Penktadienis, 23 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2023-01-28 09:00:31
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris.

Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu.

Nuo to reikšmingo įvykio mus skiria 140 metų.

Kaip bebūtų keista, caro represijos po 1863 m. sukilimo iš dalies prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo.

Kaimuose pradėjo dirbti daraktoriai, veikti pogrindžio mokyklos, knygnešiai nešiojo ir platino draudžiamus spaudinius.

XIX amžiaus pabaigoje pradėjo atvirai reikštis lietuvių kultūrinis ir politinis pasipriešinimas rusinimui.

1880 m. Maskvos universiteto studentai ėmėsi redaguoti laikraštėlį Aušra.

Šis kuklus leidinys buvo vienas iš didžiosios Aušros pirmtakų. Mažojoje Lietuvoje buvo leidžiamas Keleivis ir Lietuviška Ceitunga.

Pogrindiniai leidiniai pradėjo „augti“ kaip grybai po lietaus.

Vien tik Seinų kunigų dvasinėje seminarijoje spaudos draudimo laikotarpiu buvo leidžiami bent penki slapti laikraštėliai. Labiausiai žinomas buvo Antano Miluko redaguojamas Knapt.

Ranka buvo perrašomi Visko po biskį bei būsimo vyskupo ir mokslininko Prano Būčio redaguojama Viltis.

1883 m. kovo mėnesį Ragainėje (dabar – Nemanas) pasirodė pirmasis Aušros numeris.

Jį parengė ir įžangą parašė Maskvos universiteto auklėtinis daktaras Jonas Basanavičius, tuo metu gyvenęs Prahoje.

Tai buvo lemtinga lietuvių tautos gyvavimo akimirka.

Aušra turėjo maždaug septyniasdešimt bendradarbių. Dauguma jų pasirašinėdavo slapyvardžiais.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

Uoliausi Basanavičiaus talkininkai buvo:

Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Martynas Jankus, Punsko klebonas Simonas Norkus ir kt.

Aušra buvo maldaknygės dydžio, buvo leidžiama tūkstančio egzempliorių tiražu. Jį finansavo patys leidėjai.

Dr. Jonas Basanavičius savo Autobiografijoje rašė:

Reikėjo todėl atrasti kitą kokią vietą arčiau Lietuvos sienos, iš kur galima būtų kontrabandos keliu laikraštį ir lietuviškas knygas platinti.

Šiame dalyke labai naudinga buvo pažintis su Jurgiu Mikšu, be kurio pagalbos ir triūso negalima buvo išleidimu ir laikraščio platinimu užsiimti.

Tuo tarpu kun. Narkevičius (S. Norkus – S. B.) buvo jau man prisiuntęs eilių pluoštą.

Višteliauskas – „Op, op, Nemunėli“, „Lietuviškąją kalbą“ ir prižadėjo daugiau rašyti, Dagilis, Šliupas, Pietaris – po kokį straipsnį atsiųsti žadėjo: žodžiu sakant – jau širdis ramesnė tapo.

Todėlei laiškais, gruodžio 26 d. 1882 (sausio 7 d. 1883 m.) į Višteliauską ir Mikšą rašytais, aš jiemdviem padaviau sumanymą įsteigti lietuvišką laikraštį Ragainėje po Mikšo priežiūra ir administracija ir, abiejų pritarimą apturėjęs, sausio 23 d. išsiunčiau Mikšui laikraščio „Aušros“ prospektą.

<…> Laikraščiui programinę „prakalbą“, rodos, sausio 28 d. rašiau, nes, ją Mikšui prie laiško pridėjęs, kitą, 29 d. išsiunčiau.

Pirmojo Aušros numerio įžangoje Jonas Basanavičius išdėstė žurnalo tikslus ir programą:

Laimingesnio dėl Lietuvos laiko ateinant belūkuriuodami, turime ir mes patys rūpintis apie savo dabarnykščius reikalus:

ką mokslinyčios nedaro, tai mes patys atlikti turime.

Kūniško maisto nestokodami, pirmiausiai turime rūpintis apie dvasišką šviesą. <…> užmiršome kuomi mes senovėje buvome, ir tik retoj dainoj ar pasakoje randi paminklą minavotą iš praeities mūsų…

Liko dar kalba mūsų garbinga… <…> Jei kožnas geras ir patogus sūnus guodoja savo tėvus ir tėvų tėvus, tai ir mes, lietuviai, šios gadynės turime sekti pavyzdį gerų sūnų senovės Lietuvos;

todėl pirmu pirmiausiai turime pažinti jųjų senovišką gyvenimą, būdą ir tikybą, jųjų darbus ir rūpesčius. <…> mes netrokštam dėl savęs kitokio pelno ir naudos, vienat, kad mūsų žodžiai pultų ant gražios dirvos ir atneštų šimteriopą dvasišką naudą Lietuvai.

Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!

J. Basanavičius sutvarkė pirmąjį ir dar keletą kitų Aušros numerių. Būdavo, kad jis vienas prirašydavo trečdalį leidinio. Iš viso Aušroje pasirodė apie 70 Jono Basanavičiaus straipsnių.

Svarbiausias Aušros tikslas buvo kovoti su lietuvių tautos nykimu, ugdyti žmonių materialinę ir dvasinę kultūrą. Žurnalas skatino lietuvių inteligentiją žadinti tautos savimonę.

Šiame leidinyje kūrybinį kelią pradėjo Maironis, Jonas Jablonskis, čia buvo spausdinama A. Vienažindžio, P. Vaičaičio kūryba.

Jonas Basanavičius | punskas.pl nuotr.
Jonas Basanavičius | punskas.pl nuotr.

Tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka rašė:

Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą“ ir… neprisimenu jau visko, kas su manim paskui darėsi… Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių į mano kambarėlio sienas…

Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: o tu, paklydėli, kur iki šiol buvai? Paskui pasidarė taip graudu, kad, apsikniaubęs ant stalo, apsiverkiau. <…>

Po to pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajėgos pradėjo rastis… Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaulė jau man per ankšta… Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs…

Aušra subrandino Vinco Kudirkos ir daugelio kitų lietuvių tautinę savimonę. Lietuviška periodinė spauda atvėrė lietuvių kultūrai naujus akiračius Lietuvos nepriklausomybės siekiams.

1886 metais, išėjus 40 numerių, Aušros leidimas dėl finansinių sunkumų sustojo. Jo nutiestą kelią tęsė Varpas ir kiti lietuviški laikraščiai.

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia paroda skirta dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti
  2. S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)
  3. S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)
  4. S. Birgelis. Lenkų komitetas Punske 1944 m.
  5. S. Birgelis. Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą (IV)
  6. S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)
  7. S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)
  8. S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)
  9. S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)
  10. S. Birgelis.1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Kalvarijos kalėjime (IV)
  11. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (V) Permaininga kova
  12. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Suvalkų trikampis (VI)
  13. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (I)
  14. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (II)
  15. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (III)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Qwxas says:
    2 metai ago

    Pasirodo ,prieš 140 metų lietuviai buvo daug toliarantiškesni rašybos atžvigiu. O jūs dabar inkščiat dėl trijų raidelių.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Tikrai taip – toliArantiškiems tikrai nebuvo sunku ir taip, ir anaip parašyti. Kaip savo laiku tai darė visos pasaulio kalbos, taip ir mūsiškiai mokslo žmonės pradžioje dar tik „prisimatavo” raides, bandė, kaip geriau, kas bus, jei tokias ar kitokias raides naudosime. Katros raidės reikalingos ŠIOS valstybės kalbai, o katros – tik svetimžodžiams (ir tai tik išskirtiniais atvejais); ar ilgainiui neišlįs koks kliurkas, klaidinantis valstybės tarnybas, teisinių ar kitų dalykinių raštų skaitytojus, ar koks žodis nebus susietas su visai kitais, ne šio žodžio šeimos žodžiais. Ir tai bandymai NE TIK KALBOS požiūriu, nes įrašas tapatybės dokumentuose užkabina ne vien tik kalbą, todėl ir kitus dalykus reikėjo tikrinti. Net ir menkas neapsižiūrėjimas gali atsiliepti ne vienai valstybės funkcijai, skaudžiai (netgi lemtingai!) atsiliepti pačiam paso turėtojui!
      Įrašai dokumentuose skirti ne kieno nors įgeidžius tenkinti. Tie įrašai VISŲ PIRMA TARNAUJA tapatybės dokumentą išdavusios VALSTYBĖS ĮSTAIGOMS. Jų paskirtis – neklaidinti, nepainioti, nedezinformuoti. Asmens dokumentas – ne žaislas. Gal ir teisi buvo humoristė Žilinskaitė – geriausia būtų mus sunumeruoti. Gautume kiekvienas ne vardą ir pavardę, bet savo numerį, ir visiems viskas bus aišku? Tiesa – vėl bėda: juk kaip ir raides, taip ir skaičius kiekviena tauta savaip taria!!! Tai iš kur žinoti, kada kinas, kokios nors vandenyno salos ar, pvz., P. Amerikos šalies žmogus MANO numerį taria? Tai psia krew – juk net poliglotai nemokėjo visų pasaulio kalbų, jų raidžių ar skaičių skambesio?!. 🙁 Ne, reikia ką nors gudresnio sugalvoti. Čipai po oda irgi ne išeitis – jų negali ištarti. Gal tamsta ką sugalvosite?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

G7 Kanadoje 2025-05-22/23
Naujienos

G7 šalys suvienija spaudimą Rusijai: griežtesnės sankcijos ir nauji įsipareigojimai dėl Ukrainos

2025 05 23
Pasiruošimas Vokietijos brigados inauguracijai | alkas.lt A. Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

Sostinėje – Vokietijos brigados inauguracija (nuotraukos)

2025 05 22
Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 22
Dainius Radzevičius
Lietuvoje

Žurnalistų etikos inspektoriumi siūloma skirti D. Radzevičių

2025 05 22
Vilniaus Mykolo Biržiškos sporto aikštynas
Lietuvoje

Vilniuje atidarytas sporto kompleksas su FIFA sertifikuota danga

2025 05 22
Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas
Lietuvoje

Prezidentas su Vokietijos Kancleriu aptarė saugumą ir gynybą

2025 05 22
Vaikai, telefonai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

100 Vilniaus mokyklų sutarė dėl telefonų ribojimo

2025 05 22
Kariai | LK nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė karių darbo sąlygų gerinimui

2025 05 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Globalistas apie L. Kojala. JAV Senatas tiesiog „spirga“ dėl naujų sankcijų Rusijai
  • +++ apie A. Medalinskas. Milijardai iš prekybos su Rusija ar laisvės siekianti Ukraina: Trampo pasirinkimas?
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G7 šalys suvienija spaudimą Rusijai: griežtesnės sankcijos ir nauji įsipareigojimai dėl Ukrainos
  • Sostinėje – Vokietijos brigados inauguracija (nuotraukos)
  • TOP 4 vandens siurbliai namų ir sodo sistemoms
  • Ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

Kiti Straipsniai

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Nopaičio klonis ties Užpjauniais | lgt.lrv.lt nuotr.

Geologai tyrė Šakių žemę: ledynų pėdsakai, kopos ir ledynmečių ežerai

2025 05 22
Menininkai kviečia stabtelėti prie upės: Santakoje gimsta žemės meno kūriniai

Menininkai kviečia stabtelėti prie upės: Santakoje gimsta žemės meno kūriniai

2025 05 22
Pasvalyje – penktoji Šiaurės Lietuvos chorų šventė | Rengėjų nuotr.

Daugiau kaip 500 choristų ir roko prieskonis: Pasvalyje vyks penktoji Šiaurės Lietuvos chorų šventė

2025 05 22
Ministras Š. Birutis: kultūros centrai – svarbūs partneriai stiprinant nacionalinį ir vietos bendruomenių kultūrinį savitumą

Ministras Š. Birutis: kultūros centrai – svarbūs partneriai stiprinant nacionalinį ir vietos bendruomenių kultūrinį savitumą

2025 05 22
VU vizualas | VU nuotr.

Naujojo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto laiko kapsulėje – kreipimasis į ateities kartas

2025 05 22
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Tamsioji medunešė bitė

Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines

2025 05 21
Išmanieji įrenginiai

Nauji reikalavimai išmaniesiems telefonams, belaidžiams telefonams ir planšetiniams kompiuteriams be klaviatūros

2025 05 21
Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai | Rengėjų nuotr.

Baigėsi vaikų ir moksleivių varžytuvės „Aguonėlė“: paaiškėjo geriausius šokėjus auginantys kolektyvai

2025 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Globalistas apie L. Kojala. JAV Senatas tiesiog „spirga“ dėl naujų sankcijų Rusijai
  • +++ apie A. Medalinskas. Milijardai iš prekybos su Rusija ar laisvės siekianti Ukraina: Trampo pasirinkimas?
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Rimgaudas apie Sostinėje – Vokietijos brigados inauguracija (nuotraukos)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai