Pirmą šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių asmenų vidutinės pajamos siekė 864 eurus ir buvo 100 eurų didesnės negu atitinkamą 2017 m. ketvirtį. Preliminariais duomenimis, metinis pajamų augimo tempas – 13 procentų. Atitinkamas ankstesnio ketvirčio rodiklis – 8,6 procento.
Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, spartesnį darbo pajamų vidurkio augimą lėmė nuo 2018 m. sausio iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA) ir pradėjęs galioti minimalios socialinio draudimo įmokos („grindų“) reikalavimas.
„Maždaug 3 iš 5 asmenų, kurie pernai uždirbo MMA ir mažiau, šių metų pirmą ketvirtį darbo pajamos ūgtelėjo dešimtadaliu ar daugiau. Palyginti su visais dirbančiaisiais, 10 proc. ir daugiau darbo pajamos augo maždaug 45 proc. asmenų. Vadinasi, MMA padidinimas prisidėjo prie to, kad, palyginti su ketvirtu 2017 m. ketvirčiu, darbo pajamų vidurkio augimas paspartėjo.
Kitas, taip pat su mažų pajamų augimu susijęs veiksnys – socialinio draudimo įmokos „grindys”, arba darbdavio prievolė sumokėti didesnę socialinio draudimo įmoką už mažesnes negu MMA uždirbančius darbuotojus.
Yra požymių, rodančių, kad, dalis darbdavių, kai padidėjo socialinio draudimo įmokos, pakėlė ir algas: nepaisant to, kad MMA išaugo, asmenų, kurių darbo pajamos nesiekia MMA, dalis sumažėjo – nuo 13,5 proc. gruodžio iki 11,8 proc. kovo pabaigoje“, – sako „Sodros” vyriausioji patarėja J. Varanauskienė.
