Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Praeinant P. Skorinos metams – kaip garsėjo pirmosios knygos autorius ir leidėjas?

www.alkas.lt
2022-12-06 08:00:14
0
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

2022 m. minėjome Pranciškaus Skorinos metus.

P. Skorina, daug keliavęs po Vakarų Europą, trumpai gyveno ir dirbo Vilniuje, čia įkūrė pirmąją spaustuvę ir leido pirmąsias knygas Lietuvos Didžiosiojoje Kunigaikštystėje, todėl į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip pirmosios knygos autorius bei leidėjas.

Skorinos preso atkūrimą Energetikos ir technikos muziejuje sumanė 2020 metais iš Baltarusijos pasitraukę menininkai Andrejus Šaporovas ir Sviatlana Petuškova.

Dabar presas rodomas muziejaus Pramonės parodoje.

„P. Skorina – ne vien pirmosios knygos, išleistos LDK, autorius, bet ir humanistas, plačių pažiūrų pasaulietis, siekęs, kad religiniai skaitiniai, pagrindiniai šviečiamieji leidiniai, būtų prieinami ir suprantami visiems, – kalbėjo Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

– Šio projekto metu mums pavyko pasiekti daugybę lankytojų, įtraukiančiai papasakoti jiems apie spaudą ir grafiką.

Skelbiant minėtinus istorinių asmenybių metus suvienijame mokyklas, muziejus, valstybės ir kultūros įstaigas drauge kalbėti svarbia tema, tad šis sumanymas yra sveikintinas, o ateinančiais metais tikimės paminėti dar dviejų istorinių asmenybių metus.“

Žodis pasklido

Skorinos metams artėjant į pabaigą S. Petuškova ir A. Šaporovas vertino, kad apie P. Skoriną sužinojo nemaža auditorija.

„Štai istorija – kartą ėjau gatve pro grupę jaunų žmonių, kurie, pastebėję mane, ėmė kalbėtis tarpusavyje, kaip kažkas jų matė mane muziejuje prie preso.

Pažvelkime tiesai į akis – vadinasi, žodis pasklido“, – prisiminė A. Šaporovas.

„Tikiuosi, mūsų darbo dėka žmonės sužinojo apie P. Skoriną ir jo veiklą, – sakė S. Petuškova.

– Šiemet dėl to įdėjome daug pastangų – už muziejaus ribų dar skaitėme paskaitas, spausdinome grafiką įvairiose Lietuvose vietose, surengėme daugybę meistriškumo užsiėmimų ir netgi pasiėmėme spaudos presą į baikerių šventę, kur spausdinome „Mažosios kelionių knygelės“ graviūras kartu su baikeriais.“

Lietuvoje plačiai žinome Martyną Mažvydą, jo veiklą, pirmąjį katekizmo leidimą 1547 m. P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ parašyta senąja rusėnų kalba, 25 metais anksčiau (1522).

„Kaip žinome, Johano Gutenbergo (Johann Gutenberg) išradimas pažymėjo Renesanso pradžią Europoje.

Esu tikra, kad dėl spausdinimo išradimo Europoje švietimas tapo prieinamas daugiau žmonių“, – teigė S. Petuškova. Kaip populiarinti P. Skoriną, kad jis užimtų deramą vietą istorijoje?

„Tas, kuris ieško, randa. Žmonės, norintys išmokti ko nors naujo, visada ieško žinių. Internete pilna nuostabių istorinių leidinių, muziejai atviri visiems.

Visa kita priklauso nuo žmonių – reikia leisti jiems patiems apsispręsti, kas juos domina“, – svarstė pašnekovė.

Šaporovo teigimu, istorija viską sudėlioja į vietas. „Pripažinkime, kad P. Skorina žinomiausias slavų kultūriniame kontekste.

Remiantis statistika, Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai – save laiko slavais. Atsižvelgiant į tai, tikriausiai sąžininga, kad M. Mažvydas daug žinomesnis“, – skaičiavo jis.

Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Pasijuto lyg spaustuvininkai

Energetikos ir technikos muziejaus projektas vyko visus metus – 2021-ųjų metų pabaigoje atkurtas presas, nuo vasaros kiekvieną savaitgalį čia vyko Skorinos spaudos užsiėmimai, kuriouse lankytojai susipažino su senosiomis spaudos technologijomis.

„Kurdami šiuos užsiėmimus daug galvojome apie autentiką – iš muziejaus fondų surinkome literas, tariamės su menininkais, kokius literų šriftus, medžiagas, dažus, jų spalvą ir popierių naudoti, – pasakojo užsiėmimų mokytoja Karolina Koroliova-Barkova.

– Muziejus yra šeimos muziejus, jame lankosi daug moksleivių ir įvairaus amžiaus lankytojų – vaikai, jaunimas, šeimos ir, žinoma, besidomintieji spauda ar leidyba, netrukus tapo pagrindine užsiėmimų lankytojų auditorija.“

Dažnas spaudos užsiėmimų dalyvis nustebdavo dėl spaudos proceso sudėtingumo. Gidė, švietėja įsiminė, kad vaikai surinkę tekstą veidrodžio principu ir padėję jį po presu, nesuprasdavo, kaip atsispaus taisyklingas žodis.

„Perskaitę savo vardą ar užrašą, jie labai apsidžiaugdavo. O dirbdami su dažais, vėliau valydami literas jie pasijusdavo lyg spaustuvininkai, – sakė K. Koroliova-Barkova.

Ir pridūrė:

Pamoka išpildė ne tik švietėjišką misiją skleisti žinią apie P. Skoriną, bet ir laužė klasikinio muziejaus stereotipus – čia galime pažinti istoriją žaidžiant literomis (tikrais eksponatais!), juos liečiant ir išbandant, pasinerti ir į žaidimą, ir į praeitį.

Tai – šio muziejaus išskirtinumas.“

Andrejus Šaporovas, Sviatlana Petuškova | Asmeninė nuotr.
Andrejus Šaporovas, Sviatlana Petuškova | Asmeninė nuotr.

Sujungė slavų šalis

Skorinos spaustuvė veikė neilgai ir sudegė per gaisrą, tačiau padarė didelę įtaką vilniečiams ir skirtingų tikėjimų atstovams bei lėmė tai, kad prie vienuolynų ir universiteto steigėsi kitos spaustuvės.

„Vilniuje viskas prasidėjo nuo Skorinos, – tikino gidė.

– Jis pirmasis atvežė į miestą spausdinimo presą, dažus, literas, atskleidė J. Gutenbergo spaudos užkulisius, supažindino vietinius su šia technologija ir vilniečiai suprato – leisti savo knygas, brošiūras galima daug paprasčiau ir greičiau.“

Skorinos preso kopija, kurią studijavęs to meto presus atkūrė A. Šaporovas, ir toliau liks Energetikos ir technikos muziejuje kaip naudojamas, interaktyvus eksponatas.

„Nuo pat pasirengimo P. Skorinos metų minėjimui pradžios siekėme, kad presas nebūtų vien statiškas eksponatas, – sakė M. Bistrickas.

– Muziejaus veiklose pirmiausia vadovaujamės neformalaus švietimo būdu – žinias lankytojas įsisavina geriau, jei gali jas patirti – t. y. išbandyti, sužinoti, kaip veikia ir tuomet užduoti klausimus – kodėl taip veikia ir, svarbiausia, kokia šio išradimo reikšmė?“

Šiemet menininkai tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, rengė asmenines parodas ir padeda surengti tautiečių ir ukrainiečių parodas. Taip pat vis labiau domisi fotografijos spauda ir technikomis.

O Skorinos spaudos dirbtuvės ir toliau bus atviros moksleiviams bei lankytojams. Presą galima apžiūrėti vietoje, informaciją perskaityti lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

„Įdomu tai, kad prie projekto prisijungė kone tarptautinė komanda – baltarusių menininkai, gidės-mokytojos, studijas baigusios Lenkijos ir Ukrainos universitetuose.

P. Skorina žinomas ne vien Baltarusijoje ar Lietuvoje, bet ir daugybėje šalių, kuriose gyveno“, – pastebėjo M. Bistrickas.

2022 P. Skorinos metais paskelbė Seimas, projektą įgyvendino Energetikos ir technikos muziejus, rėmė Kultūros ministerija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pranciškaus Skorinos metai – galimybė iš naujo atrasti LDK kultūrą
  2. Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą (video)
  3. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  4. Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės
  5. „Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus
  6. Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą
  7. Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“
  8. Visi Lietuvos etnografiniai regionai verti atmintinų metų
  9. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  10. P.S. Krivickas. Antausis būsimajam profesoriui
  11. „Aktualioji istorija“: Kazokiškos Ukrainos ištakos
  12. „Aktualioji istorija“: Pastangos sukurti Ukrainos kazokų valstybę XVII–XVIII a.
  13. „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  14. „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  15. „Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Išrinkime gražiausią saugomą eglę | lrv.lt nuotr.

Išrinkime gražiausią saugomą eglę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai