Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2023-01-28 09:00:31
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris.

Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu.

Nuo to reikšmingo įvykio mus skiria 140 metų.

Kaip bebūtų keista, caro represijos po 1863 m. sukilimo iš dalies prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo.

Kaimuose pradėjo dirbti daraktoriai, veikti pogrindžio mokyklos, knygnešiai nešiojo ir platino draudžiamus spaudinius.

XIX amžiaus pabaigoje pradėjo atvirai reikštis lietuvių kultūrinis ir politinis pasipriešinimas rusinimui.

1880 m. Maskvos universiteto studentai ėmėsi redaguoti laikraštėlį Aušra.

Šis kuklus leidinys buvo vienas iš didžiosios Aušros pirmtakų. Mažojoje Lietuvoje buvo leidžiamas Keleivis ir Lietuviška Ceitunga.

Pogrindiniai leidiniai pradėjo „augti“ kaip grybai po lietaus.

Vien tik Seinų kunigų dvasinėje seminarijoje spaudos draudimo laikotarpiu buvo leidžiami bent penki slapti laikraštėliai. Labiausiai žinomas buvo Antano Miluko redaguojamas Knapt.

Ranka buvo perrašomi Visko po biskį bei būsimo vyskupo ir mokslininko Prano Būčio redaguojama Viltis.

1883 m. kovo mėnesį Ragainėje (dabar – Nemanas) pasirodė pirmasis Aušros numeris.

Jį parengė ir įžangą parašė Maskvos universiteto auklėtinis daktaras Jonas Basanavičius, tuo metu gyvenęs Prahoje.

Tai buvo lemtinga lietuvių tautos gyvavimo akimirka.

Aušra turėjo maždaug septyniasdešimt bendradarbių. Dauguma jų pasirašinėdavo slapyvardžiais.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

Uoliausi Basanavičiaus talkininkai buvo:

Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Martynas Jankus, Punsko klebonas Simonas Norkus ir kt.

Aušra buvo maldaknygės dydžio, buvo leidžiama tūkstančio egzempliorių tiražu. Jį finansavo patys leidėjai.

Dr. Jonas Basanavičius savo Autobiografijoje rašė:

Reikėjo todėl atrasti kitą kokią vietą arčiau Lietuvos sienos, iš kur galima būtų kontrabandos keliu laikraštį ir lietuviškas knygas platinti.

Šiame dalyke labai naudinga buvo pažintis su Jurgiu Mikšu, be kurio pagalbos ir triūso negalima buvo išleidimu ir laikraščio platinimu užsiimti.

Tuo tarpu kun. Narkevičius (S. Norkus – S. B.) buvo jau man prisiuntęs eilių pluoštą.

Višteliauskas – „Op, op, Nemunėli“, „Lietuviškąją kalbą“ ir prižadėjo daugiau rašyti, Dagilis, Šliupas, Pietaris – po kokį straipsnį atsiųsti žadėjo: žodžiu sakant – jau širdis ramesnė tapo.

Todėlei laiškais, gruodžio 26 d. 1882 (sausio 7 d. 1883 m.) į Višteliauską ir Mikšą rašytais, aš jiemdviem padaviau sumanymą įsteigti lietuvišką laikraštį Ragainėje po Mikšo priežiūra ir administracija ir, abiejų pritarimą apturėjęs, sausio 23 d. išsiunčiau Mikšui laikraščio „Aušros“ prospektą.

<…> Laikraščiui programinę „prakalbą“, rodos, sausio 28 d. rašiau, nes, ją Mikšui prie laiško pridėjęs, kitą, 29 d. išsiunčiau.

Pirmojo Aušros numerio įžangoje Jonas Basanavičius išdėstė žurnalo tikslus ir programą:

Laimingesnio dėl Lietuvos laiko ateinant belūkuriuodami, turime ir mes patys rūpintis apie savo dabarnykščius reikalus:

ką mokslinyčios nedaro, tai mes patys atlikti turime.

Kūniško maisto nestokodami, pirmiausiai turime rūpintis apie dvasišką šviesą. <…> užmiršome kuomi mes senovėje buvome, ir tik retoj dainoj ar pasakoje randi paminklą minavotą iš praeities mūsų…

Liko dar kalba mūsų garbinga… <…> Jei kožnas geras ir patogus sūnus guodoja savo tėvus ir tėvų tėvus, tai ir mes, lietuviai, šios gadynės turime sekti pavyzdį gerų sūnų senovės Lietuvos;

todėl pirmu pirmiausiai turime pažinti jųjų senovišką gyvenimą, būdą ir tikybą, jųjų darbus ir rūpesčius. <…> mes netrokštam dėl savęs kitokio pelno ir naudos, vienat, kad mūsų žodžiai pultų ant gražios dirvos ir atneštų šimteriopą dvasišką naudą Lietuvai.

Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!

J. Basanavičius sutvarkė pirmąjį ir dar keletą kitų Aušros numerių. Būdavo, kad jis vienas prirašydavo trečdalį leidinio. Iš viso Aušroje pasirodė apie 70 Jono Basanavičiaus straipsnių.

Svarbiausias Aušros tikslas buvo kovoti su lietuvių tautos nykimu, ugdyti žmonių materialinę ir dvasinę kultūrą. Žurnalas skatino lietuvių inteligentiją žadinti tautos savimonę.

Šiame leidinyje kūrybinį kelią pradėjo Maironis, Jonas Jablonskis, čia buvo spausdinama A. Vienažindžio, P. Vaičaičio kūryba.

Jonas Basanavičius | punskas.pl nuotr.
Jonas Basanavičius | punskas.pl nuotr.

Tautinės giesmės autorius Vincas Kudirka rašė:

Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą“ ir… neprisimenu jau visko, kas su manim paskui darėsi… Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių į mano kambarėlio sienas…

Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: o tu, paklydėli, kur iki šiol buvai? Paskui pasidarė taip graudu, kad, apsikniaubęs ant stalo, apsiverkiau. <…>

Po to pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma ir, rodos, naujos pajėgos pradėjo rastis… Rodos, užaugau išsyk, ir ta pasaulė jau man per ankšta… Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau lietuviu esąs…

Aušra subrandino Vinco Kudirkos ir daugelio kitų lietuvių tautinę savimonę. Lietuviška periodinė spauda atvėrė lietuvių kultūrai naujus akiračius Lietuvos nepriklausomybės siekiams.

1886 metais, išėjus 40 numerių, Aušros leidimas dėl finansinių sunkumų sustojo. Jo nutiestą kelią tęsė Varpas ir kiti lietuviški laikraščiai.

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia paroda skirta dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti
  2. S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)
  3. S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)
  4. S. Birgelis. Lenkų komitetas Punske 1944 m.
  5. S. Birgelis. Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą (IV)
  6. S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)
  7. S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)
  8. S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)
  9. S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)
  10. S. Birgelis.1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Kalvarijos kalėjime (IV)
  11. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (V) Permaininga kova
  12. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. Suvalkų trikampis (VI)
  13. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (I)
  14. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (II)
  15. S. Birgelis. Lietuvių siekiai prieštaravo Lenkijos komunistinės valdžios lūkesčiams (III)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Qwxas says:
    2 mėnesiai ago

    Pasirodo ,prieš 140 metų lietuviai buvo daug toliarantiškesni rašybos atžvigiu. O jūs dabar inkščiat dėl trijų raidelių.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėnesiai ago

      Tikrai taip – toliArantiškiems tikrai nebuvo sunku ir taip, ir anaip parašyti. Kaip savo laiku tai darė visos pasaulio kalbos, taip ir mūsiškiai mokslo žmonės pradžioje dar tik „prisimatavo” raides, bandė, kaip geriau, kas bus, jei tokias ar kitokias raides naudosime. Katros raidės reikalingos ŠIOS valstybės kalbai, o katros – tik svetimžodžiams (ir tai tik išskirtiniais atvejais); ar ilgainiui neišlįs koks kliurkas, klaidinantis valstybės tarnybas, teisinių ar kitų dalykinių raštų skaitytojus, ar koks žodis nebus susietas su visai kitais, ne šio žodžio šeimos žodžiais. Ir tai bandymai NE TIK KALBOS požiūriu, nes įrašas tapatybės dokumentuose užkabina ne vien tik kalbą, todėl ir kitus dalykus reikėjo tikrinti. Net ir menkas neapsižiūrėjimas gali atsiliepti ne vienai valstybės funkcijai, skaudžiai (netgi lemtingai!) atsiliepti pačiam paso turėtojui!
      Įrašai dokumentuose skirti ne kieno nors įgeidžius tenkinti. Tie įrašai VISŲ PIRMA TARNAUJA tapatybės dokumentą išdavusios VALSTYBĖS ĮSTAIGOMS. Jų paskirtis – neklaidinti, nepainioti, nedezinformuoti. Asmens dokumentas – ne žaislas. Gal ir teisi buvo humoristė Žilinskaitė – geriausia būtų mus sunumeruoti. Gautume kiekvienas ne vardą ir pavardę, bet savo numerį, ir visiems viskas bus aišku? Tiesa – vėl bėda: juk kaip ir raides, taip ir skaičius kiekviena tauta savaip taria!!! Tai iš kur žinoti, kada kinas, kokios nors vandenyno salos ar, pvz., P. Amerikos šalies žmogus MANO numerį taria? Tai psia krew – juk net poliglotai nemokėjo visų pasaulio kalbų, jų raidžių ar skaičių skambesio?!. 🙁 Ne, reikia ką nors gudresnio sugalvoti. Čipai po oda irgi ne išeitis – jų negali ištarti. Gal tamsta ką sugalvosite?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

10 taisyklių, kurių reikia laikytis gamtoje

2023 03 24
ES Investicijos | pixabay.com nuotr.

Regionų lūkesčiai dėl ES investicijų gali virsti nusivylimu projektams net neprasidėjus

2023 03 24
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Gerai dirbantys švietimo įstaigų vadovams galės tęsti karjerą kitoje įstaigoje

2023 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)
  • Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

by Ditė Česėkaitė
2023 03 26
2
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80...

Skaityti toliau

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

by Kristina Aleknaitė
2023 03 26
0
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Gegužės 13 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvare (Radviliškio r.) vyks vienintelė Lietuvoje „Tulpių žydėjimo šventė“, į darnią visumą...

Skaityti toliau

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

by Ditė Česėkaitė
2023 03 25
0
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Pernai lapkritį žiemiškai pertraukai „užmigdyta“ Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštė netrukus sulauks veiksmų, kurie mūsų šalies sporto aikštynuose...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • užsienio oro vežėjai apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai