Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

Politinis strateginis lygmuo

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai vakar susitarė skirti dar 500 mln. eurų (542 mln. JAV dolerių) karinei pagalbai Ukrainai, pranešė pareigūnai, o Berlynas susidūrė su dar didesniu spaudimu dėl Kijevo raginimų tiekti jam Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard”.

Susitarimas dėl septintosios tokios pagalbos dalies buvo pasiektas 27 ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje po to, kai Vakarų šalys praėjusią savaitę nesugebėjo susitarti dėl tankų siuntimo Ukrainai, tačiau pažadėjo milijardinę paramą.

„Mes ir toliau tvirtai remiame Ukrainos ginkluotąsias pajėgas”, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Švedijos atstovas.

Vengrijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad nors jo vyriausybė nepritaria tam, kad Europos Sąjunga siųstų Ukrainai lėšų ginklams įsigyti, tačiau ji neblokuos planuojamos paramos Kijevui.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje, Peteris Sijjarto (Péter Szijjártó) atmetė kaip „melą” praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Vengrija planuoja vetuoti Ukrainai skirtas lėšas pagal bloko Europos taikos priemonę.

„Mes nemanome, kad ginklų siuntos ir šimtai milijonų eurų, kuriuos Europa išleido joms finansuoti, yra gera idėja. Tačiau mes neblokuosime sprendimo”, – sakė jis.

Nors Vengrijos vyriausybė neblokavo ankstesnių išmokų pagal šią priemonę, pagal kurią iki šiol Ukrainai buvo skirta 3,1 mlrd. eurų ginklams finansuoti, gruodžio mėnesį ji vetavo 18 mlrd. eurų pagalbos paketą, todėl kitos 26 ES valstybės darė viską, kad pinigų tiekimas nenutrūktų.

Savo ruožtu, Lenkija pirmadienį pareiškė, kad oficialiai paprašys Berlyno leidimo siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard” į Ukrainą, bet jos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis nenurodė, kada bus pateiktas prašymas Vokietijai.

Jis sakė, kad Lenkija kuria valstybių koaliciją, pasirengusią siųsti Ukrainai tankus „Leopard 2”. Jei Vokietija nesuteiks leidimo, Varšuva priims savo sprendimus, spaudos konferencijoje sakė M. Moravieckis.

Rusija ir Estija pirmadienį išsiuntė viena kitos šalių ambasadorius, o jų diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtiniai, nes šalių santykiai nusmuko iki žemiausio lygio nuo Estijos nepriklausomybės atkūrimo.

Latvija, rodydama solidarumą su kaimyne, paskelbė, kad nuo vasario 24 d., kai sukaks vieneri metai nuo Rusijos karo Ukrainoje, taip pat pažemins diplomatinius santykius su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Estijos ambasadorių Margusą Laidre ir nurodė jam iki vasario 7 d. išvykti iš šalies. Ministerijos išplatintame pareiškime sakoma, kad Estijos diplomatinis atstovas nuo šiol bus pažemintas iki charge d’affaires.

„Estijos vadovybė sąmoningai sugriovė visą santykių su Rusija spektrą”, – teigė ministerija, nurodydama šalies „visišką rusofobiją” po neseniai Taline priimto sprendimo drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių Rusijos ambasadoje.

Ministerija pridūrė, kad šis žingsnis buvo žengtas kaip atsakas už „naują nedraugišką Estijos žingsnį”.

Atsakydamas į tai Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad Rusijos ambasadorius išvyks vadovaudamasis „pariteto principu”.

Mhm, atrodo, greitai nei viena Baltijos šalis neturės teroristinės šalies marodierius atstovaujančių asmenų savo sostinėse.

Po savaitgalį prie Turkijos ambasados Stokholme įvykusio protesto, kuriame buvo sudeginta Korano kopija, Švedija neturėtų tikėtis Turkijos paramos jos narystei NATO, pirmadienį pareiškė prezidentas Tajipas Erdoganas.

„Tie, kurie leidžia tokią šventvagystę prie mūsų ambasados, nebegali tikėtis mūsų paramos jų narystei NATO”, – sakė R. T. Erdoganas kalboje po vyriausybės posėdžio. „Jei taip mylite teroristinių organizacijų narius ir islamo priešus ir juos ginate, tuomet patariame jums siekti jų paramos savo šalių saugumui”, – sakė jis.

Turkija susiorganizavo „labai rimtą ir pateisinimą” priežastį, kurios pagrindu „teisėtai” gali neratifikuoti Švedijos priėmimo į NATO. Ar jai galėjo padėti tai padaryti Rusija? Žinoma, kas galėtų tai paneigti. Tik dar lieka Suomija. Kaži, kas Maskvos – Ankaros žaidime sugalvota jai?

Europos Sąjunga įvedė sankcijas daugiau kaip 30 Irano pareigūnų ir organizacijų, įskaitant Revoliucinės gvardijos (IRGC) padalinius, kaltindama juos „žiauriu” susidorojimu su protestuotojais ir kitais žmogaus teisių pažeidimais. Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija taip pat paskelbė naujas sankcijas Iranui, o tai rodo, kad pastaraisiais mėnesiais Vakarų santykiai su Teheranu pablogėjo.

Kai kurios ES vyriausybės ir Europos Parlamentas aiškiai pareiškė norintys, kad į bloko teroristinių organizacijų sąrašą būtų įtraukta visa IRGC. Tačiau ES užsienio politikos vadovas Žozefas Borelis pažymėjo, kad tai galėtų įvykti tik tuo atveju, jei kurios nors ES šalies teismas nustatytų, kad IRGC yra kalta dėl terorizmo.

Kaži, šie sprendimai sulaikys ar paskatins Iraną tiekti balistines raketas Rusijai?

Rusijos užsienio teroro reikalų ministras S. Lavrovas lankydamasis Pietų Afrikoje, paklaustas apie galimas paliaubas su Ukraina sakė, kad JAV ir kitos Vakarų valstybės Ukrainai neleido taikiai sureguliuoti konflikto.

„Gerai žinoma, kad mes palaikėme Ukrainos pusės pasiūlymą derėtis specialiosios karinės operacijos pradžioje ir kovo pabaigoje abi delegacijos susitarė dėl šio konflikto sureguliavimo principo”, – sakė S. Lavrovas.

Savo draugams Pietų Afrikos respublikoje teroristinės Rusijos atstovas pamiršo pasakyti, kad būtent Rusija pradėjo plataus masto karą, o įstrigusi Ukrainoje, ne kartą atmetė Ukrainos ir Vakarų reikalavimus, kad ji visiškai pasitrauktų iš Ukrainos kaip bet kokių derybų sąlygą.

JAV prezidentas Džo Baiden anksčiau nurodė, kad būtų pasirengęs kalbėtis su V. Putinu, jei Rusijos vadovas parodytų, kad rimtai nori nutraukti invaziją.

Burkina Fasas nusprendė nutraukti karinį susitarimą, pagal kurį Prancūzijos kariams buvo leista kovoti su sukilėliais šalies teritorijoje, nes vyriausybė nori, kad šalis gintųsi pati, pirmadienį pranešė vyriausybė.

Ši Vakarų Afrikos šalis susiduria su islamistų sukilimu, kurį vykdo su „Al Qaeda” ir „Islamo valstybe” susijusios grupuotės, užėmusios didelius žemės plotus ir privertusios milijonus žmonių palikti namus Sahelio regione, esančiame į pietus nuo Sacharos.

Karinės chuntos valdoma vyriausybė sausio 18 d. sustabdė 2018 m. karinį susitarimą su Paryžiumi, suteikdama Prancūzijai mėnesį laiko išvesti savo karius.

Karinės chuntos lyderis ir viso Burkina Faso faktinis vadovas, jauniausias pasaulyje diktatorius, 34-rių kapitono laipsnį turintis Ibrahimas Traore garsėja savo ryšiais su „Wagner” grupuote, kuri šioje Afrikos šalyje neva padeda kovoti su džihadistais.

Kaip matom, Makrono telefoniniai pokalbiai su fiureriu Putinu nepadeda išsaugoti ir kolonijinių laikų palikimo.

Operacinis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba priėmė esminį sprendimą dėl valstybės tarnybos pareigūnų išvykimo į užsienį.

„Tai taikoma teisėsaugos pareigūnams, deputatams, prokurorams ir visiems, kurie turi dirbti valstybei ir valstybėje. Jei jie nori pailsėti dabar, jie ilsėsis ne valstybės tarnyboje. Pareigūnams nebebus leidžiama vykti į užsienį atostogauti ar kitais nevalstybiniais tikslais”, – sakė prezidentas vakariniame kreipimesi.

Remiantis NSGK sprendimu, mobilizacijos ir karo padėties metu valstybės tarnautojai gali vykti už Ukrainos ribų tik į komandiruotes. Pažymima, kad ministrų kabinetas per penkias dienas turėtų pakeisti valstybės sienos kirtimo taisykles.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad tikisi gauti anksčiau pažadėtų „Patriot” žemė-oras raketų sistemų ir jau žvalgosi į „Abrams” tankus.

„Pasaulinei laisvei jau seniai trūksta pasaulinių pergalių. Ukraina kartu su Amerika ir mūsų partneriais sprendžia šį deficitą”, – sakė jis.

V. Zelenskis pažadėjo, kad pasibaigus karui, Ukraina galės pasiūlyti Amerikos verslui įgyvendinti daug įdomių projektų. Jau pradėta bendradarbiauti su „JP Morgan”, „Goldman Sachs”, „Starlink” ir „Westinghouse”.

Naujos Rusijos karinės reformos yra atsakas į galimą NATO plėtrą ir į tai, kad „kolektyviniai Vakarai” gali panaudoti Kijevą hibridiniam karui prieš Rusiją, pareiškė Valerijus Gerasimovas, atsakingas už Rusijos karines operacijas Ukrainoje.

Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose nuo jo „paskyrimo į šias pareigas” sausio 11 d. generolas – karo nusikaltėlis taip pat pripažino, kad iškilo problemų dėl karių mobilizacijos po to, kai dėl viešos kritikos V. Putinas buvo priverstas pareikšti kariškiams papeikimą.

Sausio viduryje paskelbtos karinės reformos buvo patvirtintos V. Putino ir gali būti koreguojamos, kad būtų galima reaguoti į grėsmes Rusijos saugumui, sakė V. Gerasimovas.

„Šiandien tokios grėsmės apima Šiaurės Atlanto aljanso siekius išplėsti savo veiklą iki Suomijos ir Švedijos, taip pat Ukrainos kaip hibridinio karo prieš mūsų šalį įrankio naudojimą”, – sakė Gerasimovas, kuris taip pat yra Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas, kitaip sakant, visos Rusijos ordos vadas.

Rusijos pajėgos padidino Juodojoje jūroje budinčio laivyno kovinę grupę. Dabar ten yra vienuolika laivų, kurių bendra salvė – 28 „Kalibr” sparnuotosios raketos, pranešė Ukrainos jungtinės pajėgų grupės „Pietūs” atstovas Vladislavas Nazarovas.

Taktinis lygmuo

Norvegija suėmė iš Rusijos pabėgusį buvusį „Wagner” kovotoją Andrejų Medvedevą, kuris sausio 13 d. kirto Norvegijos sieną iš kaimyninės Rusijos. Pasak jam pabėgti padėjusios Rusijos teisių gynimo grupės „Gulagu.net“, Andrejui Medvedevui gresia deportavimas į Rusiją.

Buvęs aukščiausio rango Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnas Čarlzas MakGonigalas (Charlesas McGonigal) buvo apkaltintas pažeidęs JAV sankcijas, nes dirbo Rusijos energetikos magnato Olego Deripaskos naudai. Jis siekė, kad oligarchui būtų panaikintos Jungtinių Valstijų sankcijos, pranešė JAV teisingumo departamentas.

Okupantai iš salvinės ugnies sistemų apšaudė Časov Jarą. Mažiausiai vienas žmogus žuvo, o du buvo sužeisti, apgriautas mikrorajonas liko be elektros ir šilumos tiekimo.

Rusų pajėgos toliau supa Bachmutą. Per pastarąją parą marodieriai pasistūmėjo pietuose ir pietryčiuose, tačiau šiaurėje nesugebėjo perimti kelio 05-13 atkarpos kontrolės, kuri būtina, norint artėti link Bachmuto.

Rusijos okupantai 9 kartus raketomis smogė kelioms gyvenvietėms Charkovo, Donecko ir Zaporožės srityse. Be to, priešas 27 kartus smogė iš oro ir 79 kartus apšaudė salvinėmis ugnies sistemomis.

Oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Nepaisant didelių nuostolių, priešas toliau žengia pirmyn Bachmuto ir Avdijevkos kryptimis.

Kupjansko kryptyje orda bandė surengti puolimą, kuris nepavyko. Visas priešo atakas atrėmė Ukrainos gynėjai.

Pietuose, Zaporožės ir Chersono srityse priešas pliekia iš visų rūšių ginklų, bet į aktyvų puolimą nepereina.

Per pastarąsias 10 dienų kai kuriose Lugansko srities gyvenvietėse pastebimas priešo personalo skaičiaus mažėjimas. Be to, dažniau į fronto liniją siunčiamas mobilizuotas personalas. Tuo tarpu profesionalūs kariškiai daro viską, kad liktų už fronto linijos ribų.

Turimais duomenimis, rusų okupacinė Lugansko administracija evakuoja rusų 2-ojo armijos korpuso karių šeimas į Rusijos Federacijos teritoriją.

Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos 8 kartus sudavė oro smūgius rusų karių, ginklų ir karinės technikos sutelkimo vietoms, taip pat kartą smogė rusų priešlėktuvinių raketų kompleksui.

Be to, Ukrainos gynėjai numušė 2 priešo lėktuvus Su-25; atakos sraigtasparnį Ka-52; bepilotį orlaivį „Orlan-10” ir 2 raketas Kh-59.

Per pastarąją parą Ukrainos raketinės ir artilerijos pajėgos atakavo 3 rusų kariuomenės sutelkimo vietas ir logistikos sandėlį.

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis. Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: [email protected]

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624