgus nemokšiško genėjimo metus brandiems medžiams padarytą žalą. Yra daug vargo su medžiais, turinčiais sukeltas į viršų medžių lajas – padarant, kaip tai vadina arboristai, liūto uodegas ar palmes.

Kai svorio centras perkeliamas į viršų, mes galbūt džiaugiamės namuose turėdami šviesos, bet vėjui pūstelėjus medis nulūžta. Taigi turime keisti tą medžio balansą – tik taip jis atlaikys ir vėtras, ir sniegą. Bet žinant medžių skaičių mieste, to padaryti greitai nepavyks…

Vilniuje brandžių medžių tvarkymo darbus pradėjome nuo Bernardinų sodo, kur prieš maždaug dešimt metų atliekant tvarkymo darbus buvo padaryta nesuvokiamų sprendimų – medžius tvarkę „žinovai“ suveržė juos krovinių diržais.

Šiandien tie diržai įaugę į medžius, smaugia juos, dėl to pakito medžių statinė būsena.

Dabar tiesiog paprastai atleidus ir nuėmus tuos diržus, medžiai gali tiesiog nulūžti. Bandome išgelbėti 32 medžius.

Kartu vyksta ir senolių medžių priežiūros darbai, ir senųjų Bernardinų kapinių medžių priežiūra. Noriu pabrėžti – tai yra turbūt vienintelės Lietuvoje tokiais brandžiais medžiais išsiskiriančios kapinės.

Kapinių plikinimo vajus, kuris keliauja per Lietuvą, varo į neviltį.

Arboristas Renaldas Žilinskas | Asmeninė nuotr.
– Vilniuje daugėja žmonių, kurie supranta, koks svarbus miestui medis – gal tai palengvina jūsų darbus ir kompromisų paieškas?

D. I.
– Labai džiaugiuosi, kad jau susidarė kritinė masė žmonių, kurie priima gamtinį miesto įvaizdį, ir plytelės ar kietosios dangos, karštį atspindintys kiti paviršiai nebėra pirmenybė.

Gamta, medžių priežiūra ir apsauga, želdynų įrengimas, apleistų urbanistinių plotų pavertimas parkais, poilsio erdvėmis tampa pirmenybe ir net būtinybe.

O ir žmonėms, besirenkantiems būstą naujuose kvartaluose, jau svarbus ne tik parkavimo vietų skaičius, bet ir sąlytis su gamta.

Balansą rasti įmanoma, kai išmanomos technologijos ir yra noro. Atsiradus paklausai, raginant savivaldybei, želdinimo darbų kokybė naujuose projektuose jau gerokai aukštesnė.

Mus jau džiugina teigiami atsiliepimai apie medžių pomedžių mulčiavimą ar apsodinimą krūmais – taip kuriame žaliąsias jungtis, šešėlio koridorius, kurie labai svarbūs norint atvėsinti ir gatves, ir automobilius – tai ir estetinė, ir funkcinė nauda.

R. Ž.
– Taip, suprantančių, kad turime saugoti miesto medžius, vis daugiau, bet čia kartais nueiname į kraštutinumus, kai supuvęs stuobrys, stovintis šalia gatvės, suvokiamas kaip nepajudinama vertybė, nors tikrai yra pavojingas aplinkiniams.

Bet mes, arboristai, kantriai kiekvienam aiškiname savo sprendimus, kalbame apie tai, kas ilgina ar trumpina medžių gyvenimą, kas kenksminga jiems, kas naudinga…

Kita vertus, vis dažniau tenka susidurti su prašymais leisti nukirsti medį nuosavam kieme, ir kai aiškiniesi priežastį, išgirsti, kad senam žmogui lapų šlavimas trumpina gyvenimą.

Tada akivaizdu, kad žmonės dar nesupranta medžio teikiamos naudos, mato jį tik kaip kliuvinį ir pavojų.

Svarbu suvokti – miesto medžiai turi būti atnaujinami. Turime rasti tinkamiausią variantą – nes jei, turėdami dabar medžių, nieko nedarysime, tai neturėsime medžių ateityje.

Gal šiandien tie dešimt sodinukų, pasodintų vietoj vieno nusenusio medžio, ir neperdirbs tiek daug anglies dvideginio, bet po dešimties ar dvidešimties metų, jei prižiūrėsime, jie turės kiekvienas tokią pat lają. Visi tie patys procesai vyksta ir gamtoje, tik kur kas lėčiau.

Dar turėčiau mesti akmenį į projektuotojų daržą, nes vis dar yra tokių, kurie mato medį kaip apšvietimo stulpą, turintį ne daugiau nei vieną žemyn einančią šaknį.

Ir suprojektuoja taip, kad rangovams labai sunku išsaugoti sklype esančius brandžius medžius.

Ir čia labai teisinga Vilniaus miesto savivaldybės taikoma nauja tvarka – projektuotojai jau projektiniuose pasiūlymuose turi įvertinti ir medžių lajas, ir medžių kamienų skersmenį, ir takelis jau turi būti didžiausiu atstumu nuo medžio kamieno.

Šie pokyčiai turėjo seniausiai atsirasti visoje Lietuvoje. Šios srities teisinė bazė, „įstatymo raidė“, yra beviltiškai pasenusi.

Vilniaus savivaldybė, kuri nori taikyti geriausią Vakarų praktiką, dirba suprasdama, kad kol kas tik nuo geranoriško, sąmoningo rangovo ar vystytojo požiūrio priklauso, ar bus įgyvendinti kai kurie tvarūs, progresyvūs želdinių tvarkymo sprendimai.

Bet mūsų komanda jau dirba su tais statybos techniniais reglamentais, artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybą pasieks pakoreguotos medžių tvarkymo taisyklės, kur bus aptarta viskas iki pat genėjimo įrankių.

Tikiu, kad jas patvirtinus dirbti bus lengviau, o Aplinkos ministerija neužtruks tą patį modelį pritaikyti valstybės lygiu.

D. I.

–– Rudenį „Vilniaus miesto parkai“ gaus pareigą prižiūrėti dar keturias teritorijas, kurioms irgi bus nepaprastai reikalinga profesionalų – arboristų, kraštovaizdžio architektų, miškininkų ir sodininkų – pagalba, nes daugelis jų yra apleistose želdynų struktūrose, kurios lyg ir turėtų būti žalieji koridoriai, bet neturi nei veido, nei funkcijos.

Kita vertus, jos ir nesugadintos, nenubuldozeriuotos, čia lengva kurti.

R. Ž.
– Medžiai kalba ir pataria, tik reikia mokėti skaityti jų kalbą.

Pokalbio vaizdo įrašas:
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie medžių priežiūros kultūrą dalinosi patirtim Tarptautinės arboristikos draugijos vadovas
  2. Aplinkos ministerija perspėja: kantrybė dėl kertamų medžių jau išseko
  3. A. Audzevičiūtė-Daubarienė. Dėl Kauno medžių
  4. Lietuvos metų medžiu išrinktas Stelmužės ąžuolas
  5. Ruošiamasi užkirsti kelią ištisiniam medžių kirtimui
  6. Miško medžių genetinis fondas: numatyti pagrindiniai darbai jam saugoti ir naudoti
  7. Linas Balsys prašo viešo institucijų pasiaiškinimo dėl barbariško sveikų medžių naikinimo
  8. D.Labeckis. Vilniaus parkų šiandiena: pagal medkirčių scenarijų
  9. Gruodžio 20-ąją bus dalinamos nemokamos eglių šakos namams papuošti (video)
  10. Vilniaus Naujamiestyje – nauji dviračių takai
  11. Medis mieste – ne bėda, o galimybės (video)
  12. Pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis
  13. Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti
  14. Stabdoma medžioklė Punios šile
  15. Už nuopelnus išsaugant žuvų išteklius Juozo Virbicko apdovanojimą pelnė Jonas Pašukonis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Šiauliai Vilnių mėgdžioja? says:
    4 metai ago

    Šiaulių Prisikėlimo aikštėje miršta šimtamečiai medžiai: pražudė valdininkų neatsakingumas?
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/siauliu-prisikelimo-aiksteje-mirsta-simtameciai-medziai-prazude-valdininku-neatsakingumas-1047042
    Žūva būtent tie, kuriuos miestas privalėjo ypatingai saugoti, specialią priežiūrą skirti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje
  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų
  • Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

Kiti Straipsniai

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą | lma.lt nuotr.

Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą

2025 07 07
Filmas „Renovacija“

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Eugenijus Laurinaitis | M. Aleksos nuotr.

E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Victor Davis Hanson apie Dievas visada sako „taip“
  • Jordan Peterson apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką daryti dingus elektrai ar dujoms?

Ką daryti dingus elektrai ar dujoms?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai