Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos, o pajamų skirtumai tarp regionų toliau didėja – parodė „Sodros“ atlikta gyventojų darbo pajamų apžvalga.
Ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 208 eurais ir siekė 1 844 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų iki 1 153 eurų.
„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus, tačiau jis tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų augimą. Vidutinės darbo pajamos į rankas 2022 m. ketvirtą ketvirtį padidėjo 11,5 proc., o metinė infliacija 2022 m. gruodį siekė 21,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo pajamų atotrūkis išliko panašus kaip prieš metus: penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios.
„Šis rodiklis didesnis už Europos sąjungos vidurkį, kur didžiausias pajamas gaunantys žmonės gauna penkis kartus daugiau už mažiausias pajamas turinčius. Matyti ir teigiama tendencija: darbo pajamoms didėjant, mažėjo apdraustųjų gaunančių pačias mažiausias darbo pajamas. 2021 metų pabaigoje kas ketvirto apdraustojo darbo pajamos nesiekė 800 eurų, o 2022 metų pabaigoje – jau tik kas penkto. Be to, kai didėja MMA, auga ne tik mažiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos“, – vardija K. Zitikytė.
„Sodros“ duomenys rodo, kad praėjusių metų lapkritį apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Tarp jų apie 58 tūkst. žmonių turi lengvatą nemokėti įmokų iki MMA, o apie 19 tūkst. sirgo visą mėnesį, tad realiai mažesnes nei minimalias darbo pajamas turi tik apie 24 tūkst. žmonių. Daugiausia jų yra Visagino, Pagėgių, Šilutės rajonuose. Jų socialinės garantijos užtikrinamos mokant papildomas įmokas – darbdaviai privalo mokėti įmokas ne mažesnes nei nuo MMA.
Pensijos augo sparčiau nei darbo pajamos
Socialinio draudimo išmokos didėjo taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus vienos dienos ligos išmoka padidėjo 11 proc., vaiko priežiūros išmoka – 11 proc., nedarbo išmoka – 10 proc.
Pensijų didėjimas buvo sparčiausias per pastaruosius septynerius metus ir siekė 13,8 proc..
„Prie šio augimo prisidėjo ir papildomas pensijų indeksavimas pernai metų viduryje. Be jo pensijos didėjimas per metus būtų siekęs tik 8,5 proc.“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Vilniuje uždirbama beveik perpus daugiau nei likusiose savivaldybėse
Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių. Didžiausios vidutinės draudžiamosios pajamos – Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2 661 euras) ir Vilniaus gyventojų (2 141 euras), mažiausios – Kelmės rajone (1 284) ir Kalvarijoje (1 274).
