Beveik prieš metus ištrūkusi iš Mariupolio, bene labiausiai nuo rusų kariuomenės invazijos nukentėjusio Ukrainos miesto, ir su sūnumi atvykusi į Vilnių, Natalia Berezina iškart pradėjo dairytis darbo.
Kadangi tėvynėje dirbo prekybos tinkle, įsikūrusi Vilniuje pirmiausia į juos ėjo ieškoti darbo. Vienas iš naujausių „Rimi“ prekybos centrų Tarandėje paliko geriausią įspūdį: ji iškart buvo priimta į darbą, kuriame greitai kilo karjeros laiptais, o nuo pirmos dienos ėmė savarankiškai mokytis lietuvių kalbos.
Ukrainietė Natalia – viena iš 197 ukrainiečių, sėkmingai įsidarbinusių prekybos tinkle ir jau pramokusių pagrindinių lietuviškų frazių.
Žmonės labai supratingi
Natalia pasakoja, kad nors įsidarbinti nebuvo sudėtinga, nes jau turėjo panašios patirties gimtinėje, pirmomis dienomis nerimavo, kaip teks susikalbėti, nemokant lietuvių kalbos.
„Pirmąją darbo dieną mane labai nuramino prekybos centro direktorė. Ji davė ženklelį su užrašu, kad bendrauju tik rusų ir ukrainiečių kalbomis, padrąsino, jog tikrai susidorosiu su darbu.
Jaučiau didžiulį palaikymą ir iš kolegų – tokia moralinė parama padėjo greitai adaptuotis, o per kiekvieną darbo susirinkimą, prasidedantį nuo „labas rytas“, vis įsidėmėdavau kokią nors lietuvišką frazę“, – sako Natalia, kuri džiaugiasi dar ir tuo, kad jos šešiolikmetis sūnus taip pat greitai pritapo vienoje Vilniaus mokyklų.
Pradėjusi nuo daržovių ir vaisių skyriaus, moteris išbandė darbus ir kituose prekybos centro padaliniuose, dirbo ir kasoje, o dabar tapo pamainos vadove – prekybos centre ji jaučiasi puikiai ir teigia, kad nepatiria jokių bendravimo sunkumų.
„Žmonės Lietuvoje labai supratingi ir draugiški. Nesutikau nė vieno pirkėjo, kuris būtų ką nors šiurkštesnio pasakęs ar pasipiktinęs, kad nekalbu lietuviškai. Labai norėčiau kuo greičiau bendrauti jūsų kalba, todėl tikrai lankysiu lietuvių kalbos kursus, jog išmokčiau taisyklingo tarimo, nes kol kas tai man pats didžiausias iššūkis“, – sako Nataliia.
Į darbuotojų integraciją svarbu žiūrėti lanksčiai
Prekybos tinkle „Rimi“ ukrainiečiai dirba tiek parduotuvės salėse, tiek kasose, uždaruose skyriuose bei pagrindinėje virtuvėje. „Nors dėl duomenų apsaugos informacijos apie tai, kiek ukrainiečių mokosi lietuvių kalbos, nerenkame, didelė dalis jau geba keletu sakinių susikalbėti ir pateikti informaciją.
Manome, jog to pakanka, nes turime nemažai darbuotojų su klausos negalia, kuriems pavyksta puikiai aptarnauti klientus ir visiškai nekalbant. Be to, dalis darbuotojų iš Ukrainos jau kreipėsi į savo tiesioginius vadovus dėl patogesnio darbo grafiko, nes lanko ar nori pradėti lankyti lietuvių kalbos kursus“, – pastebi „Rimi „Top darbdavys 2023 Lietuvoje“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Pasak V. Kaikarienės, stebint pokyčius visuomenėje ir didėjančius imigracijos skaičius, labai svarbu, kad valstybė reaguotų lanksčiau ir sudarytų palankias sąlygas asmenims integruotis į darbo rinką, taip užsidirbant pragyvenimui:
„Klientų aptarnavimo būdai ir patirtis keičiasi, atsiranda priemonės, kai personalo net nereikia, o kalbos pradmenų ar keletos sakinių lietuvių kalba tikrai pakanka. Jeigu darbuotojai, turintys klausos negalią, geba puikiai aptarnauti klientus, tai tą tikrai gali padaryti ir užsieniečiai.“
Karas nepalieka abejingų
Jau daugiau kaip metus vykstantis karas Ukrainoje ne vieną privertė perkainoti vertybes ir pagal išgales padėti ukrainiečiams.
„Mūsų stiprybė ta, kad jau pakankamai seniai turime patirties įdarbinant užsieniečius. Laikomės požiūrio, kad visų svarbiausia ne vien tik organizacijos tikslai, bet ir pas mus dirbantys žmonės – be jų nuoširdaus įsitraukimo tiek daug nepasiektume.
Todėl branginame kiekvieną savo darbuotoją – vieni pirmųjų atkreipėme dėmesį į diskriminaciją darbo rinkoje, ėmėme laužyti įsigaliojusius stereotipus dėl negalios ar amžiaus, aktyviai įdarbiname vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia ar kitų tautybių piliečius.
Mes padedame jiems kuo greičiau integruotis, pritaikome darbo vietas, sudarome lanksčias darbo sąlygas, nes laikomės požiūrio, kad įvairovė praturtina organizaciją.
Prie mūsų kolektyvo prisijungė jau beveik 200 nuo karo tėvynėje pasitraukusių ukrainiečių“, – pasakoja šįmet tarptautiniu „Top darbdavio“ sertifikatu įvertinto prekybos tinklo personalo vadovė.
Ką čia mums norima pasakyti? Kad Lietuvoje APTARNAVIMO SFEROJE nereikalinga lietuvių kalba? Ir alkas spausdina tokį akivaizdų propagandinį šlamštelį?