Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Praeinant P. Skorinos metams – kaip garsėjo pirmosios knygos autorius ir leidėjas?

www.alkas.lt
2022 12 06 08:00
0
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

2022 m. minėjome Pranciškaus Skorinos metus.

P. Skorina, daug keliavęs po Vakarų Europą, trumpai gyveno ir dirbo Vilniuje, čia įkūrė pirmąją spaustuvę ir leido pirmąsias knygas Lietuvos Didžiosiojoje Kunigaikštystėje, todėl į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip pirmosios knygos autorius bei leidėjas.

Skorinos preso atkūrimą Energetikos ir technikos muziejuje sumanė 2020 metais iš Baltarusijos pasitraukę menininkai Andrejus Šaporovas ir Sviatlana Petuškova.

Dabar presas rodomas muziejaus Pramonės parodoje.

„P. Skorina – ne vien pirmosios knygos, išleistos LDK, autorius, bet ir humanistas, plačių pažiūrų pasaulietis, siekęs, kad religiniai skaitiniai, pagrindiniai šviečiamieji leidiniai, būtų prieinami ir suprantami visiems, – kalbėjo Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.

– Šio projekto metu mums pavyko pasiekti daugybę lankytojų, įtraukiančiai papasakoti jiems apie spaudą ir grafiką.

Skelbiant minėtinus istorinių asmenybių metus suvienijame mokyklas, muziejus, valstybės ir kultūros įstaigas drauge kalbėti svarbia tema, tad šis sumanymas yra sveikintinas, o ateinančiais metais tikimės paminėti dar dviejų istorinių asmenybių metus.“

Žodis pasklido

Skorinos metams artėjant į pabaigą S. Petuškova ir A. Šaporovas vertino, kad apie P. Skoriną sužinojo nemaža auditorija.

„Štai istorija – kartą ėjau gatve pro grupę jaunų žmonių, kurie, pastebėję mane, ėmė kalbėtis tarpusavyje, kaip kažkas jų matė mane muziejuje prie preso.

Pažvelkime tiesai į akis – vadinasi, žodis pasklido“, – prisiminė A. Šaporovas.

„Tikiuosi, mūsų darbo dėka žmonės sužinojo apie P. Skoriną ir jo veiklą, – sakė S. Petuškova.

– Šiemet dėl to įdėjome daug pastangų – už muziejaus ribų dar skaitėme paskaitas, spausdinome grafiką įvairiose Lietuvose vietose, surengėme daugybę meistriškumo užsiėmimų ir netgi pasiėmėme spaudos presą į baikerių šventę, kur spausdinome „Mažosios kelionių knygelės“ graviūras kartu su baikeriais.“

Lietuvoje plačiai žinome Martyną Mažvydą, jo veiklą, pirmąjį katekizmo leidimą 1547 m. P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ parašyta senąja rusėnų kalba, 25 metais anksčiau (1522).

„Kaip žinome, Johano Gutenbergo (Johann Gutenberg) išradimas pažymėjo Renesanso pradžią Europoje.

Esu tikra, kad dėl spausdinimo išradimo Europoje švietimas tapo prieinamas daugiau žmonių“, – teigė S. Petuškova. Kaip populiarinti P. Skoriną, kad jis užimtų deramą vietą istorijoje?

„Tas, kuris ieško, randa. Žmonės, norintys išmokti ko nors naujo, visada ieško žinių. Internete pilna nuostabių istorinių leidinių, muziejai atviri visiems.

Visa kita priklauso nuo žmonių – reikia leisti jiems patiems apsispręsti, kas juos domina“, – svarstė pašnekovė.

Šaporovo teigimu, istorija viską sudėlioja į vietas. „Pripažinkime, kad P. Skorina žinomiausias slavų kultūriniame kontekste.

Remiantis statistika, Lietuvoje tik 10 proc. gyventojų – rusai, baltarusiai, ukrainiečiai – save laiko slavais. Atsižvelgiant į tai, tikriausiai sąžininga, kad M. Mažvydas daug žinomesnis“, – skaičiavo jis.

Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Pasijuto lyg spaustuvininkai

Energetikos ir technikos muziejaus projektas vyko visus metus – 2021-ųjų metų pabaigoje atkurtas presas, nuo vasaros kiekvieną savaitgalį čia vyko Skorinos spaudos užsiėmimai, kuriouse lankytojai susipažino su senosiomis spaudos technologijomis.

„Kurdami šiuos užsiėmimus daug galvojome apie autentiką – iš muziejaus fondų surinkome literas, tariamės su menininkais, kokius literų šriftus, medžiagas, dažus, jų spalvą ir popierių naudoti, – pasakojo užsiėmimų mokytoja Karolina Koroliova-Barkova.

– Muziejus yra šeimos muziejus, jame lankosi daug moksleivių ir įvairaus amžiaus lankytojų – vaikai, jaunimas, šeimos ir, žinoma, besidomintieji spauda ar leidyba, netrukus tapo pagrindine užsiėmimų lankytojų auditorija.“

Dažnas spaudos užsiėmimų dalyvis nustebdavo dėl spaudos proceso sudėtingumo. Gidė, švietėja įsiminė, kad vaikai surinkę tekstą veidrodžio principu ir padėję jį po presu, nesuprasdavo, kaip atsispaus taisyklingas žodis.

„Perskaitę savo vardą ar užrašą, jie labai apsidžiaugdavo. O dirbdami su dažais, vėliau valydami literas jie pasijusdavo lyg spaustuvininkai, – sakė K. Koroliova-Barkova.

Ir pridūrė:

Pamoka išpildė ne tik švietėjišką misiją skleisti žinią apie P. Skoriną, bet ir laužė klasikinio muziejaus stereotipus – čia galime pažinti istoriją žaidžiant literomis (tikrais eksponatais!), juos liečiant ir išbandant, pasinerti ir į žaidimą, ir į praeitį.

Tai – šio muziejaus išskirtinumas.“

Andrejus Šaporovas, Sviatlana Petuškova | Asmeninė nuotr.
Andrejus Šaporovas, Sviatlana Petuškova | Asmeninė nuotr.

Sujungė slavų šalis

Skorinos spaustuvė veikė neilgai ir sudegė per gaisrą, tačiau padarė didelę įtaką vilniečiams ir skirtingų tikėjimų atstovams bei lėmė tai, kad prie vienuolynų ir universiteto steigėsi kitos spaustuvės.

„Vilniuje viskas prasidėjo nuo Skorinos, – tikino gidė.

– Jis pirmasis atvežė į miestą spausdinimo presą, dažus, literas, atskleidė J. Gutenbergo spaudos užkulisius, supažindino vietinius su šia technologija ir vilniečiai suprato – leisti savo knygas, brošiūras galima daug paprasčiau ir greičiau.“

Skorinos preso kopija, kurią studijavęs to meto presus atkūrė A. Šaporovas, ir toliau liks Energetikos ir technikos muziejuje kaip naudojamas, interaktyvus eksponatas.

„Nuo pat pasirengimo P. Skorinos metų minėjimui pradžios siekėme, kad presas nebūtų vien statiškas eksponatas, – sakė M. Bistrickas.

– Muziejaus veiklose pirmiausia vadovaujamės neformalaus švietimo būdu – žinias lankytojas įsisavina geriau, jei gali jas patirti – t. y. išbandyti, sužinoti, kaip veikia ir tuomet užduoti klausimus – kodėl taip veikia ir, svarbiausia, kokia šio išradimo reikšmė?“

Šiemet menininkai tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, rengė asmenines parodas ir padeda surengti tautiečių ir ukrainiečių parodas. Taip pat vis labiau domisi fotografijos spauda ir technikomis.

O Skorinos spaudos dirbtuvės ir toliau bus atviros moksleiviams bei lankytojams. Presą galima apžiūrėti vietoje, informaciją perskaityti lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

„Įdomu tai, kad prie projekto prisijungė kone tarptautinė komanda – baltarusių menininkai, gidės-mokytojos, studijas baigusios Lenkijos ir Ukrainos universitetuose.

P. Skorina žinomas ne vien Baltarusijoje ar Lietuvoje, bet ir daugybėje šalių, kuriose gyveno“, – pastebėjo M. Bistrickas.

2022 P. Skorinos metais paskelbė Seimas, projektą įgyvendino Energetikos ir technikos muziejus, rėmė Kultūros ministerija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pranciškaus Skorinos metai – galimybė iš naujo atrasti LDK kultūrą
  2. Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą (video)
  3. Knygos, iš kurių dar ilgai semsimės istorinių žinių
  4. Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės
  5. „Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus
  6. Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą
  7. Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“
  8. Visi Lietuvos etnografiniai regionai verti atmintinų metų
  9. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  10. Suskaitmeninta dalis Lietuvos Metrikos
  11. „Aktualioji istorija“: Žygimantas Kaributaitis – Vytauto vietininkas Čekijoje ir pretendentas į karalius
  12. „Aktualioji istorija“: Žygimanto Kaributaičio likimas
  13. P.S. Krivickas. Antausis būsimajam profesoriui
  14. Lietuva paminėjo išėjusius amžinybėn
  15. „Aktualioji istorija“: Kazokiškos Ukrainos ištakos
  16. „Aktualioji istorija“: Pastangos sukurti Ukrainos kazokų valstybę XVII–XVIII a.
  17. „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  18. „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  19. „Aktualioji istorija“: Kas buvo Sūduva Vytauto laikais?
  20. „Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Kelias, žiema| alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
  • Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

by daiva
2023 01 30
0
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Bartas apie Šolco pagaliai į NATO ratus

Kitas straipsnis
Išrinkime gražiausią saugomą eglę | lrv.lt nuotr.

Išrinkime gražiausią saugomą eglę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai