Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

www.alkas.lt
2022-12-17 08:00:08
4
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje ir Ukrainoje užsimezgusių laisvės kovų reikšmė – milžiniška ir, bėgant dešimtmečiams, ji anaiptol neslūgsta. Priešingai, begalinis partizanų pasiaukojimas vis stipriau iš kartos į kartą įkvepia abiejų šalių piliečius, virsdamas neišsenkančiu ryžto šaltiniu ginti tėvynę nuo priešo agresijos pavojaus metu.

Nors istoriniai iškraipymai 2022 m. vasario 24 d. atnešė karą į Ukrainą, šios šalies  žmonės parodė, kad nepriklausomybės į nieką nemainys nekeis ir kovos tiek, kiek reikės, gins savo kraštą tol, kol jį paliks paskutinis priešo dalinys. Nūdienos vaizdai neleidžia abejoti, kad praeities didvyrių pasipriešinimas sukūrė įkvėpė dabartinius didvyrius, kuriems stiprybės atnešė istoriniai mūšiai, laisvės judėjimas, protėvių patriotiškumas.

Ne mažiau svarbu ir tautų, visuomenių, kurioms teko sumokėti didžiulę laisvės kainą, vieningumas, susitelkimas, palaikymas, nė akimirkai nepamirštant, kad tiktai kartu veikiant galima pasiekti tikslą.

Parodos plakatas | rengėjų nuotr.
Parodos plakatas | rengėjų nuotr.

Į Lietuvą atkeliavo Lvovo istorijos muziejaus paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“ (UPA), kuri atidaryta 2022 m. gruodžio 16 d. ir bus eksponuojama buvusiame Lukiškių kalėjime, ekspozicinėje erdvėje iki 2023 m. vasario 8 d. Paroda skirta prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją kovojusios Ukrainos sukilėlių armijos 80-mečiui pažymėti.

Parodoje – rekonstruotos karių uniformos ir stendai

Parodą sudaro 10 stendų – ginkluoto pasipriešinimo laikmečio fotografijos, istorinė rašytinė medžiaga ir kiti eksponatai. Bene didžiausią įspūdį palieka rekonstruotos UPA karių – vyro ir moters – uniformos.

Paroda – jau trečia

Šiek tiek anksčiau Vilniuje buvo atidarytos parodos „Komunizmas=rašizmas“ ir „Nepasmerktas ukrainiečių genocidas kartojasi“, kurias LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus surengė kartu su Ukrainos ambasada Lietuvoje, Valstybinio Ukrainos nacionalinės atminties instituto archyvu ir Ukrainos Holodomoro muziejumi.

Šiuo trijų parodų projektu siekiama istorinėje atmintyje įtvirtinti reikšmingas tikrosios Ukrainos istorijos datas bei aktualiai įprasminti Lietuvos ir Ukrainos laisvės kovų paraleles, atrastas bendradarbiaujant su Ukrainos istorijos muziejais ir istorikais.

Siekė Ukrainos nepriklausomybės

Pirmieji Ukrainos sukilėlių armijos padaliniai ėmė kurtis 1942 metų rudenį Vakarų Voluinėje, vėliau išplito po didelę šalies teritoriją. UPA buvo karinis ir politinis Ukrainos laisvės kovų sąjūdžio darinys, siekęs atkurti savo šalies valstybingumą. Tokius pat tikslus Lietuvoje puoselėjo mūsų krašto partizanai.

1943 metų vasarą Ukrainoje buvo sukurta vieninga karinė ir politinė rezistencijos sąjūdžio vadovybė. Kaip ir Lietuvoje, veikė gerai organizuota armijos struktūra, o 1944 metų pabaigoje buvo baigtas ir teritorinės UPA struktūros formavimas. Armija aktyviai veikė trijose apygardose – Vakarų, Pietų ir Šiaurės.

Iš kitų šalių laisvės judėjimų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos partizanai taip pat neturėjo paramos iš užsienio – R. Č.) UPA, kaip Lietuvos,  Latvijos ir Estijos, partizanai išsiskyrė tuo, kad ji neturėjo pagalbos iš užsienio, kovojo be paramos iš užsienio, rėmėsi tik aktyvia vietos civilių gyventojų parama.

Sukilėlius vienijantis Sąjūdis veikė 150 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje, kurioje gyveno maždaug 15 mln. žmonių, o UPA gretose iš viso kovojo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Už dalyvavimą ginkluotoje kovoje ar paramą sukilėliams represijas patyrė daugiau nei ketvirtis milijono Ukrainos gyventojų. 

Nacių okupantus pakeitus sovietams, ukrainiečiai lygiai taip pat atkakliai kovojo už savo laisvę ir šis užsidegimas iki šiol kelia Rusijos propagandistų įniršį. Buvo metas, kai teko kariauti dviem frontais, kovojant su Stalino ir Hitlerio režimais.

UPA veikė iki šešto dešimtmečio vidurio. 1943 metais jos vadu tapo Romanas Šuchevičius (slapyvardis Tarasas Čiuprinka), o nuo 1950 metų Sukilėlių armijai vadovavo Vasilijus Kukas-Kalvis (Koval).

UPA veiklos žemėlapis | rengėjų nuotr..
UPA veiklos žemėlapis | rengėjų nuotr..

Kovos mastas – didžiulis

„UPA yra vienareikšmiai vertintina kaip kovos dėl Ukrainos nepriklausomybės kariuomenė. Ukrainiečių pasipriešinimas buvo didžiulio masto ir vyko ilgai“

Ukrainoje vyko daug kautynių, didelėse teritorijose.

„UPA veiklos, jos kovų reikšmė Ukrainos tapatybei – milžiniška. Pokario pasipriešinimas labai smarkiai įkvėpė dabartinius Ukrainos gyventojus – panašiai, kaip ir mus Lietuvos partizanai“, – pasakojo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius.

Černius pabrėžė, jog Ukrainos gyventojai suprato šių kovų svarbą: „sukilėlių armija buvo pavyzdys, kaip reikia priešintis ir kovoti.“

Pasak R. Černiaus, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas, vykdant bendrus projektus, rengiant ekspozicijas svarbia istorine tematika, dar labiau sustiprina abiejų šalių vienybę, artina abi tautas, abiejų šalių visuomenes. Šią valandą parama Ukrainai turi būti visokeriopa: ginklais, įvairia įranga, finansais, palaikant glaudžius ryšius tarp institucijų ir joms padedant.

„Mes padedame Ukrainai organizuodami bendras parodas, ukrainiečiai turi jausti, kad jie nėra vieniši, kad mes juos remiame. Bendradarbiavimas su Ukrainos muziejais, tai irgi kelias į pergalę prieš rašistus, Putino režimo imperinių ambicijų tarnus. Istorinė atmintis yra kertinis akmuo, kuris neleidžia pavergti tautos, istorinę atmintį skatina ir parodos. Kitais metais esame numatę dar ne vieną bendrą parodą su savo bičiuliais ukrainiečiais“, – sako Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius R. Černius

Galima kovoti su bet kokiu priešu

Kaip ukrainiečius įkvėpė laisvės kovos jų šalyje, taip ir Lietuvos gyventojams milžinišką įtaką turėjo mūsų valstybėje vykęs ginkluotas pasipriešinimas okupantams. 

„Be abejonės, pokario partizanų kova tapo ateities kartų motyvacijos pagrindu. Ant šito pamato, atkūrus nepriklausomybę, ir buvo pastatytos Specialiųjų operacijų pajėgos“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės SOP įkūrėjas ir pirmasis vadas, pulkininkas Saulius Guzevičius.

Guzevičiui neišdildomus įspūdžius paliko legendinio miško brolio Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimų knyga „Partizanai“, kurią jis pirmąsyk perskaitė 1990 metais.

„Partizanai parodė, kad pasirinkus teisingą taktiką, tinkamus kovos būdus, galima kovoti su bet kokiu priešu. Partizaniniame kare labai svarbus visuomenės palaikymas – jeigu jo nebūtų, viskas pasibaigtų po 2-3 mėnesių. Tačiau gyventojai priglaudė kovotojus, aprūpino juos maistu, drabužiais, pastoge, slėpė, suteikdavo vertingos informacijos“, – pasakojo S. Guzevičius.

Visuomenė padėjo išsilaikyti partizanams, nepaisant siaubingo sovietų valdžios teroro, smurto, bauginimų, grėsmės atsidurti Sibire už paramą.

Pasak S. Guzevičiaus, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų susikūrimo pradžią būtų galima laikyti 1944 metus – liepos 3 dieną pasipriešinimo dalyviams buvo duotas įsakymas iš neginkluotos rezistencijos pereiti į ginkluotą kovą.

Po karo vykstant partizaninėms kovoms, buvo įkurta labai stipri pasipriešinimo organizacija, sukurta valdymo grandinė – struktūra, uniformos, aprūpinimas, ryšininkai, miškuose veikė partizanų parengimo centrai, kuriuos baigusiems kariams, būdavo pakeliami kariniai laipsniai.

„Kaip rašė istorikas Bernardas Gailius, tai buvo Lietuvos karas su Sovietų Sąjunga“, – teigė pulkininkas.

Istorinės kovos stipriai motyvuoja ir ukrainiečius

Po pusės amžiaus trukusios okupacijos išsikovojus laisvę, kariuomenėje buvo dedamos pastangos įkurti Specialiųjų operacijų pajėgas. 

„Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV, Lietuva žaibiškai reaguoja, apjungia atskirus mūsų šalies pajėgų vienetus ir tų pačių metų gruodžio 17-ąją įkuria Specialiųjų operacijų pajėgas“, – prisiminė pirmasis SOP vadas.

„Laisvės kartos“ kariams, kaip ir plačiajai visuomenei, partizaninės kovos suteikia dvasinės stiprybės, ryžto, yra stiprus psichologinis užtaisas.

„Ukrainiečiai taip pat ima pavyzdžius iš istorijos. Ukrainiečiai juos prisimena, žino, jie juos irgi labai motyvuoja. Ir tai atsispindi ne tik kariniuose veiksmuose. Ukrainos kariuomenės strateginė komunikacija taip pat yra puiki, ji puikiai kariauja rusų pradėtą informacinį karą, duoda tinkamą atkirtį tiems melo, dezinformacijos srautams, kuriuos pila Rusijos propaganda “, – tvirtino S. Guzevičius.

Projektą, kurio dėka bus galima išvysti unikalią parodą apie UPA, vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Lvovo istorijos muziejumi bei kitomis institucijomis.

LGGRTC atlieka reikšmingus darbus, tirdamas genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų laikotarpiu, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo procesus. Taip pat rūpinamasi laisvės kovotojų ir genocido aukų, partizanų mūšių vietų, kitų reikšmingų istorinių įvykių įamžinimu, puoselėjant istorinę atmintį, užsiimama knygų leidyba. Vykdant įvairius projektus, aktyviai bendradarbiaujama ir su Lietuvos institucijomis, ir tarptautiniu lygmeniu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tuskulėnuose atidaroma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“
  2. Vilniuje atidaroma ukrainiečių dailininko batalinių kūrinių paroda
  3. Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos)
  4. L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos)
  5. Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video)
  6. „Laisvės kovų istorijos“ programa mokyklose bus privaloma
  7. Vilniuje atidaromas ukrainiečių registracijos centras
  8. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija
  9. Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą
  10. Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“
  11. S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?
  12. „Sibiro sielos“ – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje
  13. Seimo bus prašoma sudaryti sąlygas įsteigti žuvusių laisvės kovų dalyvių DNR banką
  14. Vilniuje atidaroma paroda „Tarp laiko ir istorijos“
  15. Vilniuje atidaryta dailininkų iš Ukrainos paroda „Kalba Mariupolis“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Gediminas Martišius says:
    3 mėnesiai ago

    Slava Ukraini!

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 mėnesiai ago

      Gerojem Slava !!!

      Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    3 mėnesiai ago

    Ar buvo įmanoma sėkmingai sukurti tarybų Lietuvą , neatlikus denacifikacijos ? Kokią kitą metodiką buvo galima pasirinkti, nei tą: Kovokit, nepasiduokit, JAV ant Kalėdų išvaduos? Lygiai taip pat: neįmanoma Ukrainos globalizuoti, nepravedus paskutinio denacifikacijos etapo. Baigsis denacifikacija ir Ukraina bus skambiausioji ES styga. O tuo tarpu nepaliaukim: ahbar ahbar Ukraiina ahbar, Hirojam ahbar. Nes jie turi žūti, kad Ukraina priklausytų Global kapital.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 mėnesiai ago

    Ar bus ir Laisvės Kovotojų išmatų specialisto darbų? Kažko nesigirdi jo – gal Ukrainos mūšio laukuose tyrinėja jų trūkumus?
    Atsiprašau, kad ČIA tai parašiau. Bet pagalvojau, jog būtent estetas galėtų tuoj pat nutraukti šį karą. – Jis būtinai paaiškintų Ukrainos Laisvės kariams, kaip neestetiška, o dar ir nešiuolaikiška, nepadoru, nesvetinga trukdyti Kremliui apgyvendinti Ukrainą ja taip besižavinčiais Kremliaus kareivoms! Ir pirštu bestų į akivaizdų to įrodymą – laukuose rastas krūveles! Kur pilietiškas Esteto žodis, jo Kūrinys šiuo klausimu?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Anatolijus Nepokupnas | vle.lt nuotr.

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Brandos egzaminai | smm.lt nuotr.

Abiturientams – paskutinės apsisprendimo dienos

2023 03 13
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje
  • Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“
  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
Anatolijus Nepokupnas | vle.lt nuotr.

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Visuomeninė Rasų kapinių draugija (VRKD) skelbia Vilniaus istorinių kapinių nuotraukų varžytuves „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“. Pasak šių varžytuvių rengėjų kapinės...

Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Senojoje Frankfurto operoje gausiai susirinkusiems klausytojams koncertavo sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (grupės įkūrėja ir vadovė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
Kitas straipsnis
Kalėdos, žvakė | pixabay.com, Jrydertr nuotr.

5 dovanų patarimai leis sutaupyti ir nustebinti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai