Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Visi Lietuvos etnografiniai regionai verti atmintinų metų

www.alkas.lt
2021 06 17 11:06
7
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

2019-uosius Seimas buvo paskelbęs Žemaitijos metais. Tokiu būdu paminėtas iškili 800 metų Žemaitijos pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktis; Žemaitija pagerbta pripažįstant itin didelę jos reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje.

Etninės kultūros globos taryba labai džiaugiasi sumanymu valstybės atmintinus metus skirti vienam iš Lietuvos etnografinių regionų ir siūlo artimiausiu metu skelbti ir kitų Lietuvos etnografinių regionų atmintinus metus.

Seimas jau yra pritaręs EKGT padalinio Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos šiemet pateiktam siūlymui 2022 metus paskelbti Sūduvos metais.

Sūduvos metai paskelbti atsižvelgiant į tai, kad 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taigi 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

Pastarosiomis dienomis Seimo atstovams pateiktas EKGT ir jos padalinio Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos siūlymas 2023-iuosius skelbti Aukštaitijos pagarsinimo metais.

Šis siūlymas siejamas su pirmuoju ryškiu Aukštaičių žemės vardo pagarsinimu visai Europai 1323 metais. Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 m. spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“

Lietuvos etnografiniai regionai | kaisiadorieciams.lt nuotr.
Lietuvos etnografiniai regionai | kaisiadorieciams.lt nuotr.

Šia sutartimi Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, o kartu pagarsinta Aukštaičių žemė, kadangi šią sutartį 1324 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino popiežius, reikalaudamas jos laikytis.

2023-iuosius taip pat siekiama paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio metais. Šia proga išskirtinis dėmesys tektų etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūrai bei istorijai.

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai, EKGT ir Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nuomone, galėtų būti paskelbti 2024-aisiais, siejant juos su svarbiomis iškilaus Dainavos rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo datomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Žemaitija prieš 800 metų
  2. Pranciškaus Skorinos metai – galimybė iš naujo atrasti LDK kultūrą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Tadas says:
    11 mėn. ago

    Regionu sienos netikslios, mazoji Lietuva Prusijoje.. Kaliningrade, nors tai Prusu zemes, kuriuos isdave lietuviai, nepadeje kovose..

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      11 mėn. ago

      nadruviai ir skalviai nebuvo prūsai, o greičiau artimesni (kalbiškai ir kultūriškai) kitoms Lietuvą sudariusioms gentims. Vienu metu jie net ir patys buvo Lietuvos dalimi ar bent jos pavaldume, nes minimi Mindaugo dovanojimo raštuose (reiškia, tą Lietuvos viršenybę buvus pripažino ir Vokiečių Ordinas). Netiesiogiai nadruvių ir skalvių lietuviškumą ar artimumą lietuviams patvirtina ir lietuviškai kalbėjusios Mažosios Lietuvos ribos, nes visai čia pat į grynai prūsišką Sembą atkelti sūduviai ne sulietuvėjo, o suprūsėjo.

      Atsakyti
    • Vilna says:
      11 mėn. ago

      Kaliningradas nėra prūsų, o yra lietuvių žemės. Notangai, sembai, nadruviai, skalviai yra lietuvių kalbos gentys. Prūsų vardas joms yra atneštas Ordino laikais, kuomet jam spaudžiant dalis prūsų (varmių, panesėnų, pagudėnų, kulmių ir t.t.) traukėsi į Šiaurę, o jų žemėse įsitvirtindavo Ordinas. Taip Ordinui priartėjus prie notangų, sembų, nadruvių jų žemės tapo nuolat niokojamos kryžiuočių, Lietuvos materialiniai ištekliai būtini sėkmingoms kovoms su Ordinais iš jų mažėjo. Viena dalis feodalų iš tų žemių traukėsi į Lietuvos gilumą, kita ėmė tarnauti Ordinui.
      Antai, nors 1242-1249 m. prūsų genčių sukilime minėti sembai, nadruviai, skalviai tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jie dalyvavo lietuvių kariuomenės būriuose 1243 m. Reznės (Kulmo žemėje) mūšyje, kuomet Ordino kariuomenė buvo sumušta. Be to, Mindaugas talkindamas sukilusiems prūsams bei suderinęs veiksmus su pamarėnų (kašiubų) Sventopelku, kovojusiu prūsų pusėje, 1245 metais su didžiule kariuomene apgulė kryžiuočių. o gal mozūrų valdomą Embūtės pilį (galima manyti, kad tai buvusi Gumbinės arba Sembutės – Tvankstos pilis, juk veiksmažodžiai semti ir tvenktis sinonimiški). Tačiau matyt gavus žinią, kad Sventopelkas buvo prie Švetzės (Vyslos žemupyje) Ordino sumuštas, tos apgultos pilies nešturmavo. Prūsų sukilimas baigėsi 1249 m. Chrisburgo sutartimi. Prūsams kapituliuojant Mindaugo materialiniai pajėgumai kovoms su Ordinu vis menko, o Ordino – didėjo. Taip Ordinui priartėjus prie Sembos, Nadruvos žemių prasidėjo nuolatinis jų niokojimas. Materialiai padėtis, kad kariaudamas išliktum, tapo sudėtinga, todėl sakyti, kad Mindaugas išdavė prūsus nebūtų teisinga. Mindaugui teko Lietuvą plėstis į Rytus ir taip kompensuoti praradimus etniškai lietuviškoje vakarinės Lietuvos – Karaliaučiaus dalyje.

      Atsakyti
  2. Getas says:
    11 mėn. ago

    Kodėl Dainava pasirinkta ne 2022 m, nes 1252 m. KARALIAUS MINDAUGO LAIŠKE VAKARIEČIAMS, minima Deynove, priklausanti Mindaugo karalystei- būtų 770 metų Dainavai. Kai žiūri į žemėlapį, tai Dainavos didesnė dalis yra užgrobta Gudijos ir Lenkijos. Nuolankūs kitokiems lietuviai ir toliau skriaudžia dainavius, teks pagalbos prašyti žemaičių, kad apgintų. Juk yra Lietuvos kultūroje 5 Didieji dzūkai: M. K. Čiurlionis, V. Krėvė-Mickevičius, Vytautas Kasiulis (dailininkas, nuskriaustas liberalisto Gėlūno), Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius, gimęs ant rubežiaus su Sūduva, bet pavardė dzūkiška.

    Atsakyti
  3. Vilna says:
    11 mėn. ago

    Teritorijoje, kuri dabar yra pažymėta kaip Dainava, tais laikais Mindaugas krikšto proga ordinui dvarų dar negalėjo užrašinėti. Mat tada Mindaugo valdomas dar buvo visas pajūris, įskaitant ir Karaliaučių, todėl kaip ordinui dovanojamos Denove ieškotina pajūryje. Tokiu atveju Denovės vieta veikiau galėtų būti tapatinta su Danės upe prie Klaipėdos arba Deimena prie Karaliaučiaus. Pats Dainavos pavadinimas taip pat kildintinas iš upės pavadinimo, kuris tautosakos dainose yra Dainavos pavadinimui kalbiškai giminingais Dunojaus, Dunojėlio vardais vadinama. Ta upe Dunojėlio (Dainavos) vardu vadinama galėjęs būti Nemunas ar jo atitinkama dalis vadinama. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad Dainava yra abipus Nemuno jo vidurupyje. Gal dėl tos upinės tradicijos įtakos žemių pavadinimams ir Užnemunės pavadinimas radosi. Taigi vargu, ar Mindaugo Denove vietą galima tapatinti su dabar Dainava žymima teritorija.

    Atsakyti
  4. Pajūrieti, pravaikštą įrašysiu! says:
    11 mėn. ago

    Šiandien netyčia užklydau ŽR laidą apie LT tarmes (maniau, jog LT tik radijo stotis A2 dėmesį lietuvių kalbai skiria) –
    – ziniuradijas.lt/laidos/sneku-tarmiskai/kaip-kalba-marijampole?soundtrack=1
    Kartota Augustės Lyberytės laida ,,Kaip kalba Marijampolė?”
    Pašnekovai: LKI Vyriaus. mokslo darb-ja, dr. … bei Marijampolės menų ir renginių asociacijos prezidentė … .
    Nudžiugau, bet netrukus nustebau – kalbininkės sako ,,taip vadinamas”, ,,pakankamai ilgas”, dar kai kas nustebino… Taip pakalbėti aš ir pati sugebu…

    Kitų vietovių tarmes rasite:
    – ziniuradijas.lt/laidos/sneku-tarmiskai

    Atsakyti
  5. SS says:
    11 mėn. ago

    Aukštaitija padidinta Žemaitijos sąskaita. Prūsijoje žmonės kalbėjo įvairiomis kalbomis – nuo artimų žemaičiams, sūduviams iki slaviškų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Miškas | freepik.com nuotr.

Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

2022 05 26
Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

2022 05 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
Kultūra

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
Lietuvoje

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
Kultūra

Čiurlionio „Miške“ aidės miške

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paskutinis sakinys ten :) apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Vaizdas per akinius apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Avinėliai nustoja tylėti apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • ŠLOVĖ! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
  • Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
  • Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?
  • Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 650; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 532; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 284; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 261; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 249; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 248; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos, atidžiai įsiklausydamas į šio krašto pasakotojų istorijas,...

Skaityti toliau

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Seimas jau pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 50 proc. lengvatą vienkartiniam arba terminuotam vardiniam važiavimo tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais...

Skaityti toliau

Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

by daiva
2022 05 26
0
Miškas | freepik.com nuotr.

Ūkiniuose miškuose apie 70 proc. visų Lietuvos miškų ir produktyvių medynų formavimas ir nenutrūkstamas medienos tiekimas yra pagrindiniai miškininkystės tikslai....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Paskutinis sakinys ten :) apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Vaizdas per akinius apie R. Navickas. Tuoj prasidės…
  • Avinėliai nustoja tylėti apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • ŠLOVĖ! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po 4 metų... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

Kitas straipsnis
Registruoti sklypus bus paprasčiau

Registruoti sklypus bus paprasčiau

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai