Sultinys įprastai gaminamas vandenyje verdant kaulus, mėsą ar daržoves. Jis gali būti valgomas vienas, tačiau dažnai yra pilamas į troškinius ar padažus. Sultinys ne tik sušildo ar pamaitina, bet ir suteikia reikalingų maistinių medžiagų, jei jo gamybai naudojami kokybiški, švieži ingredientai, tokie kaip grybai, žolelės ar prieskoniai. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė nepataria sultinio vartoti asmenims, sveikstantiems po ūmių virškinimo sistemos ligų. Tuo tarpu „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi patarimais, kaip pasigaminti skanų bei sveikatai palankų sultinį ir mėgautis juo ilgesnį laiką.
Skatina skrandžio sulčių gamybą
Kaip teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, sultinys yra žuvies, grybų, daržovių arba tam tikrų mėsos dalių bei kaulų nuoviras. „Sultinys, kaip patiekalas, smarkiai mistifikuojamas sveikatos prasme. Turbūt retas nėra girdėjęs, kad jeigu artimasis susirgo, jam reikia išvirti sultinio ar nešti jo į ligoninę. Deja, nauda, gaunama su sultiniu, dažniausiai yra gaunama labiau iš dėmesio, kurį parodo sultinio gamintojas, tačiau šis patiekalas kartais gali ir pakenkti“, – įspėja gydytoja dietologė.
Pasak dr. E. Gavelienės, sultinyje yra ekstrakcinių medžiagų, mineralų bei baltymų. Kuo sultinys sodresnis, tuo labiau ekstrakcinės medžiagos skatina skrandžio sulčių gamybą ir gerina virškinimą: „Gyvūnų kauluose gausu kalcio, magnio, kalio, fosforo ir kitų mikroelementų. Šios maistingosios medžiagos puikiai padeda formuoti stiprius ir sveikus kaulus. Jos gali padėti stiprinti sąnarių sveikatą bei aprūpinti nepakeičiamomis aminorūgštimis.“
Tačiau būtent dėl ekstrakcinių medžiagų gydytoja nepataria sultinio vartoti asmenims, sveikstantiems po ūmių virškinimo sistemos ligų: „Jiems papildomo skrandžio sulčių sekrecijos skatinimo visiškai nereikia. Mėsos arba žuvies sultinių dažnai nerekomenduojama skanauti ir podagra sergantiesiems žmonėms. Dažnas yra girdėjęs, kad sveikatai palankiau naudoti antro arba trečio virimo sultinį. Tai reiškia, kad pirmą užvirusį skystį reikia nupilti ir vėl antrą kartą užvirinti. Tokiu būdu lieka mažesnis ekstrakcinių medžiagų kiekis.“
Fasuotos žolelės išsilaiko ilgiau
Gardaus sultinio paslaptis yra ne tik kokybiškos daržovės bei mėsa, bet ir prieskoninės žolelės. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, supakuotos žolelės išsilaiko ilgiau, o jeigu nėra kondensato ar drėgmės, nevyksta puvimo procesas: „Krapus galima išlaikyti uždaroje pakuotėje be kondensato ilgą laiką, svarbu, kad temperatūra būtų nuo 6 iki 10 laipsnių šilumos. O prieskoninės žolelės yra labai gležnos, ypač bazilikas, kuris labai jautrus šalčiui. Namuose žoleles reikėtų laikyti tik sausoje ir vėsioje vietoje, geriausia – šaldytuve, uždarytas į hermetišką indelį.“
Nespėjus suvalgyti žolelių, L. Barčaitė rekomenduoja jas užšaldyti: „Užšaldytos prieskoninės žolelės išlaikys visas naudingas medžiagas bei vitaminus, o vėliau galėsite panaudoti jas sultinių, sriubų bei įvairių kokteilių gamybai.
Pervirus sultinį galime sugadinti
Pasak kulinarijos technologės, tradicinėje kinų medicinoje karšta sriuba ar sultinys laikomi labai veiksmingu būdu paruošti skrandį likusiam maistui ir sušildyti virškinimo proceso „variklius“.
Gaminant sultinį kulinarijos technologė rekomenduoja naudoti kokybiškus ingredientus, tačiau nebijoti įdėti ir daržovių bei mėsos likučių: „Įprastai sultiniui naudojamos vištos nugarėlės, kakliukai ar sparneliai, bet puikiai tiks ir kitos dalys, kurias rasite šaldytuve. Sultiniui taip pat labai svarbus saikingas virimo laikas. Nors dauguma mano, kad kuo ilgiau virsime, tuo skanesnis bus patiekalas, tai – netiesa, nes pervirus sultinį galima jį sugadinti.“
Norint ilgiau mėgautis gardžiu sultiniu, L. Barčaitė rekomenduoja jį užšaldyti: „Kruopščiai nuplaukite ledukams šaldyti skirtas formeles ir palikite jas išdžiūti. Atsargiai pripildykite jas atvėsusiu sultiniu ir įdėkite į šaldiklį. Šaldymo kameroje sultinys gali būti net 4-6 mėnesius.“
Lengva vištienos sriuba su žiediniais kopūstais ir imbierais
Sultiniui reikės:
550 g viščiukų broilerių filė;
2 šaukštų „Rimi Basic“ aliejaus;
1 vnt. svogūnų;
5 skiltelių česnako;
2 cm imbiero šaknies;
1 vnt. morkos;
1 vnt. žiedinio kopūsto (mažo);
1 vnt. raudonos saldžiosios paprikos;
1 vnt. saliero stiebo;
druskos, pipirų pagal skonį;
laiškinio česnako papuošimui.
Gaminimo eiga:
- Pasiruoškite daržoves. Svogūną ir morką nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Česnako skilteles sukapokite. Imbiero šaknį nuskuskite ir sutarkuokite. Žiedinį kopūstą supjaustykite į keturias dalis, sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki ryžio didumo gabalėlių arba sutarkuokite stambia tarka. Saliero stiebą supjaustykite. Papriką perpjaukite per pusę, pašalinkite sėklytes ir susmulkinkite.
- Dideliame puode ant vidutinės kaitros įkaitinkite aliejų. Suberkite susmulkintus svogūną, morką, česnaką ir imbierus. Pakepkite 1 minutę, sudėkite vištienos gabalėlius, pakepkite dar 2 minutes, užpilkite vandeniu (apie 2,5 litro), užvirinkite.
- Sriubą virkite apie 20 minučių. Suberkite susmulkintus žiedinius kopūstus, papriką, saliero stiebą. Pavirkite apie 15 minučių, pagardinkite sriubą druska ir pipirais.
- Į lėkštę dėkite gabaliuką vištienos, įpilkite sriubos. Sriubą patiekite su sukapotu laiškiniu česnaku.
