Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

www.alkas.lt
2025-07-20 07:00:00
98
PERŽIŪROS
0
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Liepos 15 d. Energetikos ir technikos muziejus šventė Lietuvos aviacijos šimtmetį ir kvietė iš arti susipažinti su interaktyvia tarpukario aviacijos pionieriaus ANBO-I lėktuvo replika, kuri leido nusikelti į 1925 m. liepos 14 dieną, kai ANBO-I pirmąkart pakilo į orą.

Specialiame angare buvo pristatyta lėktuvo replika su piloto kabinoje įtrauktu simuliatoriumi, leidžiančiu interaktyviai patirti lėktuvo valdymą.

Lėktuvo simuliatorius lankytojams

Simuliatorius suteikė galimybę interaktyviai patirti istorinį skrydį – 1925 metų liepos 14-ąją, kai ANBO-I lėktuvas pakilo į orą. Lankytojai ne tik iš arti išvydo, kaip atrodo atkurtas lėktuvas, bet ir patys galėjo išbandyti jo valdymo principus, pajusti, ką reiškia būti piloto vietoje.

Paroda skirta ne tik pažymėti vieno svarbiausių aviacijos įvykių Lietuvoje sukaktį, bet ir kviečia plačiau pažvelgti į aviacijos raidą, jos poveikį visuomenei ir technologijų vystymuisi. Lankytojai gali susipažinti su aviacijos istorijai reikšmingais eksponatais – nuo piloto aprangų ir saugos įrangos iki orlaivio dalių.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO pavadinimo kilmė

ANBO (sakinio Antanas nori būti ore žodžių pirmųjų raidžių junginys) – inžinieriaus Antano Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai.

1918–1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo ne tik modernizacijos ir naujoviškumo simbolis, bet ir kultūrinio tapatumo išraiška. Lietuvos karo aviacijos pagrindu buvę ANBO lėktuvai rodė technologinę pažangą, kėlė visuomenės pasididžiavimo, patriotiškumo jausmus.

„Aviacijos šimtmetis – tai ne tik svarbus istorinis įvykis, bet ir puiki proga prisiminti Lietuvos technologinę pažangą. ANBO-I lėktuvas simbolizuoja tarpukario Lietuvos modernizacijos siekius ir inžinerinius pasiekimus.

Pristatydami interaktyvią lėktuvo repliką, ne tik pagerbiame Antano Gustaičio palikimą, bet ir kviečiame visuomenę iš naujo atrasti pasididžiavimą mūsų aviacijos istorija“, – teigia Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Lietuvos karo aviacija

ANBO-I, pirmasis lietuvių sukurtas orlaivis, 1925 m. suprojektuotas aviacijos inžinieriaus Antano Gustaičio, žymi savarankiškos Lietuvos karo aviacijos pradžią.

Tai buvo vienvietis medinės ir metalinės konstrukcijos, drobe dengtas mokomasis lėktuvas su 34 AG „Daimler“ varikliu, galėjęs išvystyti apie 125 km/h greitį.

Paskutinis Antano Gustaičio sukurtas lėktuvas buvo ANBO-VIII – dvivietis lengvasis bombonešis, pradėtas projektuoti 1938 m. gegužės 5 d. ir išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d. Tai gyvas įrodymas, kaip istorinė inžinerinė mintis gali įkvėpti naujus technologinius sprendimus ir stiprinti tautinę tapatybę.

„Minint šimtą metų nuo aviacijos pradžios Lietuvoje, Energetikos ir technikos muziejus kartu su inžinierių komanda sukūrė interaktyvius ANBO-I lėktuvo replikos bruožus.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Ankstyvasis aviacijos laikotarpis

Paroda supažindins lankytojus su ankstyvuoju aviacijos laikotarpiu, leis išvysti autentiškus įrašus, žyminčius Lietuvos aviacijos pradžią bei eksponatus: nuo ANBO lėktuvo modelių iki šalmo, akinių ir medalio.

Mažieji šventės dalyviai turės galimybę patys tapti pilotais ir išbandyti interaktyvų žaidimą, kurio tikslas – savo judesiais sėkmingai pilotuoti lėktuvą, matomą ekrane“, – sako projekto vadovas, muziejaus elektronikos užsiėmimų kuratorius Andžej Kuldoš.

Renginio metu paskaitas skaitė Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Justina Nenortaitė ir Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus.

J. Nenortaitė pabrėžė, kad Antanas Gustaitis buvo ne tik talentingas karo lakūnas, bet ir išsilavinęs inžinierius, kuris savo žinias pritaikė kurdamas naujovišką Lietuvos karinę aviaciją.

Anot jos, Gustaičio gyvenimas atspindi gilų atsidavimą valstybei ir siekį kelti Lietuvos aviacijos lygį iki tarptautinių aukštumų. Ji pažymėjo, kad kiekvienas jo sukurtas ANBO lėktuvas šiandien yra ne tik techninis pasiekimas, bet ir svarbi Lietuvos kultūros bei istorinės tapatybės dalis.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

Lietuviškas inžinerinis talentas

Poškus savo kalboje išskyrė ANBO lėktuvus kaip reikšmingą lietuviško inžinerinio talento įrodymą. Jis priminė, kad Antano Gustaičio orlaiviai ne tik atitiko to meto techninius reikalavimus, bet ir iškėlė Lietuvos vardą tarptautinėje aviacijos erdvėje.

Pasak jo, 1934 metų skrydis aplink Europą ANBO-IV lėktuvais buvo išskirtinis įvykis, parodęs Lietuvos lakūnų profesionalumą ir siekius pasauliniu mastu.

Diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“

Po paskaitų surengta diskusija „Ar Lietuva gali tapti karinės aviacijos šalimi?“ kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Inžinerinės tarnybos viršininkas, pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys ir „GetJet Airlines“ lėktuvų priežiūros vadovas Romas Žakys.

„Per tris dešimtmečius mes stipriai patobulėjome aviacijos srityje – nuo orlaivių techninės priežiūros iki aviacijos naujovių, įskaitant nišinius startuolius, kuriančius ir vystančius įvairius specifinius techninius sprendimus. Tai rodo, kad galime būti konkurencingi ir sėkmingai veikti tarptautiniu mastu“, – teigė R. Žakys.

Apie parodą

1925 m. liepos 14 d. pirmajam skrydžiui pakilo garsiojo Antano Gustaičio (1898-1941) sukurtas lėktuvas ANBO-I. Prisimenant Lietuvos aviacijos kūrėjus ir minint istorinio skrydžio šimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „ANBO I(00)“. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti istorinį ANBO-I, vienetinį ir vienintelį iki mūsų dienų išlikusį A. Gustaičio kurtą lėktuvą, bet ir užsukti į stilizuotą aviacijos angarą. Tokį, kokiame XX a. 3-4 deš. metų buvo kuriama ir remontuojama Lietuvos karo aviacija. Jo viduje veikianti paroda nukels į 1925-ųjų liepą ir papasakos apie nepaprastą ir įvairiapusę Lietuvos aviacijos šviesulio A. Gustaičio asmenybę.

O istorinis šimtametis ANBO lėktuvų giminės pradininkas ANBO-I skraidžioja tiesiai virš angaro – tereikia pakelti akis.

Bet tai – ne viskas!

Paroda „ANBO I(00)“ yra XX a. 3-4 deš. Lietuvos karo aviacijos ekspozicijos kaimynė. Ekspozicijoje pristatomos to meto aviacinės bombos, lėktuvo kulkosvaidis, uniformų rekonstrukcijos, ANBO IV propelerio dalis, Karo aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“ – didis aviatoriaus gebėjimų ir nuopelnų įvertinimas.

Ir tai – dar ne viskas!

Antrajame Karo muziejaus aukšte – „Lituanicos“ ekspozicija. Nors daugeliui įdomiausia pamatyti autentišką „Lituanicą“, eksponuojama ne tik ji. Čia galima susipažinti su pašėlusia ir drąsia Stepono Dariaus (1896-1933) asmenybe ir nuopelnais Lietuvai, apžiūrėti autentiškus S. Dariaus ir S. Girėno daiktus ir kitus „Lituanicos“ skrydžio reliktus. Ekspozicijoje pasakojama ir apie Feliksą Vaitkų (1907-1956), lėktuvu „Lituanica II“ 1935 m. bandžiusį pakartoti „Lituanicos“ skrydį. Šioje ekspozicijoje tęsiama ir ANBO epopėja – pasakojama apie ANBO-IV lėktuvų eskadrilės skrydį aplink Europos valstybių sostines 1934 m. vasarą.

Nepriklausomoje Lietuvoje aviacija buvo romantika, viliojusi padangių ištroškusius jaunuolius: drobe aptraukti lėktuvo sparnai, besisukantis propeleris, variklio garsas, magiškas atsiplėšimo nuo žemės jausmas ir tolimi laukų ir miestų horizontai. Kviečiame aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejų ir pažinti padangių romantiką iš arčiau.

Paroda veiks iki 2026 m. liepos 14 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prisimename ANBO lėktuvų kūrėją brg. gen. Antaną Gustaitį
  2. Prieš 100 metų Antano Gustaičio ANBO-I pakilo į orą
  3. Istorinio skrydžio per Atlantą 90-ųjų metinių proga – vaškinės garsių Lietuvos lakūnų figūros
  4. Energetikos ir technikos muziejus pasipildys išskirtiniu ANBO-I lėktuvo modeliu
  5. Kaune žadamas paminklas aviacijos pradininkui Antanui Gustaičiui
  6. Aviacijos mokslininkui B. Merkiui įteiktas išskirtinis apdovanojimas
  7. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį”
  8. Atnaujinti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme
  9. Įdomūs. Besikeičiantys. Artimi. Visada jūsų – Lietuvos muziejai švietimo ir naujovių parodoje
  10. Lietuvos kultūros taryba žengia į veiklos dešimtmetį
  11. Pristatytas pirmasis Lietuvos čigonų dainų leidinys
  12. Atrinkti pasiūlyti nariai į Lietuvos kultūros tarybą
  13. Paskelbtos 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės
  14. Seimui teikiamas Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimas
  15. Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Elektros gedimų šalinimas | ignitis.lt nuotr.
Lietuvoje

ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Darbai
Lietuvoje

Prie Botanikos sodo Klaipėdoje pradedamas pėsčiųjų ir dviračių tako tiltelio remontas

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
BPC, pagalbos skambutis
Gamta ir žmogus

BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

2026 08 25
Elektros generatorius
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių

2026 08 25
Avarija
Lietuvoje

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Širšės
Gamta ir ekologija

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25
Mes Lietuvos vaikai
Lietuvoje

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Aukštasis mokslas
Lietuvoje

Aukštasis mokslas permainų laikais: kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą

2026 08 25
Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia
Naujienos

Kanados ežerų kraštas: vietos, kur lietuvybė tapo vasaros namais

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.
  • ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą
  • Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti
  • Prie Botanikos sodo Klaipėdoje pradedamas pėsčiųjų ir dviračių tako tiltelio remontas

Kiti Straipsniai

Seimas

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Seimas

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
Širšės

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25
Mes Lietuvos vaikai

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas permainų laikais: kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą

2026 08 25
„Miesto pokyčių paviljonas“

Nuo pramonės paveldo iki ekologijos: Panevėžyje tęsiasi pokalbiai apie miestų kaitą

2026 08 25
Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę teikti pastabas Nacionalinio gamtos atkūrimo plano miškų dalies priemonėms

2026 08 25
Baltijos kelias

Baltijos kelio diena primena: laisvei reikia ne tik sienų, bet ir atminties

2026 08 25
Molotovo–Ribbentropo paktas: V. Molotovas pasirašo Vokietijos ir SSRS sutartį, šalia – I. Ribbentropas ir J. Stalinas

Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

2026 08 24
Pasitarimas Vyriausybėje

M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

2026 08 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Pinigai

Anksčiau grąžinta būsto paskola: verta ar ne?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai