Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą (video)

www.alkas.lt
2021-12-20 09:00:44
1
Iš Baltarusijos į Lietuvą pabėgę menininkai garsina Skorinos vardą (video)

Pranciškaus Skorinos Mažoji kelionių knygelė, 1522. Originalas saugomas | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.

Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, kur dabar gyvena ir kuria.

2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).

Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių.

„Šis projektas mums yra simbolinis, – pasakojo A. Šaporovas. – Esame baltarusiai, senovinės spaudos technikos tyrinėtojai ir saugotojai. Kai dėl politinio persekiojimo atsidūrėme Vilniuje, ieškojome galimybių tęsti veiklą.

Sužinojome, kad ateinančius metus Lietuvoje žadama paskelbti P. Skorinos metais. Tada, bendradarbiaudami su Energetikos ir technikos muziejumi, ir parengėme šį projektą.“

Lietuviška gotika. Aliuzija į Granto Vudo (Wood) paveikslą Amerikietiška gotiką | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Pabėgimas iš Baltarusijos

Petuškova yra grafikė, meno kuratorė, jos vyras A. Šaporovas – grafikos dizaineris ir „meikeris“. 2019 metais Minske jie įkūrė Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, užsiėmimus, aukcionus ir šiuolaikinio meno šventes.

Po prieštaringai vertinamų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šaporovas pradėjo kūrinių seriją „Penkios Aliaksandro Lukašenkos režimo gedėjimo stadijos“.

Spėjo užbaigti du, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ironiškų meno kūrinių skelbimą.

„Turbūt serija nebuvo vienintelė priežastis. Viešai išreiškėme savo politines pažiūras. Kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvau iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją.

Žinoma, kad ten žmonės įeina ir nebeišeina. Supratome, kad turime dvi dienas išvykti iš šalies“, – kalbėjo A. Šaporovas.

„Freedom House“ organizacija padėjo menininkams kirsti sieną į Lietuvą. „Sukūrėme pasakojimą, kad esame menininkai, vykstantys į plenerą Lietuvoje.

Pasiėmėme dažų, drobių, popieriaus – tik tiek daiktų, kiek nesukeltų įtarimo – ir šunį. Manėme, kad namus paliekame trumpam – porai mėnesių.

Suvokimas, kad teks užsibūti, man buvo šokiruojantis“, – prisiminė Sviatlana.

Andrejus Šaporovas. Iki geresnių laikų | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Iš kalėjimo – į kalėjimą

Dalis Sviatlanos ir Andrejaus kolegų taip pat pabėgo: į Ukrainą, Lenkiją ar Vokietiją. „Kita dalis, turbūt dar apie trečdalį, perėjo kalėjimo sistemą ir tuomet pabėgo iš šalies.

Likusieji susitaikė su esama padėtimi, ištrynė ankstesnius įrašus socialiniuose tinkluose ir dabar kuria apolitišką meną“, – skaičiavo Andrejus.

Ir anksčiau jis kūrė politinį ir socialinį meną, kritikavo Vladimirą Putiną ir Aleksejaus Navalno areštą. Vasarą Vilniaus Lukiškių kalėjime pora surengė kūrinių parodą „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus.

„Pabėgome iš kalėjimo – atsidūrėme kalėjime, – juokavo Sviatlana. – Politinė tematika buvo traumuojanti, nuvargino mane.

Todėl dabar pasinėriau į priešingą kūrybą – tapau aktus. Be to, senoji grafika man atrodo reikšminga ir turinti išliekamąją vertę.“

Menininkai ir toliau kuruoja Baltarusijos grafikos namų veiklą, moko kitus menininkus, kaip dirbti su ten esančia įranga, tik dabar tai daro nuotoliniu būdu.

„Esame vieni nedaugelio senovinės spausdinimo įrangos, ypač litografijos, žinovų. Sužinoję, kad ateinantys metai paskelbti P. Skorinos metais, pagalvojome: „Kas daugiau, jei ne mes?“, – sakė Sviatlana.

Paroda 27 Lukiškių kalėjime | R. Seskaičio nuotr.
Bendra istorija

Skorina itin svarbus baltarusių kultūrai ir istorinei atminčiai, nes rašė senąja rusėnų kalba, stengėsi Bibliją padaryti prieinamą ir suprantamą paprastiems žmonėms.

Jis apkeliavo daugelį Europos šalių tuo metu, kai Europoje plito humanizmo sumanymai, buvo pažangus ir progresyvus žmogus.

Skorina naudojo rankinį spausdinimo presą pagal Johano (Johhan) Gutenbergo išrastas stakles, kurios paspartino knygų leidybą visame pasaulyje.

„Tikslių duomenų neturime – P. Skorina galėjo įdiegti ir pagerinimų, – svarstė Andrejus. – Apžiūrėjome spausdinimo mašinas įvairiuose muziejuose – seniausią jų, 17 amžiaus, galima rasti Vokietijoje.

Nėra išlikę daug pavyzdžių, nes medinės spausdinimo staklės dažnai sudegdavo gaisruose. Pritaikėme žinias apie viduramžiais egzistavusias ir gamybai naudotas medžiagas ir taip atkūrėme šį presą.“

Menininkai taip pat atkurs P. Skorinos naudotą šriftą, apmokę muziejaus gidus naudotis spausdinimo presu, sukurs naują švietimo programą. Jie viliasi atspausdinti ir istorinės „Mažosios kelionių knygelės“ kopiją.

Vieną iš originalų Baltarusijoje įsigijo kandidatas į prezidentus, meno rinkėjas Viktoras Babarika. Kai jis buvo nuteistas, areštuota V. Babarikos kolekcija nugulė „Art-Belarus“ galerijos archyve.

„Prieš porą mėnesių areštas panaikintas ir knyga vėl išvydo dienos šviesą. Turime spausdinimo presą, turime knygą – galime atkurti ir jos kopiją – tai būtų svarbus įvykis“, – įsitikinusi S. Petuškova.

Autoportretas su vienaragiu, litografija. Aliuzija į Rafaelio paveikslą | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
2022-ieji – Pranciškaus Skorinos metai

2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais. Ateinančiais metais metais sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).

Skorina – humanistas, knygų spausdinimo LDK pradininkas, Lietuvos spaustuvininkas, knygų leidėjas, rašytojas ir medicinos daktaras.

P. Skorina gimė turtingoje pirklių šeimoje, Polocke, kuris tuo metu buvo svarbiausias LDK prekybos centras. Manoma, kad asmeniniame P. Skorinos herbe vaizduojama saulė, kurią dengia mėnulis reiškia, kad jis gimė per 1486-ųjų Saulės užtemimą.

Kiti mokslininkai pastebi, kad 1504 m. P. Skorina buvo įtrauktas į Jogailos universiteto Krokuvoje studentų sąrašą. Į universitetą buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų studentai, todėl P. Skorina galėjo gimti 1490 m.

Jogailos universitete P. Skorina įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį, 1512 m. Padujos universitete – medicinos daktaro laipsnį.

Apkeliavęs daugelį Europos šalių, 1517 m. jis atvyko į Prahą, kur plito humanizmo idėjos. Ten išsinuomavo spaustuvę iš pirklio, per trejus metus parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas.

Tarp 1519 ir 1521 m. P. Skorina apsigyveno Vilniuje, čia atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Rytų Europoje. Manoma, kad namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta.

Čia jis išleido pirmąją LDK knygą, kuri vadinama „Mažąja kelionių knygele“. Tikslus jos pavadinimas nežinomas, todėl tyrinėtojai leidiniui suteikė pavadinimą remdamiesi epilogo tekstu „apibendrinant, šioje mažoje kelionių knygelėje…“

Tai – liturginis psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys, kurį sudarė 22 tekstai. Kadangi kiekvienas kūrinys turi atskirą puslapių numeraciją ir titulinį puslapį, o keli iki šių dienų išlikę leidinio egzemplioriai sudaryti iš skirtinga tvarka einančių dalių, manoma, kad tekstai buvo paskelbti atskirais leidimais.

Deja, neišliko nė vieno pilno „Mažosios kelionių knygos“ egzemplioriaus.

Knygoje išspausdintos graviūros „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi“, „Viešpaties krikštas“, „Apreiškimas“, „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi ir angelais“ ir kitos.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu LDK nebuvo profesionalių dailininkų-drožėjų, mokslininkai mano, kad raižinių lentos, iš kurių buvo spausdinami vaizdai, atvežtos iš Prahos.

Manoma, kad knygelė buvo skirta ne bažnytinėms pamaldoms, o asmeniniam skaitymui namuose ar mokant raštingumo.

Po 1530 m. gaisro, kuris sunaikino didžiąją dalį Vilniaus, o kartu, matyt, ir spaustuvę, P. Skorina išvyko į Karaliaučių tikėdamasis gauti didžiojo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio paramą.

Tačiau atkurti spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie vėlesnį P. Skorinos gyvenimą žinoma nedaug. Manoma, jis grįžo į Prahą ir gyvenimo pabaigoje dirbo karaliaus Ferdinando gydytoju ir sodininku.

Skorina be gimtosios rusėnų (senosios baltarusių) kalbos mokėjo lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas.

Tačiau rašė paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba, stengėsi, kad Biblija būtų prieinama paprastiems žmonėms.

Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika ir kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, paskatino kitus leidėjus leisti knygas ir padėjo pamatus spaudos papročiui LDK.

Visi P. Skorino leidimai šiandien – reti. Jie saugomi Vilniaus, Lvovo, Prahos, Kopenhagos, Krokuvos ir Londono bibliotekose. 1990 m. ant namo Didžioji g. 19/2, atidengta memorialinė lenta P. Skorinai.

Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste baltarusių švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias LDK spausdintas knygas.

Vadinamajame Spaustuvininkų kiemelyje, Stiklių g. 4, 1973 m. pastatyta Vaclovo Krutinio skulptūra „Metraštininkas“.

Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas | Energetikos ir technikos muziejaus nuotr.
Instaliacijų paroda Lukiškių kalėjime „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus:
Apie Baltarusijos grafikos namus:

Šis Energetikos ir technikos projektas skirtas paminėti P. Skorinos metus ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldą. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos – A. Šaporovu ir S. Petuškova – atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas.

Gruodžio 31 d. eksponatas papildys muziejaus Pramonės ekspoziciją. 2022 m. bus pristatytos švietimo ir kūrybinės programos, leidžiančios visuomenei geriau susipažinti su senąją spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais.

Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
  2. Pranciškaus Skorinos metai – galimybė iš naujo atrasti LDK kultūrą
  3. Į Lietuvą ataidi senosios Ispanijos sostinės Toledo mitai ir legendos (video)
  4. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma Paryžiaus mokyklos dailininkų iš Baltarusijos paroda
  5. Alternatyvioji Turkijos muzika pasiekė ir Lietuvą (video)
  6. „Bani Folk Band“: iš Gruzijos į pasaulį – per Lietuvą (video)
  7. Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros
  8. 45 menininkai susivienijo vardan senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo
  9. Kinematografas S. Lukoševičius: Garsinti Lietuvos vardą – didžiulė garbė bet kuriam kūrėjui
  10. Lukašenkos užgrobtas lėktuvas grįžo į Lietuvą (video)
  11. Lietuvos menininkai atvers vartus į K.Donelaičio metus
  12. Animacinio kino kūrėjui Algirdui Seleniui 65-eri (video)
  13. Netrukus įvyks paauglių rengtos parodos „O kur žmonės?“ pristatymas (video)
  14. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  15. Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Lietuviai kalba lietuviškai, baltarusiai – baltarusiškai, lenkai – lenkiškai, o rusai – rusiškai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?
  • Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

Kiti Straipsniai

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jūriniai ereliai pamėgo Kuršių neriją

Jūriniai ereliai pamėgo Kuršių neriją

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai