Pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, Konkurencijos tarybos, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Seimo ir Vyriausybės atstovų susitikime aptarta pieno sektoriaus padėtid bei galimi krizės sprendimo būdai.
Susitikimą moderavęs Ministrės Pirmininkės patarėjas Ignas Jankauskas pakvietė pasitarimo dalyvius diskutuoti apie principus, kuriais galima būtų vadovautis, kad pieno sektorius ateityje nesusidurtų su panašiomis krizėmis.
Susitikime dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė patikino, kad pieno sektoriaus situacijos klausimui Vyriausybėje skiriama daug dėmesio, pabrėžiamos ilgalaikės priemonės.
„Nebandome išsipirkti populiariais sprendimais, bet turime ieškoti ilgalaikių, tvarių sprendimų ir siekiame į analogišką situaciją nepatekti ateityje. Siekiame didinti ilgalaikį sektoriaus atsparumą, kad besikeičianti aplinka ir sąlygos kuo mažiau veiktų sektorių. Sprendimai turi sustiprinti silpniausią grandį“, – sakė kanclerė.
Siūlymai dėl trumpojo laikotarpio pagalbos priemonių – su įsipareigojimu pokyčiams
Neformalios organizacijos Žemdirbių organzacinio štabo iniciatyvinės grupės vadovas Audrius Vanagas siūlė tartis dėl pagalbos priemonių trumpuoju, vėliau – ilguoju laikotarpiu.
„Pieno gamintojas neturi jokių derybinių galių su perdirbėjais, turi tik amortizuoti nuostolius, tai privalo keistis. Pieno gamintojas neturi būti nuolatinio valstybės pagalbos prašančiojo vaidmenyje“, – teigė A. Vanagas. „Pirmiausia turime pradėti nuo trumpojo laikotarpio gelbėjimo sprendimų“.
Šios organizacijos atstovai siūlo iš nacionalinio biudžeto skirti ūkininkams skubią pagalbą – apie 40 mln. Eur, o vėliau imtis kitų priemonių. Jie taip pat pabrėžė ir teisingo vertės pasiskirstymo visoje grandinėje būtinybę.
Ilgalaikių priemonių svarba ir siūlymai
Ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie greitas, trumpalaikes priemones, pabrėžė, kad jos yra, tačiau reikia koncentruotis į struktūrinius, kokybinius pokyčius, nes tokia pieno sektoriaus padėtis nuolat tęstis negali.
„Turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Kartu su latviais esame unikalūs, turime panašias sistemines bėdas, tad reika koncentruotis į pieno sektoriaus stabilumą, kad jį būtų galima prognozuoti. Susidūrėme su paradoksalia situacija, kai sakoma, kad pieno trūksta, tačiau tuo pačiu metu pienas dalijamas už dyką. Iš kur tas perteklinis pienas trumpuoju laikotarpiu? Kad šiandien ūkininkai kooperuojasi, kad išvežtų pieną į Lenkiją, tai yra ženklas.
Trumpalaikės pagalbos instrumentai jau yra derinami su EK, tad šioje srityje dirbame. Kalbame ir apie valstybės pagalbą. Tačiau būtina ieškoti būdų, kad neturėtume tokių kainų svyravimų ateityje. Toks nestabilumas kenkia ir ūkininkams, ir perdirbėjams, ir valstybei. Tokios krizės neturi kartotis“, – kalbėtis apie ilgalaikes priemones kvietė ministras K. Navickas.
Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, tam pritarė ir ūkininkų, ir perdirbėjų atstovai. Diskutuota apie smulkių ūkių išlikimo sąlygas ir svarbą.
Pasak perdirbėjų atstovo Antano Trumpos, AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus, pinigai yra pas vartotoją, kiek jis perka, tiek lėšų yra grandinėje, o supirkimo kainą numuša smulkūs ūkiai. Jo teigimu, įmonei pienas, surinktas iš smulkiųjų ūininkų, yra brangiausias.
A. Trumpa pasiūlė įvesti bent trijų mėnesių ilgalaikes sutartis, inicijuoti Garantinį (Savišalpos, krizių) fondą, kuris padengtų svyravimus, bei ES intervencinių produktų kainų padidinimą.
Ūkininkas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pasiūlė Konkurencijos tarybai atlikti rimtą Lietuvos pieno sektoriaus grandinės analizę ir palyginti ją su kitomis ES šalimis.
Visi susitikimo metu gauti siūlymai bus aptarti vėlesniuose panašaus formato susitikimuose.
