Pirmadienis, 1 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus

www.alkas.lt
2023-01-28 12:36:33
107
PERŽIŪROS
0
Žuvų taukai | Pixabay nuotr.

Žuvų taukai | Pixabay nuotr.

„Jei reikėtų pasirinkti vienus maisto papildus iš visų, esančių vaistinėse, neabejotinai tai būtų žuvų taukai. Ypač šiuo dažno peršalimo laikotarpiu“, – sako gydytoja endokrinologė ir sveikos mitybos entuziastė Ieva Auglytė.

Gydytojos teigimu, žuvų taukai ir jų veikliosios omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios dėl to, kad organizme yra negaminamos, jų būtina gauti papildomai. Be to, tai vieni seniausių, geriausiai ištirtų ir kone kiekvienai kūno ląstelei naudingų maisto papildų, kurie turėtų būti vartojami nuolat.

Įsitikinimas: žuvų taukai naudingi tik imunitetui.

Faktas: žuvų taukai naudingi visam kūnui.

„Omega-3 riebalų rūgščių yra kiekvienoje kūno ląstelėje, tiksliau sakant, jų membranoje. Tai ypač svarbi sudėtinė organizmo medžiaga, moduliuojanti tarpląstelinius signalus, genų ekspresiją ir membranos baltymų funkciją. Stiprūs, kasdien vartojami žuvų taukai su dideliu omega-3 naudingųjų rūgščių (eikozapentaeno, sutr. EPR ir dokozaheksaeno, sutr. DHR rūgštimis) kiekiu gali turėti didelės reikšmės tiek imuninei, tiek nervų, kraujotakos, griaučių, raumenų ir kitoms organizmo sistemoms“, – neabejoja endokrinologė ir konkretizuoja esminius privalumus.

Norint šaltuoju metu išvengti peršalimo ligų ir virusinių infekcijų išties svarbu stiprinti imunitetą. Pasak I. Auglytės, tyrimais nustatyta, kad omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys gali veikti imuninių ląstelių, tokių kaip B ir T limfocitai, aktyvumą bei IgM ir IgG antikūnų kūrimąsi ir taip padėti kūnui apsisaugoti nuo įvairių ligų. „Žuvų taukai taip pat gali sumažinti citokinų (uždegiminių molekulių) gamybą ir genų ekspresiją bei padidinti prostaglandinų ir rezolvinų generavimą. Šios uždegimą mažinančios medžiagos švelnina uždegiminius procesus ir gali padėti imuninei sistemai sėkmingai įveikti bakterijas ir virusus. Be to, žuvų taukai naudingi ir esant lėtiniams uždegimams, susijusiems su tokiais sveikatos sutrikimais kaip nutukimas, diabetas ar depresija“, – vardija gydytoja endokrinologė.

Jos teigimu, žuvų taukai gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką, nes geba padidinti gerojo (DTL) ir sumažinti blogojo (MTL) cholesterolio ir trigliceridų (blogųjų kraujo riebalų) kiekį kraujyje, palaikyti normalų kraujo spaudimą ir apsaugoti nuo širdies ritmo sutrikimų. Ji taip pat pabrėžia, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti kraujagysles pažeidžiančius uždegiminius procesus ir insulto bei infarkto riziką.

Neseniai atlikta metaanalizė skelbia, kad omega-3 riebalų rūgščių vartojimas po 1 g per dieną ir daugiau turi didelę prevencinę vertę sergantiesiems kardiovaskulinėmis ligomis ir net iki 9 proc. mažina mirties nuo širdies smūgio riziką. Jos taip pat be galo svarbios aterosklerozės ir jos komplikacijų profilaktikai.

Gydytoja taip pat primena, kad omega-3 rūgštys gali palaikyti kremzlių ir sąnarių elastingumą, paskatinti kremzlių regeneracijos procesus, padidinti kaulų tankį, malšinti sąnarių uždegimą ir net išgelbėti nuo sustingimo ir skausmo sergant osteoartritu.

Tyrimais įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgščių trūkumas didina akių ligų išsivystymo tikimybę.

Paklausta apie žuvų taukų įtaką kitoms kūno sistemoms, gydytoja pabrėžia naudą smegenų ir visos nervų sistemos veiklai, atminčiai, gebėjimui susikaupti, susikoncentruoti. Pasak I. Auglytės, omega-3 riebalų rūgštys gali palengvinti senėjimo procesus, sulėtinti pažintinių funkcijų silpimą ir sumažinti Alzheimerio ligos riziką.

Be to, manoma, kad žuvų taukai gali užkirsti kelią kai kurių psichinių sutrikimų atsiradimui arba padėti sumažinti jų simptomus. „Jie taip pat gali būti naudingi siekiant stabilizuoti nuotaikų svyravimą, gydant depresiją, šizofreniją ir net bipolinius sutrikimus. Omega-3 riebalų rūgštys gali padėti kovojant su stresu ir nemiga“, – priduria gydytoja.

„Omega-3 riebalų rūgštys labai svarbios ir odos, plaukų, nagų būklei bei gerai išvaizdai apskritai. Jos gali apsaugoti nuo laisvųjų radikalų, padėti regeneruotis ląstelėms, atkurti odos drėgmę bei, kaip minėta, slopinti uždegimines reakcijas. Manoma, kad šios rūgštys turi įtakos ir telomerų, susijusių su senėjimo procesais, ilgiui. Senstant telomerai trumpėja, o žuvų taukai gali padėti jiems ilgiau išlikti pradinio ilgio“, – potencialiu jaunystės eliksyro receptu dalijasi I. Auglytė ir priduria, kad dėl omega-3 riebalų rūgščių galimybės neutralizuoti kenksmingų sočiųjų riebalų poveikį, vartojant kokybiškus žuvų taukus ir užsiimant fizine veikla, gali sumažėti kūno riebalų kiekis.

Įsitikinimas: omega-3 riebalų rūgštis kūnas pasisavina tik vartojant su polifenoliais.

Faktas: atlikta daugiau nei 10 000 tyrimų, įrodančių grynų omega-3 riebalų rūgščių poveikį.

„Žinoma, kad omega-3 riebalų rūgštys yra linkusios oksiduotis, – pasakoja gydytoja. – Po oksidacijos jos praranda naudingąsias savybes ir net gali tapti žalingos. Ilgai buvo manoma, kad oksidacijai sustabdyti ir geresniam riebalų rūgščių pasisavinimui jas reikia vartoti su polifenoliais, dideliu jų kiekiu. Tačiau naujausi tyrimai įrodė, kad pridėtiniai polifenoliai oksidacijos proceso visiškai nesustabdo, nes jis vyksta riebalų rūgštis veikiant šviesai ir karščiui.

Kokybiškuose žuvų taukuose naudojamų antioksidantų visai užtenka jų apsaugai nuo oksidacijos ir EPR bei DHR rūgščių savybėms išsaugoti. Pavyzdžiui, alfa-tokoferolis, t. y. vitaminas E, naudojamas kapsulėse, pasižymi stipriausiu antioksidaciniu poveikiu iš visų tokoferolių. Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad jo antioksidacinės savybės buvo stipriausios, palyginti su beta ir gama tokoferoliais. Skystuose žuvų taukuose naudojamas koncentruotas tokoferolių ekstraktas – riebaluose tirpi medžiaga, kuri puikiai juos apsaugo nuo oksidacijos.“

Įsitikinimas: visi žuvų taukai vienodi, o omega-3 riebalų rūgščių kiekis – nesvarbu.

Faktas: žuvų taukai skiriasi ne tik skoniu, bet ir sudėtimi, inovatyvumu, apsauga nuo oksidacijos. Nuo EPR ir DHR rūgščių kiekio priklauso papildų veiksmingumas.

„Renkantis žuvų taukus, nepaprastai svarbu atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytus duoemnis ir omega-3 riebalų rūgščių koncentraciją, – perspėja I. Auglytė ir pastebi, kad atsakingi, kokybiškų papildų gamintojai pateikia ne tik tikslų aktyviųjų omega-3 rūgščių kiekį, bet ir nurodo aukščiausios kokybės žaliavos sertifikavimą, nepriklausomų trečiųjų šalių žaliavos patikrą, žuvų taukų šaltinį ir net antioksidantus, esančius sudėtyje.“ Pasak endokrinologės, ant žuvų taukų pakuočių labai dažnai išdidinamas bendras žuvų taukų kiekis, nors vertingiausia dalis – būtent omega-3 riebalų rūgštys.

Pagrindinis rodiklis, renkantis žuvies taukus, gydytojos teigimu, yra veikliųjų omega-3 EPR ir DHR rūgščių koncentracija. „Kuo didesnis EPR ir DHR kiekis, tuo stipresnė ir didesnė naudingų medžiagų koncentracija ir tikimybė pasiekti užsibrėžtų sveikatos tikslų“, – akcentuoja I. Auglytė ir vardija rekomendacijas.

Pasaulinė omega-3 rūgščių EPR ir DHR organizacija (angl. Global Organization for EPA and DHA Omega-3), įvertinusi naujausius tyrimus ir įrodymus, kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui patariama vartoti 500 mg, o nėščioms ir maitinančioms moterims – nuo 700 iki 1 000 mg EPR ir DHR (iš kurių bent 300 mg turėtų būti DHR). Suaugusiems žmonėms, siekiantiems apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, rekomenduojama vartoti nuo 1 iki 5 g EPR ir DHR per parą.

Įsitikinimas: žuvų taukų kilmė – nesvarbi.

Faktas: nuo žuvų rūšies priklauso daug.

Pasak I. Auglytės, žuvų taukai, pagaminti iš smulkių riebių žuvų, tokių kaip ančiuviai, turi bene daugiausia privalumų. Jie natūraliai sukaupia didžiausią omega-3 riebalų rūgščių kiekį, palyginti su didelėmis žuvimis ar jų kepenimis. Įrodyta, kad šios rūgštys geriau pasisavinamos tada, kai yra vartojamos kartu su maistu ir yra natūralios trigliceridų formulės, randamos būtent mažose laukinėse žuvyse.

„Be to, smulkios laukinės jūrinės žuvys, tokios kaip ančiuviai, yra lengvai atsinaujinantis šaltinis ir pasižymi išskirtiniu švarumu ir tyrumu, nes beveik nekaupia toksinų. Ančiuvių taukų žaliava sugaunama vandenynuose tvarios žvejybos būdu, tad daromas mažesnis poveikis aplinkai ir saugomi jūros ištekliai. Tokiu atveju žaliavos gamintojas turi patvirtintą „Jūros draugo“ statusą (angl. Friend of the Sea)“, – vertinga informacija dalijasi gydytoja ir priduria, kad žuvų taukai, išgauti iš didžiųjų riebių žuvų, pavyzdžiui, lašišų ar menkių, yra prastesnis pasirinkimas, nes tokios žuvys dažniausiai auginamos fermose ir šeriamos grūdais, tad sukaupia kur kas mažiau omega-3 riebalų rūgščių

Įsitikinimas: skysti žuvų taukai neskanūs.

Faktas: šiuolaikiniai žuvų taukai gali būti neutralaus skonio.

Sveikos mitybos entuziastė neabejoja, kad skystų žuvų taukų skonis puikiai nusako gaminio kokybę ir inovatyvumą. „Šiandien Lietuvoje yra žuvų taukų, kurių gamyboje naudojamos šiuolaikinės distiliavimo ir koncentravimo technologijos, leidžiančios sukurti ne tik neutralaus, bet net ir išties gardaus citrinų, apelsinų ar žaliųjų citrinų skonio žuvų taukus be jokio žuvies poskonio. Tai sukuria malonią kasdienio vartojimo patirtį ir kartu suteikia žmogui tai, ko labiausiai reikia, – didelį kiekį aktyviųjų omega-3 rūgščių. Tokie žuvų taukai pakeičia vartotojų įsitikinimus ir leidžia mėgautis jų teikiama nauda sveikatai“, – džiaugiasi I. Auglytė ir primena, kad nemėgstant skystų žuvies taukų galima rinktis kitą jų formą – kapsules.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip pasirinkti geriausius žuvų taukus?
  2. Ką turėtume žinoti apie glaukomą?
  3. 7 mitai apie maisto papildus
  4. Ką istorija žino apie epidemijas?
  5. Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  6. Ką žinote apie piktybinę kraujo ligą – limfomą?
  7. Apie vorus, gyvates, odontologus ir baimės esmę
  8. Prasimanymai apie širdies vaistus klaidina ligonius
  9. Ką svarbu žinoti apie gripą ir kaip apsisaugoti?
  10. Medikų žinios apie rankų higieną itin menkos
  11. Daugelis reklamose skambančių teiginių apie papildus – moksliškai nepagrįsti
  12. Seimas pritarė siūlymui įpareigoti pacientus pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą
  13. L.V.Medelis. Replika apie skiepus – nežudykit mano vaiko
  14. J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją
  15. Dėmesio: Japonija vakcinas papildo įspėjimu apie miokardito riziką ir reikalauja sutikti tik susipažinus su poveikiu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune
Kalba

Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune

2026 06 01
VMU saugo vienas svarbiausių miško gyventojų – skruzdėles
Gamta ir ekologija

Kaip VMU saugo vienas svarbiausių miško gyventojų – skruzdėles?

2026 06 01
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Gamta ir žmogus

PAGD: saugus poilsis prasideda nuo atsakingo elgesio

2026 06 01
Atidarytas naujos kartos elektromobilių įkrovimo parkas
Lietuvoje

Kelyje Vilnius–Klaipėda atidarytas naujos kartos elektromobilių įkrovimo parkas

2026 06 01
Kavinė
Lietuvoje

Prasidedant sezoniniams darbams, priminimas darbuotojams ir darbdaviams

2026 05 31
Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?
Gamta ir ekologija

Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti

2026 05 31
Būstas
Lietuvoje

Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

2026 05 31
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“
Istorija

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Vėjo jėgainės
Lietuvoje

Gyvenantys netoli vėjo elektrinių jau gali kreiptis kompensacijų

2026 05 31
Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas
Kultūra

Pirmą kartą Baltijos šalyse: Vilniuje vyks pasaulinis universitetinio teatro kongresas

2026 05 31
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Neišnaudojus neperleidžiamų mėnesių, vaiko priežiūros išmoka bus mokama trumpiau

2026 05 31
Liepos Žaidimų Pieva
Gamta ir žmogus

Vilniuje atsiras dar viena laisvalaikio erdvė

2026 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • +++ apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasaulio esperantininkų kongresas vyks Kaune
  • Kaip VMU saugo vienas svarbiausių miško gyventojų – skruzdėles?
  • PAGD: saugus poilsis prasideda nuo atsakingo elgesio
  • Kelyje Vilnius–Klaipėda atidarytas naujos kartos elektromobilių įkrovimo parkas

Kiti Straipsniai

Vyras ramiai miega lovoje šalia melatonino papildo

Melatoninas: kaip veikia ir kam tikrai tinka

2026 05 29
Sveikata

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Sveikata

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Sveikata

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Sveikata

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14
Susitikimas Prezidentūroje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04
Sveikata

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Sveikata

Tirpsta rankos ar silpsta raumenys? Neskubėkite to nurašyti nuovargiui

2026 05 02
Lagaminas

Kas iš tikrųjų dažniausiai sugadina atostogas?

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • +++ apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • klaustukas apie Aplinkosaugininkai ragina atsisakyti balionų ir dangaus žibintų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
itshungarian.com nuotr.

Žiemą sušildys žuvienė ant laužo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai