Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais metais. „Sodros“ duomenimis, ketvirtąjį 2020 metų ketvirtį vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, pajamos pasiekė 1467 eurus – augo 12,7 proc. , o apdraustųjų skaičius sumažėjo 1,9 proc. arba 24 tūkst., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė vidutinių darbo pajamų šalyje augimo. Stabtelėjus augimui per pirmąjį karantiną darbo pajamos vėliau sparčiai augo visoje šalyje ir beveik visuose sektoriuose, išskyrus didžiausią pandemijos poveikį patyrusią apgyvendinimo ir maitinimo sritį.
Antrojo karantino praėjusių metų pabaigoje įtaka darbo pajamų augimui liko nepastebima – vidutinės pajamos augo taip pat sparčiai kaip ir tą patį ketvirtį prieš metus. Apdraustųjų skaičius labiausiai krito per pirmąjį karantiną, o metų pabaigoje išliko gana stabilus. Tam įtakos galėjo turėti mokamos subsidijos už prastovas, kurios padėjo daliai žmonių išsaugoti darbo vietas“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Darbo rinkos regionuose laukia iššūkiai
Apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse. O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.
Vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (10 savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.).
Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.
Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 eurų, Vilniaus mieste – 1683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 eurai. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1229 eurai per mėnesį (ant popieriaus).
Mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik dvigubai mažesnės negu Neringoje – 1012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis tūkstantį eurų, užfiksuotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.
„Pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių darbo pajamų skirtumų, tačiau stipriau paveikė apdraustųjų skaičių. 43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose apdraustųjų ir anksčiau buvo mažiau. Savivaldybėse, kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis.
Pandemija šią tendenciją dar kartą patvirtino, nes būtent mažesnėse savivaldybėse nedarbo išmokų gavėjų skaičius santykinai išaugo labiau. Po kiekvieno didesnio ekonominio šoko mažesnėms savivaldybėms reikia daugiau laiko atsigauti nei, pavyzdžiui, didesnėms savivaldybėms.
Taigi panašu, kad po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse“, – pastebi K. Zitikytė.
Vieni sektoriai nukentėjo, kiti atrado naujų galimybių
Pandemijos ir karantinas įvairioms veikloms turėjo skirtingą poveikį. Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik visose ekonominėse veiklose išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.
Per metus sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis. Tuo tarpu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.
Taigi darbo pajamų augimą be kitų priežasčių lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams bei dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.
Pernai labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos srityje.
Tačiau darbuotojų daugėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo srityse. Beje, šiose srityse priėmimų ir atleidimų balansas per pirmąjį karantiną buvo neigiamas, tačiau iki metų pabaigos daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista.
„Pirmasis karantinas buvo netikėtas, precedento prieš tai neturėjęs įvykis, sukrėtęs visuomenę ir verslą. Dėl to jo poveikis darbo rinkai buvo daug stipresnis nei antrojo karantino, kai nežinomybės liko kur kas mažiau.
Dalis verslų pakeitė darbo organizavimą ir augino prekybos internetu dalį, atsirado galimybės reguliariai testuoti įmonių darbuotojus arba išleisti juos į prastovas, už kurias subsidijos didėjo, taip pat tęsti veiklą paskatino žinios apie pradedamą vakcinavimą nuo Covid-19“, – sako K. Zitikytė.
Antras karantinas darbo rinkai palankesnis
Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per antrąjį karantiną nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko stabilus.
Anot K. Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.
Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.
Dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai.
