Vilniuje atidaroma ukrainiečių dailininko batalinių kūrinių paroda

Birželio 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaromą Ukrainos dailininko Andrijaus Cholomeniuko batalinių kūrinių parodą veiksiančią iki rugsėjo 7 d.

Šią Oršos mūšio 500-ųjų metinių minėjimo 2014 m. programos tarptautinę parodą ketina atidaryti Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko, dailininkas Andrijus Cholomeniukas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Muzikuos mušamųjų instrumentų ansamblis „Vilniaus mušamieji“.

Prieš parodos atidarymą 11 val. Radvilų rūmų muziejuje bus surengta spaudos konferencija kurioje dalyvaus dailininkas Andrijus Cholomeniukas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Ukrainos nusipelnęs dailininkas A. Cholomeniukas gimė 1957 m. Černovcuose, menininkų šeimoje. 1979 m. baigė Lvovo valstybinę dailės akademiją. Nuo 1986 m. aktyviai rengia savo darbų parodas. Jo paveikslais žavėjosi meno gerbėjai Kijeve, Toronte (Kanada), Sidnėjuje (Australija), Vienoje, Klagenfurte (Austrija), Sofijoje, Varnoje (Bulgarija), Vokietijos miestuose ir kitur.

Šiemet, minint Oršos mūšio 500-ąsias metines, Andrijaus Cholomeniuko batalinio žanro kūrinius pirmą kartą pamatys ir Lietuvos žiūrovai. Personalinėje dailininko parodoje Radvilų rūmų muziejuje lankytojams pristatoma per 60 dailininko darbų.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno, „simboliška, kad būtent Ukrainos menininkas sudėtingu jo Tėvynei laiku ryžosi nutapyti mūsų šaliai reikšmingą įvykį – Oršos mūšį. Prieš pusę amžiaus Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susitelkė ir sugebėjo atsispirti tolesnei Rusijos ekspansijai. Ilgokai po Oršos mūšio Maskva nebedrįso pulti Lietuvos. Šis atokvėpis leido mūsų protėviams ne tik atsigauti, sustiprėti, bet ir žengti pirmyn. Būtent tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, pradėtas knygų spausdinimas, sklido renesanso ir reformacijos idėjos.“

Ukrainos meno akademijos akademiko, profesorius Michailo Krivolapovo mintim, „A. Cholomeniukas jau kelis dešimtmečius kantriai ir nuosekliai tapo įspūdingas patriotines drobes karo tematika. Pagrindiniai jo talentingų batalinių kompozicijų herojai įrašė ne vieną šlovingą ir didvyrišką puslapį Ukrainos istorijoje.

Dailininko kompozicijose, skirtose didvyriškai XVI–XVII a. Ukrainos istorijai, vaizdžiai perteikiami sunkūs Chotyno ir Konotopo mūšiai, kuriuose garbingi protėviai apgynė Ukrainos ir jos liaudies nepriklausomybę. Kompozicijos dinamika, meistriškai perteiktas ne tik reljefinis karių – kazokų įvaizdis, bet ir jų psichologinė būsena atskleidžia rūsčius to meto išbandymus, didvyrišką mūsų didžios tautos dvasią ir patriotizmą. Tarsi gyva liepsna plazda purpurinės oranžinės spalvos, kunkuliuoja žmonių emocijos. Ir staiga šiame purpuriniame oranžiniame dangaus fone nedrąsiai prasimuša saulė, nedidelis mėlynas dangaus ruoželis simbolizuoja greitą pergalę, artėjančią taiką ir ramybę Žemėje.

Spalvos drobėse nėra amorfinės, jos tarsi persisunkusios kovos įtampa, kvėpuoja tuo herojišku laikotarpiu ir sudaro emocinį įvykių, atskleidžiančių didvyrišką Ukrainos epochą, pagrindą.

A. Cholomeniukas atsiskleidė ne tik kaip talentingas batalinių daugiaplanių kompozicijų istorine tema meistras, bet ir kaip gilus istorijos bei kultūros tyrinėtojas. Jis išsamiai studijavo konkrečias situacijas ir mūšių faktus, to meto buitį, kultūrą ir meną, eilinių kazokų, lenkų, lietuvių ir turkų bei jų karvedžių aprangą, atkreipdamas dėmesį į smulkiausias detales. Visa tai dailininkas talentingai ryškiais potėpiais vaizduoja savo drobėse. Jo išraiškingi spalvingi kūriniai, kuriuose kruopščiai nutapyta kiekviena karo technikos, ginklų, aprangos ir buities reikmenų detalė, stulbina savo istorine tiesa ir meniniu tobulumu.“

Parodos rėmėjai: Lietuvos ambasada Ukrainoje; verslininkas, kandidatas į Lietuvos Garbės konsulus Ukrainoje (Černovcuose) Vitalijus Červinskis; Valentina ir Bodo Ceitler (Zeitler).