Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Kilmingųjų Kalėdos: ko šiandien mums pavydėtų prabangių dvarų šeimininkai?

www.alkas.lt
2022 12 02 10:00
0
Ilzenbergo dvaras žiemą | I. Irbinskaitės nuotr.

Ilzenbergo dvaras žiemą | I. Irbinskaitės nuotr.

Nepatikėsite, bet prieš šimtmečius dvaruose Kalėdas šventė panašiai, kaip mes – ant stalo šalia įmantriai paruoštos žuvies taip pat buvo patiekiami kūčiukai, aguonų pienas ir silkė.

Visgi vieno dalyko prabangoje skendintys kilmingieji galėtų mums pavydėti – galimybės jaukiai su šeima susėsti prie Kūčių stalo. Žiemos šventės dvare – tarsi „motyvaciniai įmonių vakarėliai“.

Kalėdos dvare – duoklė darbuotojams

Motyvuoti darbuotojus svarbu buvo visais laikais, o geriausiai tą padaryti padeda pramogos ir šventės.

Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras siekia atkurti dvarininkų kasdienybės bruožus, todėl čia ir šiandien rengiamos tradicinės iškilmingos puotos – šokama, klausomasi klasikinės muzikos koncertų, degustuojami senoviniai patiekalai.

„Senovėje dvaras buvo socialinio gyvenimo centras, čia lankydavosi garbingi svečiai, skleidėsi mokslo, meno, kultūros naujovės.

Dvare dirbo daug žmonių – tarnai, virėjai, valdytojai, raštininkai, ūkio prižiūrėtojai, be to, gyveno dvarininko šeima, lankydavosi svečiai iš užsienio.

Dvarininkas turėjo pareigą visais pasirūpinti, žinoti net apie tarnų šeimynines problemas, užtikrinti darbo kokybę.

Bendros šventės ir parodytas dėmesys buvo svarbus ir dvaro darbininkams, ir, žinoma, svečiams“, – pasakojo Ilzenbergo dvaro turizmo vadybininkė Aurelija Pitrėnaitė.

Dvaruose Kūčios ir Kalėdos buvo skirtos visam dvaro kolektyvui – prie stalo sėsdavo ne tik dvarininko šeimos nariai, bet ir darbininkai.

Dvarų istoriją ir kultūrą tyrinėjantis architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius teigė, kad senovėje dvarininkas buvo suvokiamas kaip plačios dvaro bendruomenės tėvas, o visi darbuotojai buvo tarsi jo vaikai, kuriais būtina pasirūpinti.

„Šiandien mūsų namai kaip privati erdvė yra atskirti nuo darbo, kuris yra viešo gyvenimo dalis. O anksčiau dvarininko šeimos privatus gyvenimas buvo susipynęs su viešosiomis pareigomis.

Dvaras pirmiausia buvo institucija, todėl per Kalėdas buvo galvojama, kaip „užganėdinti“ darbuotojus. Kalėdos dvare buvo rengiamos tarsi šiuolaikinis motyvacinis įmonės renginys.

Dvaro puota labai artimai primena šių dienų įmonių šventes, kurios rengiamos didelėse arenose, susirenka visas kolektyvas, rengiamos pramogos“, – palygino M. Daraškevičius.

Ilzenbergo dvaras žiemą | I. Irbinskaitės nuotr.
Ilzenbergo dvaras žiemą | I. Irbinskaitės nuotr.

Puotavo kaip prancūzai

Pačios seniausios puotos dvaruose vyko susėdus prie ilgų suolų, įrengtų didžiosiose salėse.

Vėliau mados keitėsi, todėl dvarų patalpos buvo perstatomos, didelės salės suskirstomus į mažesnes patalpas – valgomuosius ir salonus. Valgomuosiuose galėdavo puotauti apie 30–40 žmonių.

Didikai turėdavo iš užsienio atvykusius virtuvės šefus, kurie į Lietuvą atveždavo įvairias mitybos madas.

Anot M. Daraškevičiaus, Stanislovo Augusto Poniatovskio laikais būdingas didingas puotas su iškilmingais dideliuose dubenyse įnešamais valgiais ilgainiui pakeitė elegantiškas prancūziškas puotavimas – valgiai atnešami porcijomis po pertraukų, o jų pateikimas turi prasmę tarsi spektaklis.

„Ne tokie turtingi bajorai neturėjo pasaulio mačiusių virėjų, todėl valgė mums įprastus vietinės virtuvės patiekalus – sriubas, balandėlius, zrazus.

Per Kūčias maistas irgi buvo toks, kaip dabar mūsų, galėjo skirtis prabangos lygis. Valgė žuvies patiekalus, aguonų pieną, lauždavo plotkeles, minimi ir kūčiukai.

Šiandien retesnis dalykas – Kūčioms patiekiamos sriubos. Kadangi tai religinė, santūri šventė, dvaruose nesistengdavo pasipuikuoti, vakarienė gana kukli“, – sakė M. Daraškevičius.

Kasmet laikantis senųjų puotų protokolo Ilzenbergo dvare kartu su Rumunijos ambasada yra rengiami vakarai, skirti rumunų kilmės dvarininkės Livijos Majoresku-Dimšienės atminimui.

Iš dvaro ūkyje užaugintų natūralių gaminių gaminami tradiciniai patiekalai patiekiami puotose ir šiandien.

„Kepame kūčiukus pagal seną receptą, nes tai nuo lietuviškų Kūčių neatsiejamas valgis, kurį ragavo ir dvarininkai, kepame ir tradicinius šakočius.

Taip pat svečiams visada pasiūlome paragauti vaisių ir vynuogių vynų, pagamintų dvaro vyninėje.

Vynus derinti prie maisto Lietuvoje pradėta dvaruose – žinių virėjai parveždavo iš Vakarų Europos, buvo rašomi specialūs vadovėliai“, – teigė A. Pitrėnaitė.

Kilmingųjų Kalėdos: ko šiandien mums pavydėtų prabangių dvarų šeimininkai? | I. Irbinskaitės nuotr.
Kilmingųjų Kalėdos: ko šiandien mums pavydėtų prabangių dvarų šeimininkai? | I. Irbinskaitės nuotr.

Į darbuotojų širdis – per vaikus

Dvarai pirmieji Lietuvoje atvėrė duris Kalėdų eglutei, kurios sumanymas atkeliavo  iš Vakarų Europos. Per Kūčias apsilankę vakarinėse mišiose, bendruomenė susirinkdavo dvare.

„Pagrindinės iškilmės buvo eglutės įžiebimas – ji iliuminuojama žvakelėmis visiems stebint, tuomet giedamos giesmės, keičiamasi dovanomis.

Antrą ar trečią Kalėdų dieną eglutę surengdavo ir darbuotojų vaikams. Dvare būdavo pastatoma prakartėlė, susirinkusiems vaikams pasakojama biblinė istorija“, – dalijosi M. Daraškevičius.

Dvaruose Kalėdos buvo ir metų užbaigimas – sumokami mokesčiai, atlyginimas darbuotojams, aptariami kitų metų planai ir praėjusių metų pasiekimai.

M. Daraškevičius pasakojo, kad įteikti kalėdines dovanas tarnams ir jų vaikams būdavo privaloma. Dovanoms galima buvo tikėtis žaislų, maisto gaminiųų ir skanėstų, gėrimų, kitų praktiškų daiktų.

„Dovanojimo paprotį Ilzenbergo dvare puoselėti stengiamės nenutoldami nuo senųjų dvaro papročių, išlaikyti autentiškumą.

Dvare siūlomos dovanos – tai čia pagaminti gėrimai, kūčiukai, medus, šakočiai ar kiti kepiniai. Tokias staigmenas dvaro darbininkų vaikai galėjo gauti ir senovėje, nors daug duomenų apie tai neturime.

Visgi galima daryti išvadas lyginant turimus liudijimus, kurie pasiekia iš kitų Lietuvos dvarų senovės“, – pasakojo A. Pitrėnaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gintaro lietus Palangoje atnešė ir naują šalies čempioną
  2. Birštonas pradeda vasaros sezoną
  3. Savaitgalį šurmuliavo Plungės miesto šventė
  4. Belaukiant Kūčių vakaro
  5. Vilniaus Kalėdų eglė į sostinę atviliojo net 6 Kalėdų Senelius (video)
  6. Vilnius kviečia turistais tapti visus
  7. Rugpjūtis Estijoje: 20 festivalių per mėnesį
  8. Vaikų dienos centro auklėtiniai mokėsi kepti lietuviškus kūčiukus
  9. Muziejus kviečia švęsti Klaipėdos miesto gimtadienį kartu
  10. Senovėje įteiktos dovanos stebina: liūtas, netikra patranka ar tiesiog atleidimas
  11. Dainų diena pakvies prie vieno stalo susėsti visą Lietuvą (dienotvarkė)
  12. Didžiąsias žiemos šventes lietuviai ruošiasi sutikti šalies kurortuose ir pramogauti gamtoje
  13. Miškininkai dalins eglių šakas, medelius ragina rinktis atsakingai
  14. Kūčiukai: seni ir nauji papročiai
  15. Dar tebevyksta menų šventė Druskininkuose!
  16. Vietoje gegužės 1-osios – atostogų diena
  17. Už darbą per šventes – dvigubas mokėjimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Dėl reklamos „Financial Times“ Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją | Alkas.lt ekrano nuotr.

Dėl reklamos „Financial Times“ Seimo narė kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai