Visada smagu išsirengti į kelionę, iš kurios grįžtame pakylėti: daugiau sužinoję, praturtėję psichologiškai ir pailsėję. Merkinė, neabejotinai, yra viena iš tokių turiningų krypčių.
Kodėl verta aplankyti šį Dzūkijos perlu vadinamą miestelį pasakoja Merkinės kraštotyros muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas, Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, žurnalistas Vytaras Radzevičius, gamtininkas, botanikas Mindaugas Lapelė bei komunikacijų žinovas, keliautojas Alkas Paltarokas.
Černiauskas: Merkinės vardas ryškus Lietuvos istorijoje
Černiauskas sako, kad į Merkinę verta atvykti tiems, kam įdomi Lietuvos istorija. „Merkinė yra vienas iš tų miestelių, kurie amžių tėkmėje įpynė savo vardą į didelių, istorinių įvykių nėrinį.
Ar kalbėtume apie Vilniaus miesto tapimą miestu, nes būtent XIV a. pabaigoje čia suteiktos Magdeburgo teisės Vilniaus miestui, ar apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos mirtį Merkinėje – įvykį, turėjusį didelės reikšmės to meto valstybės likimui ir atsakui į iššūkius, kurie tuo metu kilo.
Per Merkinės istoriją galima papasakoti Lietuvos valstybės istoriją. Nes čia būta ir pilies, ir miesto, ir žydų ir karalių, knygnešių ir partizanų, žymių asmenybių“, – pasakoja Merkinės kraštotyros muziejaus vadovas.
Taip pat netoli Merkinės, Subartonyse, yra įsikūręs memorialinis Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejus. Pačioje Merkinėje yra jo vardo gimnazija, jo garbei pastatytas paminklas.
Renginiai su istorijos prieskoniu
Černiauskas kviečia apsilankyti ir Merkinės renginiuose. Liepos mėnesio pabaigoje čia vyks šiuolaikinio meno festivalis „Aritmija“, rugpjūčio pabaigoje – gyvosios archeologijos šventė „Samanos“.
Renginių metu bus paliesti ir istoriniai klodai, kurių Merkinėje tikrai netrūksta. Metų pabaigoje visuomenei bus pristatytas Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago kalnelis su paminklu.
Norintiems sužinoti daugiau muziejaus direktorius rekomenduoja sekti muziejaus ir Merkinės kultūros centro profilius socialiniame tinkle Facebook.
Ramanauskaitė-Skokauskienė apie pasišventimo laisvei takus
Merkinės apylinkėse vyksta žygiai, skirti atsiminti A. Ramanausko-Vanago bei jo bendražygių laisvės kovoms. „Man atrodo, kad maršrutai „Vanago kovų takais“ yra labai aktualūs ir svarbūs.
Tai – vienas iš būdų nutraukti melo šydą nuo sovietinių okupantų apšmeižtos mūsų garbingos laisvės kovų istorijos.
Keliautojai čia randa konkrečių kovų vietas, sužino jų istoriją, gali pajusti laisvės kovotojų – partizanų pasišventimą kovai už Lietuvos laisvę.
O Vanagas yra to pasišventimo ir pasiaukojimo simbolis“, – sako A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Radzevičius kviečia „paragauti“ Merkinės
Merkinės dvarvietėje keliautojų laukia V. Radzevičiaus įkurtas lauko restoranas – vasaros kiemas „Pasaulio puodai“.
Žurnalistas, keliautojas, kulinarinių knygų autorius V. Radzevičius sako, kad restoranas įsikūręs viename gražiausių Lietuvos kampelių: prieš akis kyšo nuostabus Merkinės piliakalnis, šalia plyti Nemuno ir Merkio santaka, tolumoje mėlynuoja pušys.
„Merkinė – Dzūkijos Nida, su savo kvapais ir skoniais, bet tuo pačiu istorinė kultūros kryžkelė, mielai atverianti duris pasauliui.
Mes savo puoduose tuos skonius ir maišome, negailėdami nei druskos, nei prieskonių, nei aštrumo. Atvykite ir patys pamatysite“, – kviečia keliautojus V. Radzevičius.
Lapelė: Merkinė – gamtos, istorijos ir kultūros lydinys
„Kiekvienas Lietuvos miestas ir kaimelis yra savotiškai gražus, bet yra vietų, kur gamtos, istorijos ir kultūros lydinys suteikia tai vietai visiškai kitokią kokybę.
Tokia ir yra Merkinė, įsikūrusi vietoje, kur susitinka Dzūkų aukštumos ir Dainavos smėlėtosios lygumos, į vieną visumą apjungtos Nemuno ir Merkio vandenimis.
Nemuno slėniu, europinės reikšmės rūšių migracijos koridoriumi, čia atkeliauja kitur mūsų krašte nesutinkamos augalų ir gyvūnų rūšys.
Čia nuo seno susitikdavo ir skirtingos dzūkų kiltys – šiliniai, grumstų, panemunių.
Gal todėl ši vieta ir yra Dzūkijos nacionalinio parko centras, vartai į įdomiausias šio krašto vietas“, – gražių žodžių Merkinei negaili gamtininkas, botanikas M. Lapelė.
Jis cituoja ir profesoriaus Česlovo Kudabos kažkada pasakytus žodžius: „Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus.
Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik… jūros krantų“.
Paltarokas apie paveikslą su stipriu užtaisu
Komunikacijos kompanijos vadovas A. Paltarokas kartu su bendraminčiais visais įmanomais būdais skatina Lietuvos Laisvės kovų istorijos puoselėjima, vykdo projektą „Vanago Lietuva“.
Šiuo metu Merkinės muziejuje kaip tik rodomas ypatingas A. Ramanausko-Vanago portretas, kurį taip pat verta įtraukti į lankytinų objektų Merkinėje sąrašą.
„Šis portretas nupieštas, ko gero, pagal garsiausią partizanų vado nuotrauką, kurioje jis pozuoja 1947 m. su vanagėliais ant pečių. Portretą nupiešė Ukrainos jūrų pėstininkų karininkas Denisas, kuris dabar kariauja.
Su juo susipažinome dar 2019 m. rytų fronte. Sužinojau, jog jis mėgsta piešti (šis užsiėmimas jam tarsi terapija po patirtos kontūzijos) ir dar prieš šį karą paprašiau Vanago portreto.
Tai – stiprus simbolinis užtaisas su gilia mintimi: laikai nauji, o priešas tas pats. Portretas atkeliavo pirmomis karo savaitėmis į Lietuvą.
Sutariau, jog originalas atiteks A. Ramanausko-Vanago dukrai Auksutei, kai tik karas pasibaigs, o dabar numeruotos portreto kopijos keliauja į rankas žmonėms, kurie prisideda prie paramos Ukrainai.
Tokį portretą prasminga turėti namuose, juk A. Ramanauskas-Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, o autorius kaunasi už Laisvę“, – sako A. Paltarokas.
