Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

R. Laužikas. Didikų virtuvėje lašiniai naudoti net kepant tortus

Rimvydas Laužikas, www.alkas.lt
2023-02-22 15:00:09
1
Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

Lašiniai | Rimi Lietuva nuotr.

Nors sveikatai palanki mityba XXI amžiuje tampa daugelio raciono pagrindu, o į riebesnę mėsą ar lašinius žvelgiama nepatikliai, per šventes ar šeimos susitikimus ant stalo vis dar puikuojasi tradiciniai patiekalai.

Gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad mėgstame tą maistą, prie kurio įpratome vaikystėje, o tai užtikrina papročių tęstinumą.

Jo nuomone, lašinių, kaip ir daugelio kitų tradicinių gaminių, nereikia ignoruoti – tiesiog verta atsiminti, kad mes, šiuolaikiniai žmonės, dirbame kur kas mažiau fizinio darbo nei mūsų protėviai, tad ir kaloringo maisto mums reikia kur kas mažiau.

„Lašiniai“ – vienas pirmųjų lietuviškų žodžių dokumentuose

Pasak prof. Rimvydo Laužiko, tyrimai rodo, kad kiaules Lietuvos teritorijoje žmonės augina jau ne mažiau kaip 3 500 metų ir proistoriniu laikotarpiu būtent kiauliena buvo viena pagrindinių mėsos rūšių.

„Viduramžiais, formuojantis aukštajai Lietuvos virtuvei, kiaulienos vaidmuo kiek mažėjo.

Ant valdovų, didikų bajoriškų stalų liko tik prabangesni kiaulienos gaminiai:

kumpiai, skilandžiai, dešros, tačiau valgyti ir lašiniai.

Įdomu tai, kad žodis „lašiniai“ yra vienas pirmųjų lietuviškų žodžių, patekusių į rašytinius dokumentus.

Dar 1394 metų Jogailos karališkojo dvaro dokumentuose randame įrašą, kad „5 grivnos duotos skerdikui, kuris nudūrė 12 meitėlių ir paruošė loszijna, skirtus pačiam Jo Didenybei karaliui“.

Ko gero, tai buvo sūdyti lašiniai, nors ir jų rūkymas yra labai sena maisto konservavimo technologija“, – sako R. Laužikas.

Profesorius pažymi, kad lašiniai buvo itin svarbūs lietuvių virtuvėje, tad ir valgyti jie įvairiai.

Neturtingų valstiečių namuose lašiniai ar iš jų pagaminti spirgai buvo universalus pagardas šiupiniui, troškintiems ir raugintiems kopūstams, košei ar padažui su skryliais, blynais bei kitais valgiais.

Per Mažąją Lietuvą spirgai pakliuvo net į vokiečių kalbą („spirgel“).

Maistas, dešros, lašiniai | zum.lt nuotr.
Maistas, dešros, lašiniai | zum.lt nuotr.

Turtingesniuose, miestiečių bei bajorų, namuose lašiniai buvo įmantresnių patiekalų receptų dalis:

„Be jų nepavykdavo gardžiai paruošti daugelio avienos ar jautienos patiekalų – šios mėsos rūšys buvo paklausiausios dvaro virtuvėje.

Lašiniai naudoti zrazams, virtai lydekai, paštetams, padažams, tortams, sriuboms gardinti. Jei reikėdavę spirgų per pasninką, dvare gamindavo jų pakaitalą iš baltos duonos gabalėlių, pakepintų aliejuje.“

Seniausia mėsos konservavimo technologija – sūdymas

Kadangi gyvulių skerdimas buvo priklausomas nuo metų laiko ir mėsą reikėjo išlaikyti ilgesnį laiką, ją lietuviai raugino, rūkė arba sūdė:

„Ko gero, seniausia lašinių gaminimo technologija buvo sūdymas.

Apie tai primena slaviški šio gaminio pavadinimai, pavyzdžiui, lenkiškas „słonina“.

Lašinių sūdymo receptų rasime XVII a. Radvilų virėjo receptų knygelėje, o sūdyti lašiniai paklausūs iki šiol.

Maisto konservavimas dūmais – jau kita technologija, kuri lašinių konservavimui pradėta naudoti ne taip ir seniai.

Pavyzdžiui, Teodoras Lepneris, rašydamas apie XVII amžiaus Prūsijos lietuvius, pamini, kad valstiečiai, nors ir moka puikiai rūkyti avieną, bet lašinius, dažniausiai, sūdo. Rūko – tik kai kurie, bet ir tie išmokę iš vokiečių.“

Pasak profesoriaus, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVII amžiais mėsos rūkymas buvo suvokiamas kaip džiovinimas dūmais.

Tad rūkyti tie mėsos gaminiai, kurie džiūva:

raumeningi kumpiai, dešros, skilandžiai. Tam, kad mėsa geriau laikytųsi, XVII amžiuje ją patartina papildomai aprūkyti apynių ar dilgėlių dūmais. Bet tai buvo šaltas rūkymas.

Kitokia, karšto mėsos rūkymo technologija yra susijusi su specialiai tam skirtų pastatų – rūkyklų plitimu, pirmiausia dvaruose, o po to – jau ir valstiečių ūkiuose.

Tarpukario Lietuvoje skirtingi lašinių konservavimo būdai jau yra pasiskirstę regionais. Jei ties Biržais buvo daugiau rūkoma karštuoju būdu, tai ties Utena – šaltuoju, o Dzūkijoje – apskritai sūdoma.“

Senesniais laikais lašiniai turėjo būti nepigūs, nes buvo brangi druska – pagrindinė jų konservavimo sudėtinė dalis.

Tarpukario Lietuvoje, derlingesnių žemių regionuose, jie buvo visiškai įprastas kasdieninis gaminys.

Profesorius priduria, kad visoje senojoje gastronomijoje riebus maistas laikytas geru maistu, o tai lašinių reputacijai taip pat buvo į naudą.

Na, o šiais laikais jų paklausą užtikrina gastronominės kultūros konservatyvumas – žmogus gali net nebekalbėti gimtąja kalba, nebešvęsti tradicinių švenčių, bet mėgti ir gaminti savo protėviams būdingus valgius.

Paklausiausi lašiniai – sūdyti

Daug kam nostalgiją kelia vaikystės maistas. Vienam tai spirgučių padažas ant apskrudusio plokštainio, kitam – bandelės su lašinukų įdaru.

Šiandien lietuvių namuose lašiniai nėra pirmo būtinumo produktas, bet pas daugumą virtuvėje jų rastume.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad pirkėjai pirmenybę teikia sūdytiems lašiniams, jie – žinomiausi.

„Lašinių pardavimai prekybos centruose visais metų laikais išlieka stabilūs, be didesnių svyravimų.

Daugiau nuperkama sūdytų lašinių, nors mūsų asortimentas gana platus:

turime įvairių Lietuvos gamintojų ne tik sūdytų, bet ir šaltai rūkytų lašinių.

Mėsos gaminių sūdymo ir rūkymo technologijos žinomos kartų kartoms, tad lietuviški lašiniai geros kokybės, aromatingi.

Parsinešus juos namo geriausia laikyti šaldytuve.

Tai ilgai negendantis produktas, todėl verta pasinaudoti akcijomis ir nusipirkti jų pigiau“, – pataria O. Suchočeva.

Pasak žinovės, siekiantiems apsipirkti efektyviau, verta pasidomėti šiuo metu galiojančiais ypatingais pasiūlymais bei nuolaidomis ir pagal juos planuoti apsipirkimus.

„Rimi.lt“ programėlėje rasite visą svarbiausią informaciją ir galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į nuolaidas.

Be to, yra galimybė ne tik apsilankyti fizinėse parduotuvėse, bet taip pat apsipirkti internetu:

sutaupysite ir laiko, ir atsilaikysite pagundoms įsigyti nebūtinų pirkinių, už kurių užkliūna žvilgsnis vaikštant pro lentynas fizinėje parduotuvėje“, – pataria gaminių vadovė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Šilas. Mažoji Lietuva tiesos ir interesų kovoje
  2. V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka
  3. R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…
  4. S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  5. Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė 
  6. D. Kauno monografijos „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ sutiktuvės
  7. Kodėl šiandienė „šiukšlė“ po kelerių metų gali tapti vertybe
  8. Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris
  9. Kilmingųjų Kalėdos: ko šiandien mums pavydėtų prabangių dvarų šeimininkai?
  10. Mažajai Lietuvai atminti
  11. Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. pasigedau says:
    2 metai ago

    žinų, po kiek kiaušiniai RIMI? Tai kokia RIMI kiaušinių kaina, ką? O po kiek kiaušiniai Lidle?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės
  • Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines
  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

Kiti Straipsniai

Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“ | etnosportas.lt nuotr.

Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Triukšmas | pixabay.com, Ezequiel Octaviano nuotr.

Triukšmadariams grės didesnės baudos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai