Finansų ministerija įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo bus
įmonėms 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius mokestinius laikotarpius, bet ir atgal – į 2019 metus.
„Atsižvelgdami į dabartinę nelengvą situaciją šalyje ir įmonių patiriamus nuostolius dėl COVID-19 bei įvertinę užsienio valstybių praktiką (angl. Tax loss carryback), įregistravome Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuris suteiktų realią pagalbą verslui.
Siūlome įmonėms, kurios iki COVID-19 veikė pelningai, o šiandien turi augančių įsiskolinimų valstybės biudžetui dėl pandemijos, suteikti galimybę susimažinti ankstesnių metų pelno mokesčio prievolę 2020 metų nuostoliu ir taip subalansuoti pinigų srautus“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Priėmus siūlomas pataisas, įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai metais ta pačia veikla patyrusios nuostolius, jų suma galės sumažinti 2019 m. pelno mokesčio prievolę biudžetui, tikslinant 2019-ųjų metinę pelno mokesčio deklaraciją.
Tokiu būdu bus sudaromos galimybės įmonėms palengvinti finansinę būklę ir, tikimąsi, tai prisidės prie verslo gyvybingumo palaikymo bei sumažins galimų bankrotų skaičių itin nukentėjusiuose sektoriuose.
Finansų ministrė taip pat pažymėjo, jog priemonė skirta nuo COVID-19 nukentėjusius pelno mokesčio mokėtojams, kurie šiandien sprendžia dilemą dėl ateities.
„Suprantame nelengvą padėtį, kurioje atsidūrė verslas, todėl inicijuojame įstatymo pataisas, kurios galėtų pagelbėti palengvinti finansinę naštą“, – sakė ministrė.
Finansų ministerija prognozuoja, jog pataisa galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. įmonių. Informuojama, jog vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti apie 6,6 tūkst. eurų už 2019 m. deklaruoto pelno mokesčio.
Priėmus įstatymo pataisą, Lietuva taptų pirmąja Baltijos šalyse ir viena iš 9 pasaulio valstybių, taikanti tokią pagalbos verslui priemonę. Iki šiol nuostolių atgal perkėlimo galimybę nuo 2008 m. taikė ir ją COVID-19 kontekste išplėtė Vokietija, Olandija, Prancūzija. Tuo tarpu Lenkija, Čekija, Norvegija, Belgija, Austrija iki šiol nuostolių perkėlimo atgal neturėjo, tačiau taiko priemonę kaip laikiną paramą pandemijos metu.
Projektą planuojama pateikti svarstyti Seimui dar šių metų pavasario sesijoje.
Susiję straipsniai:
- Prezidentas: mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimas yra pirminis Finansų ministerijos uždavinys
- Seimui pristatytas 2020 m. valstybės biudžeto projektas
- Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
- Valdžia ieškos sprendimo užtikrinančio tolesnę draugijos „Miško broliai“ veiklą?
- Finansų ministrė: skubotų sprendimų dėl mokestinių lengvatų nebus
- G. Skaistė: Šiandien muitinėje dorojamasi su ilgalaikiu aplaidumu
- Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
- A. Juozaitis. Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas – ekonominės griūties pradžia
”Balandžio 26 d.
1656 m. Virbalyje Povilo Sapiegos vardu paskelbtas atsišaukimas į Žemaitijos bajorus, kviečiantis sukilti prieš švedus. ” Klausimas: Kada švedų bankai pradės Lietuvai mokėti pelno mokestį ? Po sukilimo ? Dabartinė okupacija vykdoma ne tankais, bet bankais. Tai toks genialus sumanymas, kad – sukilimas neįmanomas.