Yra feisbuke tokia svetainė „Šiaudiniai mamos sodai“, kurią veda Valė Gilevičiūtė. Šioje svetainėje supažindinama su šiaudinių sodų rišėjos Marytės Gilevičienės, Valės Gilevičiūtės mamos, kūryba. Svetainė gerai prižiūrima, dažnai papildoma, gyva, jautri, aprėpianti ir platesnius sodų rišimo meno ir apeigos horizontus.
Pristatydama savo mamos sodus, Valė Gilevičiūtė rašo: „Viskas, kuo grožimės, tampa mūsų vidinio pasaulio dalimi. Tad šia dalele ir noriu pasidalyti – Mamos širdies dalele. Jos rankomis išaugintas smilgų sodas. Gal todėl dar labiau man jis brangus. Kiek minčių ir jausmų sudėta jį rišant.
Nes sodai tarsi šventa visuma, pusiausvyra tarp Dangaus ir Žemės, tarp Žmogaus ir Gamtos. Jie nuolat sukasi, juda. Kaip ir gyvenimas, kaip ir akimirka po akimirkos.
Todėl taip gera tiesiog pasėdėti po kabančiu sodu, pabūti po juo. Sąmoningas stebėjimas ramina. Sukdamasis jis vis kitoks, raštai mainosi, persipina ir vėl sugrįžta. Tarsi kažkas gyvo. Man jis – stebuklingas, gelsvu ažūru tviskantis. Šiaudeliai, saulės energiją sukaupę, dalija ją mums.
O darbščios rankos, surinkusios ir išglosčiusios kiekvieną stiebelį, sujungia juos į didingą visumą, pilną dėkingumo, palaimos, darnos.
Lai sukasi Dangaus Sodai…“
Kaip žinome, šiaudinių sodų rišimo tradicija yra įtraukta į nematerialaus kultūros vertybių paveldo sąvadą.
Lietuvos nacionalinio kultūros centras sukūrė filmą apie sodų rišimo paprotį:
Mes, savo ruožtu, parengėme Marytės Gilevičienės kūrinių fotogaleriją.
Valės Gilevičiūtės nuotraukos:
Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.
