Šiandien, birželio 30 d., Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Pakeitimais įteisintos naujovės paskatins gyventojus aktyviau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei padės mažinti atsiskaitymus grynaisiais.
„Sumažinę bankų populiariausių operacijų įkainius, galėsime būti tikri, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos bus prieinamos visiems gyventojams ir už adekvačią kainą, o atsiskaitymų grynaisiais mastai natūraliai mažės“, ‒ sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. Ministrė atkreipia dėmesį, kad socialiai pažeidžiamiems, ribotų finansinių galimybių asmenims įstatymu numatytos dar mažesnės paslaugų kainos nei visiems kitiems vartotojams.
Svarbiausia Mokėjimų įstatymo naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita ir vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“. Ji įsigalios nuo 2017 m. vasario 1 d.
Pagrindinės įstatymo nuostatos
Mokėjimo paslaugų „krepšelis“ (sudėtį nustato Lietuvos bankas): ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse; neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas; ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje; visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pvz., bankomate.
Į „krepšelį“ taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.).
Pagrindinė mokėjimo sąskaita: ją galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos klientas. Sąskaitą sudarantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų.
LB nustatys didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį.
Atsižvelgus į dalies visuomenės finansinį pažeidžiamumą, nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai (Lietuvoje tokių asmenų yra apie 130 tūkstančių), už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo. Visą dydį mokės visi kiti pagrindinės mokėjimo sąskaitos turėtojai.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad vienas gyventojas galės turėti vieną pagrindinę mokėjimo sąskaitą bet kurioje pasirinktoje elektroninių pinigų ar kredito įstaigoje.
Be to, numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t.y., perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno į kitą.
Tam, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma, kad Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiami visi komisiniai atlyginimai už paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaita. Taip pat siekiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai teiktų ataskaitas apie jų sumokėtus komisinius kas pusmetį ir už visus metus.
Įstatymu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.
Susiję straipsniai:
- Valstybės skola 2012 metų pabaigoje sudarė daugiau nei 46 mlrd. litų
- Gyventojai ne visada tinkamai informuojami apie galimą investavimo riziką
- 2015 metų biudžetas koreguojamas laikantis užsibrėžtų prioritetų
- Seimas pasikinkė apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais
- Europos reikalų komitete pristatyta Lietuvos stabilumo 2016 metų programa
- Nauja finansų ministre paskirta R. Budbergytė
- A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu
- Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
- S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
- G. Gečiauskienė. Įžengiant į 2015-uosius – didieji lūkesčiai
- G. Gečiauskienė. Diena po griūties
