Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2023 metų valstybės biudžeto projektui. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, po pirmųjų svarstymų Seime grąžintas projektas iš esmės nepasikeitė – atlikti keli projekto patobulinimai išlaikant esmines kryptis: priemonės energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
Patobulintas biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, kurių sulaukta net už 1,3 mlrd. eurų, taip pat į Seime jau priimtus teisės aktus, pvz. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitymus elektromobiliams bei atnaujintas prielaidas dėl energijos kainų dinamikos.
„Teiksime Seimui patobulintą 2023 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame išlaikome orientaciją energijos kainų augimo amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijų Lietuvos ateičiai skatinimui. Todėl patobulintame projekte įgyvendinome pokyčius, kurie pastiprina pirminį projektą: papildomai lėšas skiriame būsto šildymo kompensacijoms, mažų pensijų priemokoms, papildomai numatome lėšų saugumui užtikrinti, konkrečiai – Karinio mobilumo paketui, įtraukiame nuostatą dėl papildomo finansavimo krašto gynybai poreikiui esant ir skiriame papildomų lėšų švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, institucijų veiklų pajėgumams stiprinti, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. – Esminėms biudžeto sudarymo sąlygoms nepasikeitus – patobulintas 2023 m. valstybės biudžeto projektas teikiamas Seimui iš esmės nepakitęs“.
Naujausi projekto pakeitimai
Vyriausybės patvirtintame 2023 m. valstybės biudžeto patobulinimo projekte siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų. Tuo pačiu dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos, dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.
Kartu žmonių pajamų didinimui atnaujintame projekte numatoma papildomai skirti 27,6 mln. eurų mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę priemoką gaus per 64 tūkstančius žmonių.
Įgyvendinant saugumo stiprinimo siekį, papildomi 24,8 mln. eurų numatomi Karinio mobilumo paketui – Rūdininkų poligono keliams bei Pabradės poligono poreikiams. Taip pat 5 mln. eurų numatomi žvalgybos pajėgumams palaikyti.
Tuo pačiu atnaujintame biudžeto projekte atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą ir į projektą įtraukta nuostata, jog atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, galima skolintis valstybės vardu iki 3 procentų BVP, nebloginant 2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.
Galiausiai atnaujintame biudžeto projekte papildomi 8,9 mln. eurų numatomi švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai, 2,8 mln. eurų – sveikatos apsaugai, 2 mln. eurų – skrydžių plėtrai pagal susisiekimo oru ir pasiekiamumo didinimą geriausiai tenkinantį planą, taip pat 2,3 mln. eurų – institucijų veiklai, pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms. Kartu 1,6 mln. eurų papildomai numatyti infrastruktūrai, įrangai ir informacinėms sistemoms.
Pajamų ir išlaidų dinamika
Finansų ministerijos parengtame atnaujintame projekte biudžeto pajamų netekimai dėl PVM lengvatų lyginant su pirminiu projektu išaugo 18,3 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudaro Seime priimta PVM atskaita elektromobiliams dėl kurios netekimai sudarys 16,6 mln. eurų bei papildomos dvi siūlomos lengvatos: PVM kultūros renginiams lengvatos pratęsimas – 0,7 mln. eurų ir PVM lengvata elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams – 1 mln. eurų.
Kaip ir pirminiame 2023 m. valstybės biudžeto projekte siūloma PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugoms teikti neterminuotai. Dėl šios lengvatos netekimai kitąmet sudarys 24 mln. eurų. Taip pat dėl siūlomos PVM lengvatos maitinimo paslaugoms pratęsimo iki ateinančių metų liepos 1 d. valstybės biudžetas neteks beveik 60 mln. eurų. Galiausiai PVM lengvata poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms ateinančiam pusmečiui kainuos 4,85 mln. eurų, neterminuotai pratęsta PVM lengvata kultūrai – 1,3 mln. eurų.
Tuo tarpu savivaldybių pajamos ir toliau sparčiai augs. Atnaujintame biudžeto projekte numatoma, jog savivaldybių biudžetai 2023 m. palyginti su 2022 m. didėja 12,7% arba 564,8 mln. eurų ir viršys 5 milijardus eurų. Atitinkamai savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 16,4% arba 438,2 mln. eurų, valstybės biudžeto skiriamos dotacijos didėja 7,1% arba 126,6 mln. eurų. Tuo pačiu didėja ir galimas savivaldybių skolinimasis pagal galiojančius teisės aktus – iki 97,5 mln. eurų.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame projekte valstybės biudžeto pajamos, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarysiančios 15 604,1 mln. eurų, mažėja 20,4 mln. eurų. Valstybės biudžeto išlaidos, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis, lyginant su pirminiu projektu, sudarys 18 628,9 ir bus 20,5 mln. eurų didesnės.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 metais išliks nepakitęs ir sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
