Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.
Iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
„Stebint netradicinius bankų pelnų augimus – siūlome į netikėtą bankų rezultato prieaugio dalį nukreiptą laikinojo solidarumo įnašą skirti valstybės krašto apsaugos gynybos ir saugumo sustiprinimui. Siekiame, kad netikėtos pajamos viename sektoriuje būtų nukreiptos tiems tikslams, kurie taip pat laikinai ženkliai išaugo dėl geopolitinės situacijos – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, užtikrinsiantiems Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą. Laikino solidarumo įnašas leis sparčiau pasirengti sąjungininkų priėmimui, nei tai būtume galėję padaryti anksčiau“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų. Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Numatoma, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Lietuva nėra pirmoji šalis Europoje siūlanti laikinojo solidarumo mokestį – savo esme analogiškas reguliavimas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Čekijoje, įsivedusiose laikinąjį solidarumo įnašą kredito įstaigų nelauktoms pajamoms ar pelnui.
